Kaip ir daugybė sergančiųjų gydymui reikalingų vaistų bei medicinos paslaugų, ilgalaikis gydymas deguonimi taip pat yra apmokamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, o tai reiškia, kad pacientui mokėti už jį nereikės. Žinoma, pacientas turi būti apdraustas Privalomuoju sveikatos draudimu (PSD).
Ar kenčiančiam nuo minėtų ligų žmogui reikia skirti ilgalaikį gydymą deguonimi, sprendžia gydytojų konsiliumas. Jei medikai nusprendžia, kad toks gydymas pacientui būtinas, pildomas prašymas kompensuoti ambulatorinio gydymo deguonimi išlaidas. Prašymo dalį „Gydytojų išvados“ turi užpildyti pacientą gydantis medikas: jis užrašo gydytojų konsiliumo išvadas, prideda atliktų tyrimų kopiją.
Užpildytas prašymas turi būti patvirtintas gydymo įstaigos vadovo ar jo įgaliotinio parašu ir spaudu. Per tris darbo dienas įstaiga prašymą pateikia Valstybinei ligonių kasai (VLK).
„VLK išnagrinėjus gautą prašymą, pacientui išduodamas garantinis raštas dėl ambulatorinio gydymo deguonimi išlaidų kompensavimo. Taip pat pacientas gauna įmonių, sudariusių sutartis dėl aprūpinimo gydymo deguonimi priemonėmis, sąrašą. Tada pacientas gali kreiptis į bet kurią paties pasirinktą įmonę ir ten gauti reikalingą gydymo deguonimi priemonę“, – sakė VLK Vaistų kompensavimo skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Urbonavičienė.
Svarbu atminti, kad kompensuojamos gydymo deguonimi priemonės pacientams gali būti išduodamos tik tose įstaigose, kurios yra sudariusios sutartis su VLK dėl gydymo deguonimi priemonių išdavimo.