– „Auginu pametinukus“ – ne tik jūsų tinklaraščio pavadinimas, bet kartais ir mamų prisistatymas, ironiškai tariant, diagnozė. Nežinantiems, kuo tai skiriasi nuo šiaip dviejų vaikų auginimo gal galite paaiškinti, kokie pagrindiniai iššūkiai auginant pametinukus?
– Nesakyčiau, kad tai diagnozė, bet nepažįstami žmonės išgirdę, kad auginam pametinukus, tai palinksi užjaučiančiai… (kvatoja). Visi iškart galvoja, kad tai labai sunku. Mano nuomone, yra daug sudėtingesnių dalykų gyvenime, nei auginti du vaikus, bet iššūkių tikrai būta, ypač kol vaikai dar mažučiai.
Pavyzdžiui, pirmuosius metus buvau pamiršusi, kas yra normalus miegas ir poilsis. Mūsų berniukai dažnai keldavosi naktį, tad normaliai išsimiegoti praktiškai buvo neįmanoma.
Su vyru buvome pasiskirstę, kad naktį jis eina pas vyresnėlį, aš pas mažiuką, nors vyras dirbo pamainomis ir ryte 5 val jis jau turėdavo važiuoti į darbą, džiaugiuosi, kad tą laiką supratingai pagelbėjo.
Sudėtingiau buvo tomis naktimis kai vyras dirbdavo – tuomet tikrai pasitaikydavo, kai iki ryto net nespėdavau užmigti. Vaikams augant ši problema natūraliai išsisprendė.
– Papasakokite apie savo vaikus – koks amžiaus skirtumas tarp jų, kokie pagrindiniai pomėgiai ir poreikiai?
– Tarp Luko ir Tado 18 mėn. skirtumas. Mažylis gana ramus, kaip mes juokiamės, toks „krapštukas“. Jam tinka pasyvesnės veiklos, mėgsta konstruoti, su mašinėlėmis ir kareiviais galėtų porą valandų atsisėdęs vienas ramiai žaisti.
Vyresnėlis daug aktyvesnis, jam reikia ir mamos šalia, kad žaistų, pažiūrėtų ką sukūrė, padėtų jei kas nesiseka ir panašiai.
Žaidimai jam greit pabosta, viskas turi kisti greičiau ir šiaip jis yra toks vaikas, kuriam geriausios veiklos tos, kuriose dalyvauja tėvai – tai gali būti visos šeimos šokiai pagal mėgstamą dainą, „Lego“ miestų statybos, tiesiog spalvinimas ar piešimas, bet svarbu, kad viskas vyktų su kompanija (šypsosi).
Labai džiaugiuosi, kad labai dažnai, nors ir yra gana skirtingi, mūsų berniukai randa bendrą veiklą, kuri abu sudomina ir įtraukia. – Kaip jie sutaria vienas su kitu?
Sutaria jie labai gerai ir manau, kad tai vienas iš pametinukų privalumų, nes panašaus amžiaus vaikams nesunku surasti bendrą kalbą, tad konfliktai tikrai gana reti, nebent kažko nepasidalina.
Aš nuo mažens juos mokau derėtis – jei nori žaislo, kurį turi brolis susitark, gal jis nori kito įdomaus žaislo, gal po kelių minučių galės tau trumpam duoti šį daiktą ir panašiai. Tos derybos tikrai sumažina konfliktų. – Ar sąmoningai planavote tokį mažą amžiaus skirtumą? Kodėl?
Taip, aš norėjau, kad vaikai būtų kuo panašesnio amžiaus, visuomet idealizavau pametinukų ar dvynukų variantą. Pastarieji nesigavo, tai planavome pametinukus (juokiasi).
Pirmagimio gimdymas buvo sudėtingas ir varginantis, bet kai po dviejų dienų ligoninėje manęs paklausė ar dar kada norėsiu antrą gimdyti, pasakiau, kad kokią savaičiukę pailsėjus galėčiau ir dar kartą gimdyti. Pamenu, žmonės į mane žiūrėjo keistai (juokiasi).
Aš, tiesiog, niekada nesusitelkiu į nepatogumus ar sunkumus, žinau ko noriu, ką ir dėl ko darau, todėl mane sunku sustabdyti, jei tikrai kažko noriu.
– Ar ruošėtės pametinukų auginimui, auklėjimui kažkaip papildomai – skaitėte, domėjotės? Ką svarbaus sužinojote?
– Kai jau laukiausi antro vaiko, ieškojau forumuose temų, kuriose tikros mamos dalintųsi informacija apie paprastus kasdieninius niuansus, nes kilo daugybė paprastų klausimų ir tos informacijos tikrai nebuvo daug. Tai ir buvo viena iš priežasčių, kodėl norėjau dalintis savo kasdienybe, patirtimi ir tuo, per ką pati perėjau.
– Kaip kilo pradėti rašyti tinklaraštį?
– Rašyti tinklaraštį sugalvojau kai mažyliui buvo 3 mėnesiai. Tada jau šiek tiek nusistovėjo rutina ir pačiai pasidarė daug kas aiškiau bei paprasčiau.
Pagalvojau, kad būtų smagu paplepėti su mamomis, kurios augina pametinukus, pamaniau, gal iš jų kažką naudingo sužinočiau, gal pati papasakočiau, taip ir pradėjau dalintis savo mintimis.
– Apie ką dažniausiai rašote, kuo dalijatės?
– Iš pradžių daugiau rašiau apie pametinukų auginimą, nes tai ir buvo pagrindinis man rūpimas klausimas ir didžioji auditorijos dalis buvo mamos, auginančios panašaus amžiaus vaikus.
Vėliau sekėjų vis daugėjo, mano vaikai ūgtelėjo ir natūraliai kažkaip ta pametinukų tema tapo nepagrindine – pradėjau dalintis viskuo, kas man aktualu: įvairiomis smagiomis vietomis šeimoms, aktualiomis rekomendacijomis, veiklų ir darbelių idėjomis.
Pavyzdžiui, visą gruodį su vaikais kartu kursime įvairiausius darbelius, nes Advento kalendoriuje jau suslėptos veiklų idėjos ir dalinsimės su sekėjomis.
Per visą laiką kurdama tinklaraštį kad ir ką berašyčiau stengiausi būti savimi, nevaidinti tobulos ar idealios, nes aš tokia nesu ir nesinori, kad skaitančios mamos jaustųsi blogai, nes nėra namų be dūmų.
Kartais esame pavargusios, ne viskas pavyksta, net ir su vaikais ne visad pavyksta susitvarkyti ar susitarti taip, kaip norėčiau. Man norisi rodyti tikrą gyvenimą, ne vien gražias fotosesines nuotraukas ir kurti prasmingą turinį, o patogiausiai jaučiuosi būdama nuoširdi.
– Kokie įrašai sulaukia daugiausiai dėmesio?
– Daugiausia dėmesio sulaukia tikri įrašai apie gyvenimą. Mamos patinka perskaityti, kad pas visus visko būna, kad tai yra normalu ir natūralu!
Visos mūsų emocijos turi teisę būti ir taip jaučiamės ne mes vienos, o daugelis žmonių. Gaila, bet socialinė erdvė nėra ta vieta, kurioje daug tikrumo, tad dažnai žmonės pradeda dėl savo kasdienybės kompleksuoti.
Noriu, kad į tinklaraštį mamos ateitų pasidalinti savo mintimis drąsiai, sulauktų palaikymo ir patarimų iš kitų, kurios jautėsi ar jaučiasi panašiai. Smagu, bet komentaruose po mano temomis niekada nebūna, kad kažkas kažką užsipultų, įžeidinėtų – mes susirinkę ne dėl to (šypsosi).
– Kokių klausimų sulaukiate iš mamų, kurios galbūt tik galvoja apie pametinukus?
– Dažniausias klausimas – ar sunku auginti pametinukus (kvatoja)?
Bet šiaip klausia ir daugybės praktinių dalykų – kokius vežimėlius rinktis, kaip spręsti migdymo klausimą, ar abu vaikus (nes vyresnėlis dar irgi mažas) guldyti savo miegamajame, kada leisti į darželį, ką daryti, kad vaikai sutartų ir panašiai. Nesu aš ekspertė, tik paprasta mama, bet jei galiu, pasidalinu savo patirtimi.
– Auginti pametinukus – ypatingai sunku, vargina, nėra jokio džiaugsmo, vien tik vargas. Ar tenka išgirsti tokią nuomonę? Kaip į ją reaguojate?
– Tenka dažnai. Ai, aš nesiveliu per daug į diskusijas, man nesvarbu, kaip kitiems atrodo, lakoniškai pasakau, kad nėra tas labai sunku ir tiek. Nematau reikalo eikvoti savo energiją ir įtikinti visus, kad pametinukų auginimas yra labai lengvas ir smagus. Aš labai džiaugiuosi savo pasirinkimu, o kitų pasirinkimas jų reikalas (šypsosi).
– Kiek laiko planuojate likti vaikų priežiūros atostogose?
– Vaikų priežiūros atostogose buvau 5 metus nepertraukiamai, po pirmagimio nesuspėjau sugrįžti į darbą, o su mažuoju buvau trejus metus ir tada nusprendžiau nebegrįžti į senąjį darbą.
Po pirmojo karantino pradėjau vaikų švenčių organizavimo projektą „Švenčių namai“, tad kol pramogos uždraustos, perku batutus, kukurūzų spragėsių aparatus bei kitą įrangą ir nekantriai laukiu kol galėsime vėl organizuoti nepaprastai smagias mažųjų šventes.
– Koks jūsų pagrindinis patarimas mamoms, kurios augina pametinukus, jaučiasi pavargusios, nelaimingos. Kas galėtų tai pakeisti?
– Man labiausiai pagelbėjo du dalykai: pirma, tai išėjimas „į žmones“, todėl važinėdavom su vaikais į renginius, būrelius ir kitus užsiėmimus, nes dažnai išeiti iš namų atrodydavo lengviau nei juos sutvarkyti (kvatoja).
Antras dalykas, kuris mane palaikė, tai papildoma veikla – rašiau tinklaraštį, kuris buvo savotiška meditacija ir puikus minčių nukreipimas, nes tuomet neatrodo, kad viskas sukasi apie vaikus ir buitinius rūpesčius.
Manau, itin svarbu atrasti papildomą mėgstamą veiklą, spėju, kad ne veltui tiek daug mamų pradeda savo verslus būtent motinystės atostogose.
Kristinos tinklaraštį galite skaityti https://www.facebook.com/asauginupametinukus
