Pernai būta ir ilgesnių laikotarpių be mirčių nuo koronaviruso. Pačiame vidurvasaryje (liepos 15–19 d.) fiksuota penkių dienų serija, kai nuo COVID-19 ligos niekas šalyje nemirė. Tiesa, rugpjūtį Lietuvoje jau pastebėtas delta atmainos efektas, naujų užsikrėtimų, o kartu ir mirčių nuo koronaviruso ėmė daugėti.
Deja, bet mirtys nuo COVID-19 ligos kasdienybe tapo dar 2020 m. spalį. Nuo tada bent kelių gyvybių koronavirusas, kaip taisyklė, pareikalaudavo kiekvieną parą.
„Juodžiausia“ koronaviruso pandemijos diena Lietuvoje – 2020 m. gruodžio 25 d. Tąmet per Šv. Kalėdas nuo COVID-19 ligos mirė net 62 asmenys. Nei delta, nei omikron atmainų pikai tokio aukšto mirštamumo vėliau nebesukėlė.
Tiesa, ne visai teisinga sakyti, kad koronavirusas pastarosiomis dienomis neturi įtakos mirtingumo rodikliams. Net ir praėjusią parą COVID-19 liga prisidėjo prie 6 žmonių mirties, bet nebuvo pagrindine jos priežastimi.
Kas miršta nuo COVID-19?
Statistikos departamento atviri duomenys rodo, kad visi 8 praėjusią savaitę nuo koronaviruso mirę asmenys buvo vyresni nei 70 metų.
Tačiau dar gegužės pradžioje nuo COVID-19 ligos mirė vos 28-erių mažeikiškis.
„Jis COVID-19 reanimacijos skyriuje praleido tris paras, buvo neskiepytas“, – naujienų portalui lrytas.lt sakė Respublikinės Šiaulių ligoninės atstovė spaudai Sonata Tenytė.
„Budėjęs gydytojas atkreipė dėmesį, kad žmogus turėjo labai daug ir rimtų gretutinių ligų. Kovidinė klinika viską tik dar labiau apsunkino, bet jo sveikatos būklė ir taip buvo sudėtinga“, – pridėjo S.Tenytė.
Kas gydomi ligoninėse?
Bet COVID-19 skyriai gydymo įstaigose tuštėja, jie lieka tik didesniuose miestuose. Ligoninėse šiuo metu gydomi 130 koronavirusu užsikrėtusių pacientų, 13 iš jų – reanimacijoje. Tačiau medikai sako, kad šį pavasarį ženkli į COVID-19 skyrius patenkančių pacientų dalis yra žmonės, kuriems pagalba pirmiausia reikalinga dėl kitų ligų.
„Mažėja pacientų, kurie gydomi būtent dėl kovido sukeltų komplikacijų. Tokių yra ne daugiau, nei pusė. Kita pusė pacientų turi kažkokias kitas sunkias ligas, dėl kurių turi būti gydomi reanimacioje. Jiem kartu nustatytas ir aktyvus koronavirusas, bet ne ši infekcija lemia jų buvimą reanimacijoje“, – prieš kelias savaites pasakojo Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų direktorius medicinai dr. Valdas Pečeliūnas,
Gydytojas nurodė, kad dėl COVID-19 ligos reanimacijos skyriuje labai retai atsiduria imunizuoti, t.y. pasiskiepiję arba koronavirusu anksčiau persirgę pacientai.
„Dažniausiai dėl kovido guli neimunizuoti. Bet su kovidu būna ir imunuizuotų. Užsikrėsti imunizuotas žmogus gali, bet sudėtingos ligos formos išsivysto ypatingai retai. Ir persirgta liga, ir vakcinacija, o geriausiai abu, tikrai apsaugo nuo sunkių COVID-19 ligos formų“, – sakė V.Pečeliūnas.
Nuo gegužės 1 d. Lietuvoje buvo atšaukta dėl koronaviruso pandemijos paskelbta ekstremalioji padėtis. Tuomet nebeliko beveik visų COVID-19 infekcijos kontrolės priemonių, pavyzdžiui, privalomos saviizoliacijos užsikrėtusiems. Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai sprendimą motyvavo itin aukšta visuomenės imunizacija ir tuo, kad COVID-19 ligos plitimas nebekelia grėsmės sveikatos priežiūros sistemos funkcionavimui.
Iš epidemiologinių kontrolės priemonių Lietuvoje liko tik reikalavimas dėvėti kaukes sveikatos priežiūros įstaigose. Jos, saugodamos pacientus, tokią prievolę įtvirtino savo vidaus taisyklėse.
