Mokslininkai siekia įminti mįslę, kodėl dalis žmonių iki šiol neužsikrėtė koronavirusu: kuo jie tokie ypatingi?

Neatsakytas COVID-19 pandemijos klausimas: kodėl dalis žmonių iki šiol neužsikrėtė. Galima kalbėti apie sėkmę niekaip nesusidurti su koronavirusu savo artimoje aplinkoje. Tačiau tyrėjų grupė pabandė išsiaiškinti, kas nutiks, jei koronaviruso infekcijos iki šiol neprigriebtus žmones bus pabandyta susargdinti tyčia.

koronavirusas, tyrimai, imunitetas.<br>123rf nuotr.
koronavirusas, tyrimai, imunitetas.<br>123rf nuotr.
Koronavirusas<br>123rf nuotr.
Koronavirusas<br>123rf nuotr.
koronavirusas<br>123rf iliustr.
koronavirusas<br>123rf iliustr.
koronavirusas, kaukė, kaukės<br>V.Ščiavinsko nuotr.
koronavirusas, kaukė, kaukės<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Faith saviizoliacijoje praleido 17 dienų ir nepaisant pakartotinių bandymų ją užkrėsti koronavirusu, ligos ji išvengė<br>123rf asociatyvinė nuotr.
Faith saviizoliacijoje praleido 17 dienų ir nepaisant pakartotinių bandymų ją užkrėsti koronavirusu, ligos ji išvengė<br>123rf asociatyvinė nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Apr 7, 2022, 8:46 PM

Londone gyvenanti 26-erių Faith Paine tapo savanore tyrimo, kuriuo metu COVID-19 ligą sukeliančio viruso patogenai buvo pakartotinai „patalpinamas“ į jos nosį ir stebima, ar į kvėpavimo takus patekęs virusas ją susargdins.

Ji turėjo 17 dienų izoliuotis Londono Karališkosios ligoninės palatoje. Leisdama dienas ji galėjo mankštintis, bet nesusitiko nieko, kas nevilkėtų per pandemiją visiems į atmintį įsirėžusių apsauginių kostiumų.

Tyrėjai net stengėsi susilpninti Faith imuninę sistemą. Bandymui iš anksto parinktas buvo prasto maisto valgiaraštis. Negana to moteris eiti miegoti galėjo ne anksčiau kaip 11:30 vakaro, o buvo prabudinama 6:30 ryte. Ji jautėsi tragiškai, tačiau nebuvo tikra, kas kaltas: apgailėtinas maistas, miego stygius, ar tai, kad ji užsikrėtė koronavirusu.

Stebina, bet COVID-19 jos neįveikė – Faith neužsikrėtė.

Ne tik ji, bet ir pusė iš 36 tyrime dalyvavusių savanorių, kuriems už įsitraukimą į eksperimentą buvo atseikėtas pusseptinto tūkstančio JAV dolerių atlygis.

Vienas iš tyrimo vadovų, mokslų daktaras Andrew Catchpole'as teigė ir nesitikėjęs, kad koronavirusu užsikrės absoliučiai visi bandymo dalyviai. Jis paaiškino dalyvavęs ir panašiuose kitų infekcijų tyrimuose, tad įprasta praktika, kad viruso kiekis, kuriuo paveikiami dalyviai nėra labai didelis. Toks, kad užsikrėstų 50-70 proc. savanorių. Tai daroma saugumo sumetimais, kad mokslininkai būtų ramus, jog net ir užsikrėtęs žmogus nesusirgs sunkiai.

Kaip bebūtų, to pakako, kad COVID-19 liga užsikrėstų 18 bandymo dalyvių. Duomenys vis dar analizuojami, bet tyrėjai negali pasakyti aiškios priežasties, kas nulėmė, kad vieni žmonės užsikrėtė, o kiti ne. Mokslininkai taip pat norėtų įminti ir klausimą, kodėl vieni jaučia ryškius koronaviruso simptomus, o kiti praserga besimptome ligos forma.

„Tai didysis klausimas – x faktorius, kurį dar turime išsiaiškinti“, – sakė tyrimą atlikusios bendrovės „Open Orphan“ vyriausiasis mokslo darbuotojas A.Catchpole'as.

Kol kas tyrėjai mano, kad užsikrėtimą nulemia įvairių veiksnių visuma.

Trys pagrindiniai faktoriai: žmogui tekęs koronaviruso kiekis, genetika ir imunitetas – „visi veiksniai, kurių mes nejaučiame, tačiau, kurie vyksta mūsų kūne ir aplinkoje, turi įtakos visiems šiems dalykams“, – sakė A.Catchpole'as.

Norą dalyvauti bandyme išreiškė net 26 tūkst. savanorių, o atrinkti buvo tik 36. Faith džiaugiasi, nes kad ir kokia nemaloni buvo visa ši patirtis – tai įrodymas, kad ji save gali laikyti itin sveiku ir ligoms atspariu žmogumi.

„Malonu tai žinoti“, – sakė moteris ir pridūrė, kad bandymo metu niekada nė nekirbtelėjo mintis apie pasitraukimą iš tyrimo.

„Jei tas pusantros savaitės laikotarpis padės bent kiek sutrumpinti mūsų gyvenimą su pandemija, tai ši auka yra visiškas menkniekis“, – sakė ji.

Viruso ekspozicijos kiekis ir trukmė bei genetika

Pasiskiepijusiam asmeniui susidūrus su koronaviruso patogenais, labai svarbiu faktoriumi gali tapti ekspozicijos pobūdis. Nuo jo gali priklausyti, ar žmogus susirgs, sako Florianas Krammeris, virusologas iš Icahn medicinos mokyklos prie „Mount Sinai“ Niujorke.

Štai todėl toks svarbus yra atstumų laikymasis. „Viskas priklauso, ar žmogus neįkvėps per didelio viruso kiekio“, – aiškino F.Krameris.

Antai, kalbant apie ŽIV ar maliariją, dalis žmonių turi genetinę dovaną, dėl kurios jie šiomis ligomis susirgti negali.

Daug vertingos informacijos galėtų pateikti tyrimai žmonių, kurie neužsikrečia koronavirusu, teigia Niujorko Rokfelerio universiteto mikrobiologas, Dr. Andrásas Spaanas.

Jis kartu su kolegomis jau įrodė, kad genetika gali lemti sunkesnę COVID-19 ligos eigą.

Niekas nežino, kiek žmonių turi tokį natūralų atsparumą COVID-19.

„Tai gali būti labai, labai reta dovana“, – sako A.Spaanas.

Po praėjusį rudenį paskelbto tyrimo mokslininkas su kolegomis sulaukė daugiau nei 7 tūkst. elektroninių laiškų, kurių siuntėjai siūlėsi dalyvauti tyrimuose, galinčiuose padėti atsakyti į šį klausimą.

Pasak tyrėjo, jau analizuojami 7 šimtų savanorių DNR ir jų patirtys su COVID-19 infekcija.

Neaišku, ar imunitetas virusui, sukeliančiam COVID-19, reikštų apsaugą nuo kitų virusinių ligų, tokių kaip gripas. A.Spaanas mano, kad žmogus netgi gali būti atsparus tik prieš konkrečius koronaviruso variantus.

Be to, lazda turi du galus. Genetinį atsparumą vienoms ligos turintys dažnai gali būti labiau pažeidžiami kitų ligų. Pavyzdžiui, atsparumą maliarijai suteikiantys genai taip pat padidina mirtinos ir itin skausmingos kraujo ląstelių ligos riziką.

Vis dėlto A.Spaanas sakė, kad labai svarbu ištirti potencialiai koronavirusui atsparius asmenis.

„Ištyrę, kaip žmogaus genetika veikia prieš COVID-19, galime būti, kad pasiūlysime efektyvių gydymo būdų“, – sakė jis.

Imuniniai veiksniai

Žmogaus imuninė sistema turi daugybę sudedamųjų dalių. Vienos jų įgytos dar tuomet, kai mūsų ankstyvieji evoliuciniai protėviai tebuvo vienaląsčiai organizmai, o kitas įgijome visai neseniai, paaiškino Londono Imperatoriškojo koledžo infekcinių ligų gydytojas ir imunologas daktaras Christopheris Chiu.

Turime antikūnų, kurie gali atpažinti įvairius virusus ir juos neutralizuoti. Kai kurie iš šių antikūnų gali būti randami nosyje ir pradeda atakuoti virusus, tokius kaip SARS-CoV-2, kuris sukelia COVID-19, dar nespėjus patekti į organizmą.

„Jei viruso lašeliuose ar aerozoliuose, kuriuos įkvepiate, yra palyginti nedidelis kiekis, nosies antikūnai gali visiškai užblokuoti infekciją“, – sakė Ch.Chiu.

Tačiau sunku išmatuoti antikūnų kiekį nosyje, todėl neaišku, ar kas nors turi pakankamai antikūnų, kad jo apkrėsti nebūtų įmanoma.

Imuninės sistemos T ląstelės taip pat gali atpažinti virusu užkrėstas ląsteles ir jas pašalinti jas, kol virusas dar neišplito. Tačiau tai išmatuoti taip pat sudėtinga.

Išskyrus skiepijimą ir rūpinimąsi savimi, žmonės nelabai gali ką daugiau padaryti, kad sukurtų imuninę sistemą, pro kurią SARS-CoV-2 sukėlėjai nepajėgtų prasiskverbti.

F.Krammeriui kelia šypseną dalies žmonių įsitikinimas, kad „stipri“ imuninė sistema gali juos apsaugoti nuo COVID-19.

Tačiau kai kurių žmonių imunitetas sugeba į virusą sureaguoti be galo greitai, todėl infekcija nespėja daugintis. Štai kodėl vaikai paprastai – nors ir ne visada – COVID-19 infekcija praserga lengvai, paaiškino F.Krammeris.

Kai kurie žmonės taip pat gali būti sunkiau pažeidžiami koronaviruso, nes neseniai persirgo kitomis giminingomis infekcijomis, pavyzdžiui, gripu, nurodo F.Krammeris.

gali būti mažiau pažeidžiami infekcijų, nes jie neseniai buvo užsikrėtę įvairiais virusais, pavyzdžiu gripu, sakė F.Krammeris. Kitos infekcijos gali suaktyvinti dalį imuninės sistemos, suteikdamos trumpalaikę apsaugą nuo kitų virusų, įskaitant SARS-CoV-2. Bet ši apsauga labai greitai išnyksta.

Ankstesnis užsikrėtimas

Remiantis praėjusią savaitę paskelbtu tyrimu, ankstesnė COVID-19 infekcija, atrodo, suteikia maždaug 20 mėnesių trunkančią apsaugą.

Persirgimas sukuria ilgesnę apsaugą nei vakcinacija, sakė Peteris Nordstromas, tyrimo autorius ir Umeo universiteto (Švedija) pediatrinės medicinos profesorius.

Po šešių mėnesių apsauga nuo vakcinacijos buvo tik maždaug perpus geresnė, nei buvo netrukus po skiepijimo, o „ankstesnė infekcija, jei ją išgyvenai, suteikia labai gerą apsaugą“, aiškino gydytojas ir pabrėžė, kad pats užsikrėtimas yra rizikingas.

Pasak jo, mutacijos ir skirtingų variantų atsiradimas taip pat gali susilpninti infekcijos suteiktą imunitetą, nes, pavyzdžiui, persirgimas alfa atmainos koronavirusu taip gerai neapsaugo nuo omikron atmainos.

Visgi žmonės gali vėl užsikrėsti, net jei jie anksčiau buvo paskiepyti arba užsikrėtę.

Neįminta paslaptis

Iš pradžių atrodė, kad kai kurie žmonės turi natūralų imunitetą koronavirusui – galbūt imuninės sistemos keistenybių. Tačiau laikui bėgant ir virusui evoliucionuojant, atrodo, kad COVID-19 neišvengiamas beveik visiems, kurie nėra pasiskiepiję, sakė Prabhatas Jha, Toronto universiteto ir Šv. Mykolo ligoninės epidemiologas.

„Atrodo, kad labai mažai žmonių apskritai išvengia infekcijos. Užsikrėtimas – tik laiko klausimas“, – pastebėjo epidemiologas.

Be to, akivaizdžiai yra rizikos veiksniai – nėštumas, diabetas, nutukimas, senyvas amžius – lemia, kad užsikrėtęs žmogus serga sunkiau.

Šie rizikos veiksniai gali iš dalies paaiškinti, kodėl daugelis Afrikos šalių nepatyrė tokių COVID-19 pasekmių, kokių buvo baimintasi. Vyresnių žmonių dalis ten gerokai mažesnė nei Europoje ar Šiaurės Amerikoje. Vidutinis žmogaus amžius Afrikoje ​​yra šiek tiek mažesnis nei 20 m., o Šiaurės Amerikoje jis viršija 38 m.

Afrikiečiai taip pat rečiau yra nutukę, mažiau jų serga diabetu.

„Jei turite jaunesnę, lieknesnę populiaciją, sergančią mažiau diabetu, mažesnė tikimybė, kad jos nariai sunkiai susirgs po užsikrėtimo koronavirusu“, – sakė P.Jha.

Jis kartu su kolgeomis šiuo metu užsiima COVID-19 infekcijų tyrimais Siera Leonėje, kurią 2014–2016 m. nusiaubė Ebolos epidemija. Tyrėjai bando suprasti, kodėl šioje šalyje palyginti nedaug mirčių nuo COVID-19, nepaisant aukšto sergamumo koronavirusu, retai naudojamų veido kaukių ir žemų vakcinacijos rodiklių.

„Ką tai rodo? Tiesos mes dar nežinome, – sakė P.Jha. – Štai čia prasideda mūsų detektyvinė istorija“.

Parengta pagal „USA Today“ publikuotą Karen Weintraub straipsnį

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.