Tuo metu Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktorius, profesorius Saulius Čaplinskas tikina pritariantis numatomiems atlaisvinimams ir svarsto, kad dalį jų buvo galima priimti net anksčiau.
„Tačiau nereikia būti naiviems ir manyti, kad vien tik kaukės arba vien tik tai skiepai sulaikys nuo infekcijos plitimo“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ sakė S.Čaplinskas.
Jis pabrėžė, kad ir toliau išlieka būtinybė nuo koronaviruso apsaugoti rizikos grupėms priklausančius asmenis. Todėl, pasak profesoriaus, gydymo įstaigose, slaugos ir globos namuose, viešajame transporte yra būtina saugoti save ir aplinkinius, toliau dėvėti veido kaukes.
S.Čaplinskas taip pat priminė, kad nors omikron atmaina sukelia lengvesnę ligos eigą, tačiau naujasis jos potipis BA.2 pasižymi dar didesniu užkrečiamumu. Todėl susidūrimo su koronavirusu, kaip prognozuojama, išvengti nesugebės niekas.
„Kiekvienas savo aplinkoje mato, kad nuolat kas nors užsikrečia šia liga. Bet gerai, jei žmogus neturi sunkių gretutinių ligų, užtenka imuniteto, tai jis nepatenka į intensyvios terapijos skyrių“, – pabrėžė S.Čaplinskas.
Karas ir užkrečiamos ligos žengia kartu
ULAC direktorius perspėjo, kad karas Ukrainoje kelia grėsmių ir dėl bendros įvairių infekcinių ligų situacijos.
„Bet kokių karinių konfliktų, didelių nelaimių metu, kai sutrinka žmonių gyvenimo būdas, poilsis, prieiga prie maisto ir vandens <...> Karas iššaukia užkrečiamųjų ligų plitimą. Ne veltui sakoma, kad karas ir infekcinės ligos eina koja kojon.
Ankstesnių karų metu įrodyta, kad daugiau žmonių miršta nuo infekcinių ligų, nei sužeidimų. Dabar tos proporcijos gal bus kiek kitokios, bet, deja, nuostoliai bus didžiuliai“, – sakė S.Čaplinskas.
„Jau dabar matome, kad vidutinė gyvenimo trukmė, ko gero, sutrumpės dėl koronaviruso. Iš dalies ji gali sutrumpėti ir dėl karo veiksmų“, – pridūrė S.Čaplinskas.
Jau keli milijonai nuo karo bėgančių ukrainiečių paliko savo šalį, dešimtys tūkstančių jų atvyko ir į Lietuvą.
Profesorius pabrėžė, kad dėmesys turi būti skiriamas pabėgėliais tapusių vaikų vakcinacijai nuo poliomielito ir tymų, nepamirštant ir suaugusiųjų skiepijimo nuo COVID-19 infekcijos.
„Ypatingą dėmesį reikia skirti tuberkuliozei, taip pat kitoms ligoms, kad nesutriktų tos pačios ŽIV infekcijos gydymas“, – aiškino S.Čaplinskas.
Visų imunitetas blėsta
Profesorius pasakojo, kad pirminiu omikron variantu persirgę žmonės labai retai užsikrečia naujuoju jos subvariantu, o tai reiškia, kad imunitetas apsaugo nuo visų šiuo metu esančių koronaviruso atmainų.
Tačiau imuninė apsauga su laiku išblėsta. „Tai bloga žinia tiems, kurie galvoja, kad jau įgijo hibridinį imunitetą, nes pasikiepijo ir persirgo, todėl jie niekuo neberizikuoja.
Deja, įrodyta, kad bet kuris imunitetas – ar jis būtų tik po skiepo, ar po skiepo ir persirgimo, ar po persirgimo ir po skiepo – su laiku išblėsta“, – aiškino S.Čaplinskas
Todėl, jo tikinimu, dar vienas sustiprinantysis skiepas rudenį turėtų būti skiriamas rizikos grupės asmenims.
„Praktiškai nekyla abejonių, kad visiems didelės rizikos grupės žmonėms bus indikuotinas sustiprinantysis skiepas rudenį. Dar daugiau pasakyčiau – būtų visiškai neišmintinga jo atsisakyti
Kokia rekomendacija bus kitiems žmonėms, dar pamatysime, bet, manau, kad jiems taip pat būtų pravartu ir moksliškai pagrįsta, jei skiepai prieinami, pasinaudoti šita galimybe“, – ragino S.Čaplinskas.
Jis pridūrė, kad nors COVID-19 vakcina prastai apsaugo nuo užsikrėtimo, tačiau ženkliai sumažina tikimybę susirgti sunkia ligos forma.
Vasaros pabaigoje: nauja vakcinacijos kampanija
Apie tai, kad nauja rizikos grupės asmenų vakcinacijos kampanija gali prasidėti prieš artėjantį kitą šaltąjį sezoną t. y. rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais neseniai kalbėjo ir Nacionalinio vėžio instituo onkoimunologas Marius Strioga.
„Yra toks bendras apsitarimas ekspertų taryboje, Vyriausybėje, kad rugpjūtį, rugsėjį pradėti vėl masinę vakcinaciją ketvirtąja doze“, – pasakojo M.Strioga.
Tiesa, jis pažymėjo, kad COVID-19 dozes skaičiuoti nelabai yra prasmės, nes vakcina nuo koronaviruso gali tapti kasmetiniu sezoniniu skiepu.
„Kiek mes dar jas (vakcinas, aut.) skaičiuosime? Gripo vakcinų mes juk neskaičiuojame. Ketvirtoji, penktoji, šeštoji... greičiausiai, palaipsniui turėsime pereiti ir vertinti šitas vakcinas nuo COVID-19 kaip sezonines, nuo vienos iš peršalimo ligų“, – aiškino onkoimunologas.
Visgi M.Strioga pabrėžė, kad koronaviruso nederėtų palyginti gripui. Mirštamumas nuo COVID-19 pralenkia bet kokią šiuolaikinę gripo epidemiją.
