Svarsto, kaip tvarkytis su darbuotojų priklausomybėmis: veikia griežtos priemonės, tačiau siūlo taikyti „minkštesnes“

Apie 43 proc. dirbančiųjų alkoholinius gėrimus vartoja darbo vietoje, o 1 iš 3 darbuotojų kasdien rūko. Apie tai, kokios prevencinės priemonės yra taikomos užkirsti kelią šioms problemoms ir kaip sekasi jas vykdyti antradienį buvo kalbama Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) diskusijoje.

Rūkymas.<br>123rf.com nuotr.
Rūkymas.<br>123rf.com nuotr.
Alkoholis. <br>123rf.com nuotr.
Alkoholis. <br>123rf.com nuotr.
Gražina Belian.<br>V.Skaraičio nuotr.
Gražina Belian.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Sep 27, 2022, 2:53 PM

Nepaiso galiojančių draudimų

NTAKD direktoriaus pavaduotoja, atliekanti direktoriaus funkcijas Gražina Belian diskusijos pradžioje pristatė 2014–2021 m. vykdytų tyrimų rezultatus apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimą tarp darbuotojų.

Ji teigė, kad alkoholio vartojimas yra vienas svarbiausių prastą sveikatą ar priešlaikinę mirtį lemiantis rizikos veiksnys 25–29 m. amžiaus gyventojų grupėje, kurioje yra didžiausias dirbančiųjų skaičius. Tyrimų rezultatuose atsispindėjo, kad bent kartą per pastaruosius 12 mėnesių alkoholį vartojo net 9 iš 10 dirbančių asmenų, Taip pat lyginant su nedirbančiais asmenimis, alkoholį vartojo 17 proc. daugiau dirbančių asmenų.

G.Belian pastebėjo, kad nepaisant galiojančių draudimų daugiau nei trečdalis darbuotojų buvo vartoję alkoholį ir darbo vietoje, o šiek tiek daugiau nei 40 proc. darbdavių toleruoja alkoholinių gėrimų vartojimą darbo vietoje ypatingų progų metu.

Nors per pastaruosius metus galima pastebėti, kad rūkančių asmenų vis mažėja, tačiau Lietuvoje kasmet vis labiau populiarėja elektroninių cigarečių vartojimas. 2020 m. duomenimis, 1 iš 4 darbuotojų buvo vartoję elektronines cigaretes.

Taip pat kaip ir su alkoholio vartojimu, nepaisant galiojančių draudimų, 1 iš 4 kasdien rūkančių darbuotojų rūkė ir uždarose patalpose, kas galėjo pakenkti ne tik jų, tačiau ir aplinkinių kolegų sveikatai.

Pastebima, kad daugiausiai bent kartą gyvenime vartoję narkotines medžiagas yra darbdaviai arba darbuotojai dirbantys sau, tačiau nėra duomenų, kurie atskleistų darbuotojų kiekį, kurie vartoja šias medžiagas darbo vietoje.

G.Belian pabrėžė, kad kalbant apie narkotines medžiagas itin didelį susirūpinimą kelia dirbantys studentai. Lyginant dirbančių studentų duomenis su bendrosios populiacijos duomenimis, vartojimas tarp dirbančių studentų yra net keturis kartus didesnis nei vartojimo paplitimas bendroje populiacijoje.

Svarbiausias darbdavio požiūris

NTAKD direktoriaus pavaduotoja teigė, kad prevencija darbo vietoje reikalinga dėl geresnės darbuotojų sveikatos, saugesnės darbo vietos užtikrinimo, produktyvesnio, kokybiškesnio ir našesnio darbo. Taip pat nevartojant psichotropinių medžiagų yra didesnis darbuotojų pasitenkinimas atliekamu darbu, o taip pat kuriamas ir geresnis darbovietės įvaizdis.

Vis dėlto, nors tokių priemonių reikalingumas aiškiai matomas, konsultacijų ir mokymų kompanijos „SDG“ profesinės sveikatos vyr. specialistė Agnė Stonkevičiūtė teigė, kad psichoaktyviųjų medžiagų prevencija darbovietėse vis dar yra pasyvi.

Paklausta, kad galėtų paskatinti darbdavius naudotis tokiomis priemonėmis, specialistė teigė, kad viskas prasideda nuo paties vadovo požiūrio.

„Jeigu susiduri su darbdaviu, kuriam yra priimtina žalingi įpročiai, rūkymas ar alkoholio vartojimas, tai tada jau sudėtingiau pradėti kalbėti apie tai, kad reikia organizuoti vienokius ar kitokius mokymus ar taikyti intervencijas.

Labai svarbu, kad tiesioginis vadovas tuo tikėtų. Jeigu tiesioginis ar bet kuris kitas vadovas netikės tuo, ką jūs sakote ir nematys prasmės, tada tikėtis, kad darbuotojai pradės taikyti vieną ar kitą veiklą, yra pakankamai sudėtinga“, – kalbėjo ji.

Veikia griežtesnės priemonės

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos katedros lektorė Jelena Stanislavovienė pasakojo, kad vykdant tokio tipo prevenciją gali būti taikomos trijų rūšių priemonės.

„Pirminė prevencija gali būti atpažinimas darbo aplinkos veiksnių, kurie gali skatinti alkoholio vartojimą.

Jeigu darbovietėje yra didelis tempas, darbo krūvis, didelė atsakomybė, tai šie veiksniai gali skatinti alkoholio vartojimą. Jeigu įmonėje yra kultūra, kurioje yra priimtinas alkoholio vartojimas, (...) kolegų polinkis nutylėti, jie taip pat skatina alkoholio vartojimą“, – apie „minkštąsias“ priemones kalbėjo ji.

Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė Ineta Rizgelė sakė, kad tokios pirminės prevencijos priemonės yra taikomos dažnai, o ypač tada, kai bandoma užkirsti kelią galimai problemai, o ne tvarkytis su jos pasekmėmis.

„Nemažai buvo kalbėta, kad stresas skatina vartojimą, todėl darbdaviai iš principo yra tai supratę ir jie žiūri ne į pasekmes, t. y. vartojimą, o labiau į priežastinius ryšius“, – sakė I.Rizgelė.

Vis dėlto, ilgametę patirtį darbuotojų tikrinime turintis Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos Darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos narys Laimutis Gudeliauskas tvirtino, kad geriau veikia „kietosios“ priemonės.

„Jeigu tikrinamas darbuotojas ryte „įpūtė“ jis po pietų jau nebedirba, o rangovui mes išrašome 1,5 tūkst. eurų baudą. Rangovas vėliau sprendžia, ar darbuotoją atleidžia, ar už jį sumoka. (...)

Tokios priemonės tikrai leido nustatyti tų neblaivumų nustatymus, o tai reiškia išgelbėtas gyvybes, sveikatas“, – patirtimi dalijosi jis.

Kalbėdama apie trečiojo lygmens, t. y. griežčiausias, prevencines priemones, J.Stanislavovienė sakė, kad čia itin sunki užduotis darbovietėms gali būti priežasčių ir problemos identifikavimas, o vėliau – tinkamų priemonių pasirinkimas.

„Jeigu mes taikome tik tretinio lygmens priemones tokias, kaip nušalinimas ar atleidimas iš darbo, tai gali turėti netgi žalingą poveikį, nes darbuotojai bus skatinami slėpti šias problemas.

Iš kitos pusės žiūrint, jeigu įmonėje, kurioje yra akivaizdi problema, taikysime tik pirminio lygmens priemones, pavyzdžiui, tik informavimą apie tai, kaip formuojasi priklausomybė ir kur galima kreiptis pagalbos, bet netaikysime drausminių priemonių, tai irgi bus labai mažas efektyvumas“, – svarstė specialistė.

Reikia keisti požiūrį

Nors dalies diskusijos dalyvių nuomone prevencija yra efektyvesnė taikant trečiojo lygmens priemones, tačiau NTAKD direktoriaus pavaduotoja G.Belian sakė, kad „minkštosios“ priemonės sumažina investicijas pačiai įmonei, kurioje kyla šios problemos. Ji taip pat pridūrė, kad kalbant apie šias priemones, trūksta ir valstybės rekomendacijų.

„Mes matome tam tikrą spragą valstybės rekomendacijų ar valstybės vaidmens, kaip paskatinti darbdavius taikyti tas „minkštąsias“ priemones. (...)

Turime suprasti, kad tai, ką dabar turime darbo rinkoje, tai darbdavys taip pat patiria tam tikrą žalą, jei nėra kvalifikuotų darbuotojų, jei reikia už nusižengimus atleidinėti darbuotojus, apmokyti naujus darbuotojus. Čia yra investicijos, kurios galėtų būti panaudotos ne naujų darbuotojų apmokymui, o senųjų išlaikymui ir geros atmosferos kūrimui darbe“, – įsitikinusi G.Belian.

Savo ruožtu, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas sakė, kad svarbu ne tik taikyti atitinkamas priemones, tačiau ir keisti požiūrį į priklausomybes visuomenėje.

„Vienas iš aspektų, kuris yra tikrai ryškus Lietuvoje yra baimė prisipažinti apie savo problemas. Čia turbūt yra aktualiau kalbant apie alkoholį, nes tabako priklausomybė yra ne taip stipriai stigmatizuojama. Gali būti, kad ne visi atvejai (dėl šios baimės – aut. past.) yra matomi“, – kalbėjo jis.

„Svarbus šito žodyno įtraukimas į mūsų darbotvarkę. Reikia tiesiog kalbėti nebijant žodžių „psichoaktyviosios medžiagos“ ir pripažinti, kad mes susiduriame su šiais iššūkiais ir šiomis problemomis. Reikia skatinti nesmerkiantį požiūrį“, – jam pritarė ir J.Stanislavovienė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.