Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktorius Gytis Bendorius sako, kad laukimas priklauso nuo to, kokio gydytojo žmogui prireikė. Pasak jo, pirminėje sveikatos priežiūros grandyje situacija gana gera – dauguma pacientų pas šeimos gydytoją patenka laiku. Pas specialistus eilės yra gerokai ilgesnės.
„Pas kai kuriuos gydytojus, pavyzdžiui, chirurgus, psichiatrus, vidaus ligų gydytojus ar vaikų pulmonologus, paprastai pavyksta patekti gana greitai. Bet yra specialybių, kuriose eilės itin ilgos. Dažniausiai ilgiau nei mėnesį žmonės laukia pas hematologus, dietologus, periodontologus, ortodontus, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojus. Tai rodo, kad kuo retesnė ar labiau specializuota paslauga, tuo įstaigoms sudėtingiau užtikrinti greitą prieinamumą“, – paaiškina G.Bendorius.
Dalis siuntimų – pertekliniai?
Jo teigimu, pacientų eilės formuojasi dėl įvairių priežasčių, kurios glaudžiai susijusios tarpusavyje.
Antai įtakos turi gydytojo ar įstaigos populiarumas – pas žinomus specialistus eilės paprastai būna ilgesnės.
„Kitas svarbus veiksnys – gydymo įstaigos pajėgumas, t. y. kiek konsultacijų per tam tikrą laiką gali suteikti gydytojai. Tai priklauso nuo darbuotojų skaičiaus, darbo grafikų ir organizacinių sprendimų. Eiles ilgina ir laikinas ar nuolatinis specialistų trūkumas, ypač regionuose, taip pat gydytojų nedarbingumas, atostogos ar kvalifikacijos kėlimas. Įstaigos pačios pripažįsta, kad tokie veiksniai neišvengiamai mažina paslaugų prieinamumą ir ilgina paslaugų laukimo laiką“, – pabrėžia G.Bendorius.
Jis taip pat išskyrė ir perteklinius siuntimus. Pasak VLK direktoriaus, Lietuvos gyventojai labai dažnai lankosi pas šeimos gydytojus – per metus fiksuojama apie 15,9 mln. vizitų.
Dar 10,8 mln. vizitų sudaro apsilankymai pas gydytojus specialistus, kuriems siuntimus rašo šeimos gydytojai.
„VLK duomenys rodo, kad dalis šių siuntimų gali būti pertekliniai, nes šeimos gydytojai ne visuomet iki galo išnaudoja savo kompetencijas ir per dažnai nukreipia pacientus papildomoms konsultacijoms bei tyrimams.
Tai lemia didesnį pacientų srautą pas specialistus ir ilgina eiles. Šią tendenciją patvirtina ir tarptautiniai palyginimai: 2023 m. vienam Lietuvos gyventojui teko vidutiniškai 10,3 gydytojo konsultacijos per metus – tai yra vienas didžiausių rodiklių Europoje, gerokai viršijantis Europos Sąjungos vidurkį (7,2 konsultacijos). Tai reiškia, kad Lietuvoje didelį konsultacijų skaičių lemia ne tik realus poreikis, bet ir palanki kompensavimo sistema kartu su perteklinių siuntimų praktika.
Čia labai svarbus tampa pacientų vaidmuo. Žmonės turėtų labiau pasitikėti savo šeimos gydytojais, laikytis jų paskirto gydymo ir nereikalauti gydytojų specialistų konsultacijų, kai tam nėra pagrindo.
Prie eilių ilgėjimo taip pat prisideda įpročiai registruotis iš karto pas kelis specialistus skirtingose įstaigose, bet neatšaukti nereikalingų vizitų. Tokiu būdu sistemoje matomi užimti laikai, nors realiai jie lieka nepanaudoti. Panaši situacija susidaro, kai pacientai neatvyksta į vizitą ir apie tai nepraneša – tokiu atveju rezervuota vieta lieka nepanaudota, nors tuo metu galėtų būti priimtas kitas pacientas“, – pastebi G.Bendorius.
Pasigenda rimtos analizės
Diagnostikos ir gydymo įstaigų asociacijos (DIGA) valdybos pirmininkas Audrius Kazlauskas atkreipia dėmesį, kad didėjantis gydytojų siuntimų skaičius yra procesų pasekmė. Tačiau jis pasigenda deramo priežasčių įvertinimo.
Jo nuomone, trūksta problemai skirtų analizių, šiuo metu jos paaiškinimai dažnai remiasi prielaidomis.
„Klausimas, ar mes labiau sergame, ar biurokratiškai kažką ne taip darome, ar kitur klystame ir pacientai nepasitiki šeimos gydytojais.
Mano akimis, jei norime, kad siuntimų nedaugėtų, reikėtų sutvarkyti biurokratinį aparatą. Pavyzdžiui, yra tokių atvejų, kai šeimos gydytojas negali tęsti paciento gydymo be specialisto konsultacijos“, – teigia A.Kazlauskas.
Kaip bandoma pažaboti eiles
VLK direktorius sako, kad eiles mažinti galima tik kompleksiškai – tiek institucijų, tiek pačių pacientų pastangomis. Jo nuomone, pirmiausia, gydymo įstaigoms būtina maksimaliai naudoti Išankstinės pacientų registracijos informacinę sistemą (IPR IS). Ji leidžia matyti realų gydytojų užimtumą visoje šalyje, pasirinkti trumpesnę eilę kitoje įstaigoje ir užsiregistruoti greičiau. Be to, IPR IS padeda išvengti dubliuotų registracijų, nes yra susieta su elektroniniais siuntimais – tai leidžia matyti tik realiai galimus vizitus.
„Svarbus vaidmuo čia tenka valstybės pastangoms. Sveikatos apsaugos ministerija bei kitos institucijos jau ėmėsi priemonių – pavyzdžiui, mažina gydytojų administracinį krūvį, perskirstydama funkcijas kitiems specialistams.
Be to, už išplėstines konsultacijas, kai vieno vizito metu pacientui suteikiama daugiau pagalbos, gydymo įstaigos gauna didesnį apmokėjimą. Tai reiškia, kad žmonėms dažniau pakanka vieno vizito, o eilės trumpėja.
Žvelgiant į ateitį, ypač svarbu, kad gydytojų netrūktų ir regionuose. Tam reikės nuosekliai gerinti darbo sąlygas, investuoti į medicinos infrastruktūrą ir užtikrinti, kad jauni specialistai būtų motyvuoti rinktis šią profesiją bei dirbti įvairiose Lietuvos vietose. Visa tai prisidės prie to, kad pacientams reikėtų laukti trumpiau, o pagalba būtų arčiau kiekvieno“, – teigia G.Bendorius.
Ar atsilaisvino šeimos gydytojų rankos?
A.Kazlauskas IPR sistemą apibūdina kaip patogų įrankį, tačiau nesutinka su įsivaizdavimu, kad jis gali trumpinti eiles pas gydytojus.
„Pacientų registracija per IPR sistemą leidžia matyti daugiau duomenų, juos skaitmenizuoti, leidžia matyti situaciją įstaigose. Bet tai iš principo nesprendžia eilių klausimo.
Jeigu įstaiga turi 10 vizitų pas specialistą, tai ir paduoda į sistemą 10 registracijos laikų. Jų neatsiranda 15 ar 20“, – pabrėžia A.Kazlauskas.
Jis pastebi, kad Lietuvoje įgyvendinamas šeimos gydytojų funkcijų perskirstymas kitiems specialistams, slaugytojos jau gali išrašyti dalį vaistų, pratęsti paskirtą gydymą. Tačiau atsakomybių persiskirstymas neįvyksta per naktį. Įtakos turi ir žmogiškasis veiksnys.
„Jeigu šeimos gydytojo komandoje yra slaugytoja, kuri dirba 20–25 metus, puikiai atlieka intervencijas, procedūras, bet kyla iššūkių su kompiuteriniu raštingumu, tada jai reikia įgyti papildomų įgūdžių. Yra įstaigų, kur krūvis perskirstomas, bet kitose procesas lėtesnis dėl žmogiškų veiksnių, reikalingo specialistų paruošimo“, – sako A.Kazlauskas.
Eilės – sisteminė, ilgalaikė ir ne tik Lietuvoje egzistuojanti problema
Eurostato 2025 m. liepos mėnesio duomenys rodo, kad laukimo eilės yra viena dažniausių pačių pacientų nurodomų paslaugų neprieinamumo priežasčių. Gyvybės mokslų teisės ekspertas Andrej Rudanov, komentuodamas šį klausimą, atkreipia dėmesį, kad su eilių problema susiduria ne tik Lietuva, bet visos Europos Sąjungos (ES) valstybės be išimties.
„Nėra nei vienos ES valstybės narės, kurį nespręstų pacientų eilių klausimo. Ir Lietuva nėra išskirtinė. Tiek Europos Komisija, tiek EBPO nuolat skelbia įvairius tyrimus ir analizes eilių formavimosi klausimais ir teikia pasiūlymus valstybėms kaip spręsti šią problemą. – sako ekspertas. – Tačiau vieno universalaus recepto nėra ir negali būti. Nes eilių pas gydytoją problema apipinta daugybe socialinių, ekonominių, psichologinių, teisinių ir kitų dedamųjų“.
Kas bendro tarp eilių pas gydytoją ir ekonomikos?
Europos Komisijos ir EBPO paskelbti tyrimai byloja, kad sveikatos sistemoje veikia tokie patys ekonomikos dėsniai, kaip ir kitose ūkio šakose. Nuolat auganti ir kintanti sveikatos priežiūros paslaugų paklausa yra nulemta visuomenės senėjimo, gyvenimo trukmės ilgėjimo, pacientų lūkesčių augimo ir technologinės pažangos. Sveikatos priežiūros paslaugų pasiūla yra apspręsta specialistų (ar jų netrūksta, kaip jie pasiskirstę šalyje, regione ir pan., kokia jų kompetencija ir gebėjimai taikyti inovatyvius ne tik diagnostikos bei gydymo, bet ir vadybos, komunikacijos ir IT sprendimus) bei infrastruktūros (kabinetai, operacinės, lovos ir pan.) dedamosiomis. Šias išvadas dar 2023 metais pateikė EBPO, pasisakiusi, jog pacientų eilės – yra kompleksinės sąveikos tarp paklausos ir pasiūlos rezultatas.
„Šios EK ir EBPO išvados leidžia formuoti akivaizdžią išvadą, – sako A.Rudanov – pasiūlos ir paklausos dėsnių neigimas, sprendžiant eilių problemas bei rengiant ar keičiant teisės aktus veda į aklavietę. Priešingai, sprendimų konstravimas, atsižvelgiant į EBPO rekomendacijas, gali padėti valstybei pagerinti paslaugų prieinamumą ir suvaldyti eilių klausimą“.
Reikšmingas dėmesys – laikui
Ekspertas primena: „Eilių valdymas nėra įmanomas be tinkamo laiko valdymo. Į šią sąvoką patenka (a) pacientų registracijos laiko valdymas (įskaitant neatvykstančius pacientus); (b) laikas iki kontakto su gydytoju / vizito pas gydytoją (bet kuriame paslaugų teikimo etape); (c) pagal klinikines schemas, prioretizavimo standartus ir kitas dedamąsias paslaugų suteikimui būtinas laikas.
Efektyviai nevaldant laiko – nebus rezultatyvaus eilių valdymo. Beje, EBPO savo ataskaitose ne kartą yra pažymėjusi, jog privataus kapitalo gydymo įstaigos žymiai efektyviau valdo laiką kaip resursą ir jų sukurtą gerąją praktiką rekomenduotina perkelti į viešojo sektoriaus gydymo įstaigas“.
Tuo pačiu A.Rudanov pastebi, jog skirtingai nuo kitų ES ir pasaulio valstybių, Lietuvos teisiniu reguliavimu ir jo taikymo praktika į paciento laiką bandoma sutalpinti visus (tiek klinikinius, tiek neklinikinius) veiksmus, kurie yra neatsiejama paslaugų suteikimo dalis.
Pvz., Vokietijos nacionalinis reguliavimas numato, kad minimali gydytojo konsultacijos (tiesioginio klinikinio kontakto su pacientu) trukmė – nuo 15 iki 30 min., priklausomai nuo atvejo, poreikio ir pan. Dar 20 min. skiriama klinikinių duomenų suvedimui į sistemas (Lietuvos e.sveikatos analogus).
Tačiau paciento sutikimų pildymas, kitos administracinės dokumentacijos tvarkymas, išankstinės apžiūros surenkant anamnezę, vaistų receptų užpildymas ir pan. į minėtą laiką nepatenka. Analogiška situacija yra Švedijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, Kanadoje, JAV ir Australijoje (šiek tiek mažesni laikai duomenų suvedimui į sistemą).
„Deja, Lietuvoje turime kitokį reguliavimą ir taikymo praktiką.“ – pažymi ekspertas.
Eilės ir finansavimas
A.Rudanov primena, jog tiek EK, tiek EBPO savo išvadose ne kartą atkreipdavo valstybių narių dėmesį, kad „riboti finansiniai resursai, investuojami į sveikatos sektorių, apriboja įrangos, infrastruktūros, personalo galimybes ir lemia prieinamų paslaugų kiekio ribojimą“.
Tai susiję tiek su procentu nuo BVP, skiriamu sveikatos sistemai, tiek su valstybės įsipareigojimų vykdymu, tiek su sveikatos sistemos finansavimo šaltinių įvairove.
Efektyviausiai veikiančiomis eilių atžvilgiu pripažįstamos sistemos, kuriose yra 4 sveikatos sistemos finansavimo šaltiniai – viešieji finansai, pacientų priemokos ir mokamos paslaugos, savanoriško sveikatos draudimo lėšos bei labdaros ir paramos fondų finansavimas. Šių finansavimo šaltinių derinys, jo tinkamas įtvirtinimas šalies teisės aktuose ir išplėstinis naudojimas leidžia užtikrinti valstybės efektyvius bei rezultatyvius eilių mažinimo sprendimus.
Gyvybės mokslo teisės ekspertas primena, kad tam tikrose ES valstybėse, valdant eiles ir vadovaujantis anksčiau paminėtais paslaugų pasiūlos ir paklausos dėsniais buvo įtvirtinta taisyklė „pinigai paskui pacientą“ – pacientas rinkosi įstaiga, kurioje gaudavo jam reikalingą sveikatos priežiūros paslaugą, kurią teisės aktų nustatyta tvarka apmokėdavo valstybė.
Įstaiga galėjo būti tiek viešoji, tiek privati. Šis modelis paskatino šių valstybių sveikatos sistemas pasitempti ir užtikrinti aukštesnės kokybės, labiau į pacientų lūkesčius orientuotas ir efektyvesnes sveikatos priežiūros paslaugas.
Suvaldyti eiles – tik tvariais sprendimais
„Dar viena sritis, kuri neabejotinai gali ir turi prisidėti prie pacientų eilių valdymo – sveikatos priežiūros paslaugų skaitmenizavimas – teigia A. Rudanov – EBPO savo ataskaitose apie eilių valdymą nuolat primena apie būtinumą plėtoti elektroninės sveikatos sprendimus, daryti juos efektyvesniais ir patogesniais naudojimui (tiek specialistui, tiek pacientui, tiek duomenų analitikams bei sprendimų priėmėjams) bei stiprinti paslaugų procesų skaitmenizaciją (įskaitant nuotolines konsultacijas ir telemediciną), taip didinant visos sistemos ir atskirų gydymo įstaigų valdymo efektyvumą ir sumažinant administracinę naštą bei bereikalingus kaštus.“
„Dar vienas svarbus aspektas, kurį eilių valdyme išryškino Europos Komisija dar 2020 metais – eilių valdymas galimas tik nuolatiniais, tvariais, nuosekliais ir pamatuotais teisiniais bei politiniais sprendimais. – primena gyvybės mokslų teisės ekspertas – Vienkartiniai „injekciniai“ finansavimai arba ekonomine logika nepagrįsti sprendimai paprastai duoda trumpalaikį eilių sumažėjimą, bet vėliau eilės pradeda augti dar daugiau.“
Kviečiame užpildyti apklausą „Pacientų balsas“ ir prisidėti prie pokyčių sveikatos priežiūros sistemos Lietuvoje.