– Daugelis mamų tikisi, kad vos paūgės vaikai, bus lengviau. Gegužės 2 dieną trynukėms sukako metukai – ar pasidarė lengviau?
– Galiu pasakyti, kad ir lengviau, ir sunkiau vienu metu (šypteli). Pasijuto, kad dukroms pradėjus vaikščioti jos tapo savarankiškesnės, gali pasiimti daiktą, kurio nori, bet išėjimas į lauką tapo tikru iššūkiu! Parke ar žaidimų aikštelėje merginos bėga į visas tris skirtingas puses, o man telieka gaudyti. Anksčiau, kai buvo tik vežime, galėjau į lauką išeiti viena, bet dabar be pagalbos tai sunkiai įmanoma.
– Pirmus metus dukras prižiūrėjote kartu su vyru Edmundu, o dabar šis grįžo į darbus. Koks pokytis namuose?
– Visad pagalvoju, kaip gerai buvo, jog dukras auginome kartu su vyru. Be jo būtų buvę tikrai sunkiau. Daug kas klausia, kaip susitvarkau, o aš visad sakau, kad svarbiausia, turėti dienotvarkę. Atsikeliu, susitvarkau, pasidarau keletą namų ruošos darbų, paskui skiriu visą dieną vaikams. Mūsų ritmas sudėliotas.
Mano vyro darbovietė leidžia jam darbuotis iš namų, todėl tėtis šalia už sienos ir kai turi pertraukėles ateina pas mus, nes stengiamės netrukdyti.
Tai, kad likau viena prižiūrėti vaikus būtent vasarą, dėkingas laikas. Daug laiko leidžiame lauke, išsiruošti į jį žymiai lengviau, nei, pavyzdžiui rudenį ar žiemą, o ir diena greičiau prabėga
– Ar mažylės miega vis dar dukart ar vieną?
– Kol kas du, bet laukiu, kada pereis prie vieno miego. Laikausi režimo, kad migdau ir keliu visas vienu metu, nes jei leisčiau kiekvienai savo ritmo laikytis, būtų sudėtinga – visos viską darytų skirtingu laiku.
– Koks dukrų apetitas? Kokie dalykai mėgstamiausi?
– Merginos pakankamai gerai valgo, jau turi mėgstamus ir nemėgstamus dalykus. Pavyzdžiui, šiandien ryte išviriau kiaušinį, tad nelabai valgė. Visos turi specialius vaikiškus įrankius ir bando pačios valgyti, tik košes sumaitinu, nes bandžiau leisti savarankiškai, buvo vėliau daug darbo nuvalyti bulvių kaukes nuo veido ir grindų.
– Kokius pirmuosius žodžius taria?
– Visos sako „mama“, „tiatia“ ir panašius žodelius. Galėčiau išskirti, kad Unė yra pleputė – net savo panosėje kartais burbuliuoja. Šiaip visos trys mėgsta tarpusavyje pasišnekėti. Šeimos gydytoja patarė atkreipti dėmesį, kaip kalbasi – ar susikūrusios savą kalbą ar skiemenimis, nes jei išmoks kalbėti savaip, sunkiau mokysis „žmonių“ kalbos, kalbės tarpusavyje. Tai, kiek klausėme, kalba skiemenimis, viskas gerai.
– Kada planuojate leisti į darželį?
– Bandysime nuo pusantrų metų. Vėlokai užsegistravome, todėl gavome ne tą, kurio norėjau, bet pradžioje bandysime eiti ten, o vėliau, tikiuosi, pereisime į artimesnį. Spalį ar lapkritį leisiu po keturias valandas kasdien, taip po truputį pratinsiu. Į darbą žadu grįžti kitų metų gegužę, norisi, kad būtų pripratusios, nebūtų problemų, kai grįšiu.
– Papasakokite apie praėjusio šeštadienio šventę, kaip viską suplanavote?
– Buvo karantinas, todėl merginų gimtadienį nukėlėme ir sugalvojome tuo pačiu metu pakrikštyti. Ypatingas jausmas matyti, kaip vaikai tobulėja. Šventei dariau filmą iš prabėgusių metų ir tos nuotraukos, kur jos guli lovytėje dar visai mažulytės, bejėgės, ašarą spaudžia.
Smagu, kad dabar galima ne tik krikštatėvių porą imti, bet ir po vieną. Visos trys tetos, mano dvi o vyro viena seserys, tapo kiekvienos mergaitės krikštamotėmis.
– O kas sunkiausia auginant dukras?
– Turbūt tas virsmas – su vyru mėgome aktyvų gyvenimą, skirdavome daug laiko sau, o kai atsirado vaikai – visas apsivertė aukštyn kojomis. Susitikau su kolege, o ši giria, kaip gerai atrodau, turbūt gerai miegu. Šyptelėjau, kad šuo ir kariamas pripranta. Jei prieš vaikų gimimą būčiau miegojusi po keturias valandas, būčiau atrodžiusi, kaip zombis, o kai pripranti prie to ritmo, užtenka mažiau. Be to, supranti, kad viskas praeis.
– Kiek pavyksta ištrūkti pasibūti tik dviese?
– Labai daug padeda seneliai, vyro sesė. Labai esu jiems dėkinga. Buvome ir į miestą išėję, ir į draugų vestuves išleido. Ilgam dar nepaliekame. Turbūt reikėtų visų keturių senelių, kad paliktume ilgiau – trys žaistų su mergaitėmis, o vienas rūpintųsi buitimi.
– Trynukai Lietuvoje – dažnesnis reiškinys, ar bendraujate su kitais jų tėvais?
– Su keletu. Vieni iš Plungės yra gimę diena anksčiau nei mūsiškės, tai susirašome, kaip kas tobulėja. Dar viena lietuvių pora Vokietijoje susilaukė šiek tiek vėliau, tai teiraujasi patarimų. Pabendrauju ir su ketvertuku iš Panevėžio. Būna, kad man rašo ką tik sužinoję, jog laukiasi trynukų, klausia patarimų.
– O kokie jūsų patarimai jiems?
– Na, pirmiausia, reikia įsisąmoninti, kad trynukai gims anksčiau, mūsiškėms buvo 35 savaitė. Žinojau, kad teks praleisti kažkiek laiko ligoninėje, todėl lovytes, vežimą, kitus reikmenis įsigijome anksčiau.
Kol gulėjome ligoninėje prireikė labai nedaug – rūbeliai, kuriuos aš pirkau, buvo per dideli, o ligoninėje juos skalbia, duoda tinkamus. Taip pat gavome dovanų iš ankstukų asociacijos.
Labai rekomenduoju įsigyti specialiai trynukams skirtą vežimą, o ne dvynukams ir vienvietį, nes gali vienas gali išvažiuoti, nereikia papildomų rankų. Be to, pasirūpinkite specialiai ankstukams skirtomis sauskelnėmis.
Taip pat pagalvokite, kas jums padės – įmanoma susitvarkyti vienai, bet tikrai neliks nė minutės laiko sau, tad jei negali vyras, pagalvokite, kas galėtų – gal auklė ar močiutė?
– Trynukės auga, gal jau pasvarstysite apie ketvirtą vaikelį?
– Palauksim trijų žentų (juokiasi).
Daugiau akimirkų iš šeimos gyvenimo rasite www.instagram.com/triplets_threeprincesses/
