Visoje šalyje ateityje veiks centralizuota GMP tarnyba su 5 padaliniais. Iki 2023 m. liepos visos savivaldybių GMP struktūros susijungs į vieną GMP tarnybą, kurios pagrindu tampa Kauno GMP.
Įvertinus bendrą šalies GMP tarnybų situaciją ir kitus kriterijus, reformą vykdyti patikėta būtent Kauno GMP ir jos vadovui Nerijui Mikelioniui.
„Kad Lietuvos greitosios medicinos pagalbos sistemai reikėjo pokyčių, abejonių nekyla niekam. Pokyčiai sveikatos sistemoje vyksta nuolat, o GMP kurį laiką tiesiog trypčiojo vietoje. Šiuo metu vyksta intensyvus darbas“, – sakė N.Mikelionis.
– Kokia nauda iš to, kad visos GMP tarnybos bus sujungtos į vieną sistemą?
– Šiuo metu Lietuvoje veikia 46-ios GMP funkcijas vykdančios įstaigos, iš jų 16 – savarankiškų. Tarp pastarųjų yra ir Kauno GMP, jos pagrindu bus kuriama naujoji centralizuota įstaiga.
Kitos 30 įstaigų veikia prie pirminės sveikatos priežiūros centrų. Akivaizdu, kad kiekviena šių įstaigų turi savo tradicijas, kultūrą, darbo užmokesčio sistemą bei jų dydžius, skirtingas darbo priemones, materialinę bazę, patalpas.
Neabejoju, kad centralizuota sistema bus valdoma efektyviau, tvariau, o pokyčiai duos naudos visai sveikatos apsaugos sistemai.
– Yra pasipriešinimo pertvarkai?
– Šiuo metu su komandos nariais vykstame fiziškai į kitų savivaldybių įstaigas, tai darome nuo metų pradžios, jau esame aplankę 35 įstaigas.
Pastebiu, kad į susitikimus įstaigų darbuotojai ateina surauktais antakiais, bet kai išgirsta, kaip bus vykdoma pertvarka, jų nuotaika stipriai keičiasi ir mus išlydi jau besišypsantys žmonės.
Akivaizdu, kad pradedant reformą buvo per mažai komunikacijos, šią spragą šiuo metu bandome ištaisyti. Bet geros komunikacijos turime mokytis nuolat.
– Kas labiausiai kelia nerimą įstaigų darbuotojams, su kuriais susitinkate?
– Labiausiai visiems kelia nerimą būsimi darbo santykiai. Akcentuojame, kad, remiantis reorganizacijos sąlygomis, darbo santykiai su darbuotojais nebus nutraukiami ar jie priimami į naują įstaigą.
Atvirkščiai, esami darbo santykiai bus tęsiami, todėl darbuotojai išlaikys visas socialines garantijas, sukauptą darbo stažą, atostogas ir kitas jiems svarbias sąlygas.
Labai svarbu, jog išlieka nuostata, kad darbo užmokestis negali būti mažesnis nei iki šiol buvęs, ir akivaizdu, jog kuriant bendrą sistemą mažiausius atlyginimus teks kelti iki šiuo metu esamų didžiausių.
– Darbuotojų atlyginimai bus suvienodinti per dvejus metus. Ar tai ne per ilgas terminas?
– Neabejoju, kad terminas bus trumpesnis, tačiau kaip ir kokiais etapais jis vyks, dar kiek per anksti įvardinti. Šiuo metu bandome suvokti bendrą dėlionę.
Dar tikrai neturime galutinio įspūdžio apie bendrą situaciją, nes įstaigos labai skirtingos. Kita tema, ar dveji metai tikrai ne per trumpas laikas? Šiuo metu turime išskirtinę galimybę sukurti tokią sistemą, kuri būtų šiuolaikiška, inovatyvi.
Latvija savo GMP, kuri dažnai mums rodoma kaip pavyzdys, kūrė net 10 metų.
– Kuriose savivaldybėse situacija prasčiausia?
– Skirtumus žinau, juos matome, tačiau dabar apie tai kalbėti būtų nekolegiška.
Pasakysiu kitaip – geriausia situacija visuose didžiuosiuose miestuose ir tai rodo, kad didesnės organizacijos veikia efektyviau, nes turi daugiau galimybių, didesnis jų ir finansinis pajėgumas.
– Kodėl skirtingose savivaldybėse taip stipriai skiriasi darbo užmokestis?
– Iš dalies tai lėmė įstaigų išlaidų ir pajamų skirtumai. Pavyzdžiui, Kauno GMP valstybės skiriamas finansavimas nesiekia 15 brigadų, mes išlaikome 21. Tačiau didelėje įstaigoje tai lengviau padaryti.
Mažose savivaldybėse, kur finansavimo pakanka vos 2,2 brigados, o yra 4-ios, svyravimai kur kas didesni, didžiausias krūvis dažnai tenka darbo užmokesčio fondui.
Didelėje įstaigoje, kokia ateityje taps mūsų organizacija, bus kur kas lengviau ir paprasčiau reguliuoti brigadų skaičių taip, kad išlaikytume tvarią finansavimo sistemą ir galėtume išlyginti buvusius skirtumus tarp skirtingų savivaldybių.
– Ar Kauno pacientai pajus naudą iš šių pokyčių?
– Mums patiems tai nauja ir to dar mokomės, kad nebeskirstome pacientų į Kauno ar Vilniaus, yra visos Lietuvos gyventojai, kuriems sieksime teikti standartizuotą, suvienodintą paslaugą.
Kad tai įvyktų, teks įgyvendinti tikrai nemažai pokyčių. Visų pirma suvienodinti darbo užmokestį ir darbo sąlygas. Atnaujinti visą GMP automobilių parką, o tam tikrai prireiks daugiau laiko.
Dar vienas labai svarbus dalykas, kurio iki šiol nebuvo Lietuvoje, – standartizuota kvalifikacijos palaikymo ir kėlimo sistema.
– Kaip nutiko, kad būtent Kauno GMP ir jums, kaip vadovui, buvo pasiūlyta lyderystė vykdyti šią reformą?
– Priežasčių daug, viena jų – ir geografinė padėtis. Manau, turime tam tikrą įdirbį, kuris priimant šį sprendimą buvo įvertintas tiek ministerijoje, tiek Vyriausybėje, tiek Seime.
Kauno įstaiga vienintelė Lietuvoje buvo ir rezidentūros bazė, o tai mūsų sistemoje labai svarbu. Taip pat turime vieną plačiausių ir seniausiai veikiantį visuomenės savanorių tinklą.
Visada stengėmės būti ir technologinių naujovių priešakyje, manau, pateisinome lūkesčius įgyvendinę 1808 skambučių centro sprendimus ir veiklą.
Savo, kaip vadovo, nuopelnų nepervertinu – tai viso kolektyvo įvertinimas. Laikausi pozicijos ir laikysiuosi ateityje, kad vadovas yra tiktai tam tikras simbolis, kuris matosi, tačiau viską pasiekia motyvuotas kolektyvas.
Todėl ir atvykęs į bet kurią kitą Lietuvos GMP tarnybą visų pirma kalbu apie tai, kad atvykome ne vien atsakyti į klausimus ar pasakyti, kaip viskas bus, bet ir pasidalinti atsakomybe, nes pokyčius kursime drauge.
