Dvi mamos knygą vaikams parašė kankinamos kaltės jausmo, kad skiria per mažai dėmesio vaikams

„Aš esu Lukas, turiu šaunią šeimą ir vieną nedidelę problemą – kartais, kai noriu žaisti su mama, ji būna labai užsiėmusi ir prašo palaukti. O laukti, kaip jau žinote, ne visada lengva“, – taip prasideda knyga „Pasimatymas su mama“. 

 Rasa ir Aleksandra pasimatymų su vaikais idėją išbandė pačios.<br> Lrytas.lt koliažas
 Rasa ir Aleksandra pasimatymų su vaikais idėją išbandė pačios.<br> Lrytas.lt koliažas
 Knygose aprašomos ir vaizduojamos situacijos atpažįstamos daugeliui tėvų.<br>„Visai geros mamos“ nuotr.
 Knygose aprašomos ir vaizduojamos situacijos atpažįstamos daugeliui tėvų.<br>„Visai geros mamos“ nuotr.
 Knygoje tėvai ras daugybę idėjų, ką būtų galima nuveikti su vaikais.<br> „Visai geros mamos“ nuotr.
 Knygoje tėvai ras daugybę idėjų, ką būtų galima nuveikti su vaikais.<br> „Visai geros mamos“ nuotr.
Pirmasis bendras darbas – Aleksandros Berlinskajos nupieštas viršelis Rasos Borodinos knygai „16 gydančių istorijų.Kai gyvenimas užknisa“.<br> „Visai geros mamos“ nuotr.
Pirmasis bendras darbas – Aleksandros Berlinskajos nupieštas viršelis Rasos Borodinos knygai „16 gydančių istorijų.Kai gyvenimas užknisa“.<br> „Visai geros mamos“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

2020-11-23 06:44, atnaujinta 2020-11-24 06:30

Daugybė tėvų atpažįsta šią situaciją ir atsidūsta, kad darbai, pareigos ir nuovargis trukdo pabūti su vaikais. Šia tema knygą sukūrusios tinklaraščio „Rasa Rašo“ autorė, koučerė, knygų autorė Rasa Borodina kartu su dizainere Aleksandra Berlinskaja prisipažįsta, kad mintis gimė iš jų pačių poreikio ir kaltės jausmo.

– Rasa, kaip kilo idėja parašyti šią knygą vaikams?

– Parašyti knygą vaikams svajojau jau labai seniai, o Aleksandra, pasirodo, net nuo pačios vaikystės svajojo tokią iliustruoti. Kartais mudvi pajuokaudavome, kad va, aš rašau, Aleksandra yra dizainerė – reikia imti ir padaryti, bet taip ir nuplaukdavo viskas juokais.

Po pirmojo karantino važiavome su šeimomis pailsėti ir besėdint kubile sukirtome rankomis, kad viskas – metas imtis darbų. Taip ir ėmėmės.

O temos idėja kilo iš mūsų pačių gyvenimo. Tiek aš, tiek Aleksandra, tiek mūsų draugės – beveik visos jaučiame kaltę, kad vaikams skiriame per mažai kokybiškai dėmesio. Kankina nuolatinis jausmas, kad nori suteikti daugiau ir kokybiškesnio, bet darbai darbeliai kartais taip įsisuka, kad nelieka laiko net paprastiems dalykams.

Kažkada aš su savo vyresnėliu pradėjau organizuotis pasimatymus dviese. Mums tai taip patiko ir taip sustiprino ryšį, kad ėmiau apie tai pasakoti visiems. Aleksandra tai iškart išbandė su savo sūneliu ir taip pat liko sužavėta. Taigi, kai sėdome dirbti ir mąstyti apie būsimą knygą, vos po poros minučių ėmėme gvildenti būtent šią temą. Ji mums abiems labai svarbi ir aktuali. Taip ir buvo padėti pirmieji žingsniai.

– O kaip kūrybos procese atsirado Aleksandra?

– Su Aleksandra draugauti pradėjome prieš kokius penkis ar šešis metus, labai susibendravome ir nuolat dalindavomės kūrybiniais rūpesčiais ir idėjomis. Šiais metais aš išleidau knygą „16 gydančių istorijų. Kai gyvenimas užknisa“, kuriai Aleksandra iliustravo viršelį. Labai sėkmingai susidirbome, tad kažkaip natūraliai susiklostė pokalbis dėl vaikiškos knygos.

– Kiek jums pačioms asmeniškai ši tema yra aktuali – ar būna taip, kad skiriate per mažai dėmesio patiems svarbiausiems žmonėms savo gyvenime?

– Tai be galo aktuali tema mums. Abi domimės psichologija ir daug skaitome, lyg ir turime pakankamai žinių apie bendrąją ir vaikų psichologiją, aš, va, net psichologiją studijuoti pradėjau, bet tikrai ne visuomet pasielgiame išmintingai ir ne visuomet skiriame pakankamai laiko savo brangiausiems žmonėms.

Labai tikime, kad ši knyga įkvėps šeimas rengti pasimatymus, kuriuos, beje, rekomenduoja net psichologai. Kiekvienam vaikui labai reikia asmeninio laiko tik dviese ir tam nereikia jokių brangių žaislų ar pramogų, tereikia fantazijos ir laiko. Dėmesys ir kokybiškas laikas kartu yra geriausia, ką galime padovanoti vieni kitiems.

– Tai knyga vaikams, bet tema – labai nevaikiška, o rimta ir opi. Gal ir knygą reikėtų skaityti kartu?

– Tikrai taip. Toks ir buvo pradinis užmanymas. Knygą kūrėme (istorija ir iliustracijos) vaikučiams, bet mama ar tėtis skaitydama ras paslėptų žinučių sau. Kartu net patarimų puslapį pridėjome ir idėjų būsimiems galimiems pasimatymams.

– Kiek užtruko knygos kūrimo procesas ir kaip jis atrodė? Ar daug tarpusavio diskusijų turėjote?

– Nuo rankų sukirtimo užtruko gal apie pusmetį. Viskas vyko labai natūraliai. Pirmus kartus sėdome aptarinėti galimas idėjas, skirstėmės atsakomybes, aptarėme lūkesčius ir galimus sunkumus, tik tuomet pradėjome dirbti. Susitarėme, kad būsime viena su kita atviros ir jei tik kas negerai – kalbame ir diskutuojame. Bet kažkokių nesutarimų nebuvo, gal dėl to, kad stengėmės viską aptarti smulkmeniškai.

Po aptarimo aš sėdausi rašyti istorijos, kurios net nereikėjo kurti. Ji buvo iš mano širdies apie mano šeimą tik su kiek kitokiais veikėjais. O vėliau Aleksandra ėmėsi piešti. Dėliojomės terminus, viską buvo susiplanavusios po žingsnelį ir kažkaip taip kūrybinis procesas buvo baigtas.

– Užsimenama, kad ši knyga yra „pirmoji pasimatymų su vaiku ciklo knyga šeimai“. Kada laukti kitų naujienų ir apie ką jos bus?

– Kol kas nežinia. Turime norą parašyti knygą „Pasimatymas su tėčiu“, bet dar tik pradėjome komunikuoti apie pirmąją knygutę, tad paliekame tai ateičiai.

– Knygą išleidote ir platinate pačios tinklalapyje „Visai geros mamos“ – kodėl pasirinkote šį būdą?

– Norėjome pačios valdyti visą procesą ir kad knyga būtų būtent tokia, kokia norime mes. Mums abiems labai svarbi kūrybinė laisvė. Taip pat buvo labai aktualus laiko klausimas – leidžiant pačioms, viskas vyksta daug greičiau, o mes svajojome, kad knyga pasaulį išvystų iki Kalėdų.

Na, ir ne paslaptis, kad viena iš priežasčių buvo finansai – įdėjus tiek daug darbo ir širdies, finansinis atlygis leidžiant pačioms būna geresnis nei atiduodant savo kūrinį leidykloms. O dar autorinės teisės – dabar mes turime visas teises į savo kūrinį ir visišką laisvę daryti, ką norime (juokiasi).

– Rasa, tai jau trečioji jūsų knyga ir jos visos labai viena nuo kitos skiriasi savo tematika! Kuris žanras jums artimiausias?

– Sunku pasakyti. Aš tiesiog labai mėgstu rašyti ir kol kas negaliu save priskirti kažkokiam žanrui. Rašau tai, kas man svarbu ir aktualu tuo metu, tad skirtingais etapais, gimė skirtingos knygos. Knygos „16 gydančių istorijų“ ir „Pasimatymas su mama“ man yra labai svarbios vertybiškai. Tai mano sielos knygos, parašytos su didele meile.

– Koks (ar kur) jūsų kiekvienos pasimatymas su vaiku (-ais) pats įdomiausias, geriausias ir labiausiai patinkantis?

Rasa: Mano geriausias pasimatymas turbūt buvo su vyresniuoju sūneliu. Per pirmąjį karantiną mudu pasidarėme pasimatymą automobilyje – nusipirkome maisto išsinešimui, pasiėmėme daug knygu ir žaislų ir dvi valandas leidome laiką automobilių aikštelėje. Buvo labai gera ir neįprasta. Vaikui tai irgi buvo geriausias pasimatymas.

Aleksandra: Mano sūnus dievina važiuoti į IKEA. Turbūt dėl to, kad ir aš ją mėgstu ir ten gerai jaučiuosi. Mes ten kartais važiuojame tiesiog atsigerti arbatos ar suvalgyti ledų, pasivaikščioti. Būna, kad pavežioju jį metaliniame vežimėlyje. Trumpai tariant, kad ir kaip juokinga – ten vyksta geriausi mūsų pasimatymai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.