Už sveikatos apsaugą atsakinga EK narė Stella Kyriakides teigė, kad „išties nepriimtina“, jog tik 10 proc. pacientų rytinėse ir mažesnėse ES valstybėse narėse turi galimybę gauti naujai patvirtintus vaistus.
Pirmą kartą per 20 metų vykdydama reformas Komisija nori paskatinti įmones, kurios naujus vaistus tiekia visoms ES valstybėms narėms, o ne tik didžiosioms rinkoms, pavyzdžiui, Vokietijai, išplėstomis apsauginėmis reguliavimo priemonėmis.
Tai apimtų ilgesnę bendrovės klinikinių tyrimų duomenų apsaugą ir ilgesnius laukimo laikotarpius, kol į rinką galės patekti konkurentų generiniai vaistai.
Kai kuriais atvejais bendrovė galėtų pasinaudoti iki 12 metų trunkančiomis apsauginėmis reguliavimo priemonėmis.
Kovojant su vaistų trūkumu, atsiradusiu per COVID-19 pandemiją, farmacijos bendrovės turės greičiau pranešti apie tiekimo problemas ir parengti prevencijos planus.
Komisija taip pat planuoja sudaryti bloko sveikatos sistemoms itin svarbių vaistų sąrašą ir numatyti teisines priemones, kurios leistų sudaryti skubias atsargas.
Griežtesniu rizikos vertinimu siekiama sumažinti vaistų poveikį aplinkai, pavyzdžiui, jų netinkamą išmetimą į vandens telkinius, kuris gali prisidėti prie antimikrobinio atsparumo (AMR).
Antimikrobinis atsparumas, t. y. vaistų veiksmingumo sumažėjimas dėl per didelio antibiotikų vartojimo, Komisijos teigimu, yra viena iš trijų didžiausių ES grėsmių sveikatai.
Siekdamos paskatinti gamintojus gaminti vaistus nuo antibiotikams atsparių ligų, tokį vaistą gaminančios įmonės galėtų gauti kuponą vaisto duomenų apsaugai dar vienerius metus. Šis kuponas gali būti perleidžiamas ir nėra susietas su gaminamu antibiotiku.
Dabar ES šalys ir Europos Parlamentas turi derėtis dėl pasiūlymo patvirtinimo.
