Rezultatams įtakos pirmiausiai turėjo 13 šalių, kuriose gimimų skaičius sumažėjo 12–28 proc. Ypač smarkiai gimimų skaičius 2021 metų sausį mažėjo Lietuvoje (28,1 proc.), Ukrainoje (24,4 proc.) ir Ispanijoje (23,5 proc.), taip pat Italijoje, Portugalijoje ir Prancūzijoje.
Mokslininkai tyrimo metu lygino gimimų skaičius 2021 metų sausį su 2018 ir 2019 metų sausio mėnesių vidurkiu. Tarp 24 šalių daugiau naujagimių pasaulio šviesą išvydo tik Suomijoje ir Danijoje.
Koronaviruso priemonės kiekvienoje šalyje buvo skirtingos, tačiau praktiškai visur buvo įvestas karantinas, t. y. apribotas socialinis gyvenimas. Karantino nebuvo paskelbusi tik Švedija.
„Kuo ilgiau tęsėsi karantinas, tuo mažiau moterų pastojo – net tose šalyse, kurios nebuvo labai paveiktos pandemijos“, – sakė L. Pomaras. Mokslininkai daro išvadą: „Tokios priemonės, kaip atstumo laikymasis ir kontaktų mažinimas, su ligos sukėlėju susijusios baimės bei socialinė ir ekonominė krizė galėjo būti netiesioginiai veiksniai, suvaidinę vaidmenį poroms sprendžiant dėl nėštumo“.
Praėjus maždaug devyniems mėnesiams po to, kai baigėsi pirmasis karantinas, t. y. 2021 metų kovą, gimimų skaičiai vidutiniškai visose šalyse šiek tiek viršijo iki pandemijos buvusį lygį.
