Praėjusią parą nustatyti 506 nauji COVID-19 atvejai, devyni žmonės mirė, rodo sekmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.
Praėjusią parą pirmą kartą koronavirusu susirgo 427, antrą – 78, trečią – vienas žmogus.
Ligoninėse šiuo metu gydomi 556 COVID-19 sergantys pacientai – keliolika mažiau nei praėjusią parą, 31 iš jų – reanimacijoje.
14 dienų naujų pirminių susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų reguliariai mažėja ir siekia 469,3 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis irgi mažėja bei siekia 17,3 procento.
Nuo praėjusių metų pabaigos sparčiai augęs naujų susirgimų skaičius po truputį mažėti pradėjo šių metų vasario pradžioje. Tuomet pasiektas naujų atvejų rekordas, kai per parą nustatyta daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų koronavirusu.
Lietuvoje mažiausiai vieną skiepo dozę yra gavę 69,8 proc. gyventojų.
Visi pastarąją parą mirę žmonės buvo vyresnis nei 60-ies. Du iš jų buvo pilnai paskiepyti.
Perspėja ir dėl kitų virusų
Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Usonis teigia, kad rudenį gali kilti ir kitų virusų protrūkiai, ne tik koronaviruso.
„Kai kas ironizuoja, kad medicinoje nebeliko kitų ligų, išskyrus kovidą, bet turime likti budrūs. Neabejoju, kad užklups naujas gripo sezonas.
Užsienio epidemiologai įspėja, kad keletą metų gripo beveik nebuvo arba jis buvo labai švelnus. Todėl gripo virusas turėjo puikių galimybių sustiprėti, vadinasi, mūsų imuninė sistema gali būti nepasiruošusi. Koronavirusas užgožė ir pneumokokinės infekcijos pavojų.
Tai bakterinė infekcija, kurios skiepijimo apimtis smarkiai sumažėjo pandemijos metu. Per karantiną bendravimas buvo suvaržytas, todėl žmonės buvo apsaugoti ne tik nuo gripo viruso, bet ir pneumokokų. Vadinasi, rudenį gali būti kur kas didesnė šių infekcijų rizika“, – perspėjo V.Usonis.
Patvirtino vaistą
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) penktadienį pranešė „labai rekomenduojanti“ bendrovės „Pfizer“ sukurtą preparatą nuo koronavirusinės infekcijos „Paxlovid“ pacientams, kuriems pasireiškia lengvesni ligos simptomai, bet gresia didesnė hospitalizacijos rizika.
Agentūra pažymėjo, kad „Paxlovid“ pranašesnis už remdesivirą, taip pat už bendrovės „Merck“ geriamąjį preparatą molnupiravirą ir monokloninius antikūnus.
„Pfizer“ geriamasis preparatas apsaugo nuo hospitalizacijos labiau negu kitos „prieinamos alternatyvos“, be to, jo pašalinio poveikio rizika yra mažesnis negu molnupiraviro, ir jį paprasčiau vartoti negu intraveninius preparatus – remdisivirą ir antikūnų mišinius, nurodo PSO ekspertai.
Nauja rekomendacija pagrįsta dviejų bandymų, kuriuose dalyvavo daugiau kaip 3 100 pacientų, išvadomis. Tyrimai parodo, kad „Paxlovid“ sumažina COVID-19 pacientų hospitalizacijos riziką 85 procentais.
Tyrimai taip pat „neatskleidė reikšmingo mirštamumo pokyčio“, taip pat beveik nepasireiškė šalutinio poveikio, dėl kurio tektų nutraukti preparato vartojimą, atvejų. Rekomendacija taikoma asmenims nuo 18 metų amžiaus, išskyrus besilaukiančias arba krūtimi maitinančias moteris.
Ji taip pat netaikoma pacientams, kuriems negresia didelis ligos komplikacijų pavojus, nes tuomet preparato nauda būtų minimali. PSO ekspertai taip pat nepateikė išvados dėl pacientų, jau sergančių sunkios formos COVID-19, nes nepakako duomenų.
