– Kaip susidomėjote Montesori pedagogika ir pagarbios tėvystės principais?
– Pagarbios tėvystės principai imponavo dar laukiantis mažosios. Pradžioje tik svajojau apie tai, kaip galėtų atrodyti mūsų santykis šeimoje, o pradėjus domėtis atradau tai, kas labai gražiai sujungė mano mintis į darnią teiginių visumą, pagrįsta daugiamete praktika.
Montesori patyriau šiek tiek pati augdama ir natūraliai tai prisiminiau augant Rusnei. Šįkart buvo proga pasidomėti šia pedagogika iš esmės, maloniai nustebau, kad jos taikymas nereikalaus jokių papildomų resursų, nes nesąmoningai pradžią jau buvau „uždavusi“ pati.
Manau, tai vienas iš geriausių rodiklių, ieškantiems vaikų lavinimo gairių – kuo kryptis arčiau jau esamų šeimos vertybių ir įpročių, tuo lengviau bus priimti ir taikyti rekomenduojamus metodus.
– Akcentuojate, kad taikote šiuolaikinės, modernios Montesori pedagogikos principus – kas tai yra, kuo tai skiriasi?
– Išties, visada pažymiu, kad mūsų praktika – moderni, tuo noriu išryškinti, kad ieškantiems tradicinio M. Montessori metodo, užsukę į mano paskyrą, greičiausiai jo neras, o priežastys išties kelios.
Man svarbu buvo dukrą edukuoti natūraliai, nerepetuojant išmoktų tekstų ar skubant ieškoti gairių, beieškant „teisingo atsakymo“, tad kruopščiai išsistudijavusi M.Montessori tekstus, perleidau juos per save, išjausdama, išgyvendama ir vis galvodama apie savo vaiką – kas galėtų būti priimtina ir siektina.
Rusnei augant, pastebėjau teiginių su kuriais nebegalėjau sutikti, ypač stebėdama vaiko poreikius „lipančius“ iš gairių ribų. Taigi, prioretizuodama pagarbios tėvystės principus ir sekdama vaiko iniciatyva, lavinančią aplinką kuriu Montessori idėjomis, prijungdama mintis iš kitų praktikų pagal atrandamas „spragas“, taip namuose Montesori tapo moderni.
– „Ai, užaugau aš be jokių pedagogikų, užaugs ir mano vaikai“, – numoja ranka ne vienas. Kaip manote, ką jūsų pastangos duoda jūsų dukrai? O ką jums?
– Tikrai nesipriešinsiu ir netgi paantrinsiu – ir karo metais augo, ir su lopšeliu nuo trijų mėnesių, ir Afrikos džiunglėse ir dar visokiausiose situacijose. Vaikai nuostabiai adaptyvūs prisitaikys augti ir užaugs net ir nederlingiausioje žemėje ir nieko blogo nenutiks.
Pati esu kūrybinio-strateginio mąstymo, tai ne tik profesiniai įgūdžiai, bet iš dalies ir mano gyvenimo stilius – jei gali sugalvoti kaip įdomiau, smagiau ar efektyviau, tai kodėl gi nesugalvojus? Taip ir čia, skaitydama mokslinius tyrimus apie vaikų kalbos raidą, smegenų vystymąsi ir neuronų jungčių kūrimo ypatingą svarbą iki trejų metų, negalėjau numoti ranka sakydama: „ai“. Sulig kiekvienu nauju išnagrinėtu tyrimu man darėsi vis aiškiau, kaip svarbu sukurti tinkamą aplinką vaiko savarankiškumui ir sąmoningumui skleistis.
Rusnei dabar jau beveik pustrečių ir tokios auklėjimo jungties nauda išties abipusė – ji pasitiki savo jėgomis, iniciatyva namuose liejasi pro kraštus: paliejo – nušluostys, sušlapo – persirengs, sugalvojo – padarys, prireikus pagalbos – paprašys, o jei reikia kitam – visada bus šalia ir įsitrauks padėti.
Ji jaučiasi pilnavertis šeimos narys, geba identifikuoti savo bei kitų poreikius, taip auginant pagarbą ir aplinkiniams – jos veiklos mums svarbios, tad jai svarbios ir mūsų. Tai viena iš pagrindinių priežasčių kaip karantino metu mums pavyksta išsiversti be senelių, darželio, dirbti iš namų ir visiems drauge darniai sugyventi. Taigi, jei dukra dabar tik pradeda jausti mano pastangų vaisius, aš juos jau raškau su kaupu.
– Pagarbi tėvystė yra orientuota į vaiką, kaip sąmoningą žmogų ir jo unikalius poreikius. Kaip jūsų auklėjime pasireiškia tai?
– Pagarbios tėvystės principai, mūsų šeimoje jau beveik gyvenimo būdas, jie apibūdina mūsų visų tarpusavio santykius ir nesibaigia ties „auklėjimu“. Norėčiau atkreipti šiek tiek dėmesį ir į šį žodį, kuris iš esmės visai neblogas, tačiau sufleruoja, kad vaikai gimsta neišauklėti ir juos reikėtų priverstinai keisti, tačiau pagarbi tėvystė sufleruoja visai kitokį požiūrį: skatina ne „spręsti problemas“, o pirmiausia tėvams plėsti savo suvokimą, stebėti ir atliepti vaiką, neskubant, neblaškant ir nesufleruojant „teisingo atsakymo“.
Mūsų šeimoje tai prasidėjo nuo pirmos akimirkos, kai buvo galima paimti Rusnę ant rankų, uždaviau pirmąjį iš tūkstančių laukiančių klausimų: „Ar galiu Tave paimti ant rankų?“. Žinoma, konstruktyvaus atsakymo laukti naivu, tačiau dukros akytės išsiplėtė ir žvilgsnis atsisuko į mane, tad priėmiau tai kaip sutikimą veiksmui.
Nuo tos dienos iki pat dabar beveik niekas kaip ir nepasikeitė – klausimu pristatome veiksmą, laukiame reakcijos, tada veikiame, tik dabar jau mažoji atsako tuo pačiu: „Mama, ar galiu dabar su tavim pašokti?“, klausia ji prieš paimdama mano ranką. Plačiau šios krypties idėjas pradėjome taikyti, kai Rusnė atrado savarankiško žaidimo malonumą.
Šiuo klausimu M.Montessori ir M.Gerber (požiūrio į tėvystę kūrėja) sutaria kaip iš vieno rašto – savarankiškumas skatinamas aplinkos, bet jokiu būdu nepertraukiamas išorinių trukdžių (pvz.: skambaus tėvų šūksnio: „Šaunuolis(-ė)!“), leidžiame tyrinėti, kol esame pakviečiami įsitraukti. Ir išties, turiu pasakyti, kad tai vienas didesnių mano gyvenimo malonumų – stebėti vaiko procesų raidą diena iš dienos.
– Ar sulaukiate aplinkinių reakcijos į savo kitokį požiūrį – kokios?
– Žinoma, reakcijos varijuoja skalėje maždaug nuo anksčiau aptarto: „O kam šitaip vargintis, vaikai ir taip užauga“ arba „Ji per maža kad suprastų“ iki susižavėjimo, nuoširdaus domėjimosi ir praktikų pritaikymo savo namuose.
Kiekviena šeima – savita, tad tikrai nerekomenduoju šių metodų kaip „panacėjos“, nes pirmiausia, vaikystė – ne liga, nieko taisyti ir gydyti nereikia, bet jei smalsu, visada raginu pasidomėti plačiau, perskaityti, įsigilinti, perfiltruoti per savo pasaulėžiūrą ir vertybes, galbūt rasite šį tą, kas tiks ir jūsų vaikui ir jums patiems.
Tiek M.Montessori, tiek M.Gerber minčių praktikavimas paliečia visą šeimą: jei Montessori pakoreguos aplinkos daiktų kiekį ir funkciją, tai pagarbios tėvystės principai tikrai praplės suvokimą apie vaiką, kaip asmenį ir mūsų, kaip tėvų, vaidmenį jo/jos gyvenime.
– Ar dukrą leisite į Montesori pedagogikos darželį?
– Šis vienas dažnesnių savo paskyroje gaunamų klausimų. Tvirto atsakymo duoti negaliu, nes dar stebime Rusnę ir svarstome. Tačiau idealiu atveju, norėčiau rasti vietą, kurioje vertybių sistema būtų artima pagarbios tėvystės principams, o praktika gali būti įvairi – dukra jau yra gavusi stiprius M.Montessori mokymo pagrindus namuose, tad būtų netgi naudingiau, kad darželis plėstų akiratį, siūlydamas kitokias veiklas nei ji randa namuose.
Čia mintimis vėl grįžtu prie „modernaus“ Montesori sprendimo – suvokimo, kad už namų durų laukiančios patirtys tikrai netilps į vienų gairių ribas, tad turint tvirtą vertybinį pagrindą visai nebaisu eksperimentuoti ir duoti laisvę vaiko patirčių įvairovei. Žinoma, dabar atsakinėju teoriškai, tikiu, kad Rusnė pati leis mums žinoti, ar konkretus pasirinkimas atliepia jos poreikius ir kuria palankią aplinką tolesniam augimui.
– Kaip jūs buvote pati auklėjama – ar kažką atsinešėte iš savo patirties, o gal darote atvirkščiai?
– Aš buvau auklėjama labai sąmoningos Mamos, kuri net ir tais laikais „kai nieko nebuvo“, labai intuityviai taikė daugelį principų iš M.Gerber pagarbios tėvystės praktikos. Taigi, visai neturiu poreikio nieko daryti priešingai, tiesiog statyti toliau ant mamos sukurto tvirto pamato ir jaustis ramiai, kad Rusnė galės statyti dar toliau ir tvirčiau.
Žinoma, nėra tobulų dalykų, tikiu, kad ir pati ne visada pataikau „į dešimtuką“, tačiau ši praktika nesiekia konkretaus rezultato ir daugiau dėmesio skiria kasdienei praktikai ir procesui, tad noriu tikėti, jog pavyks su dukra sukurti pakankamai tvirtą tarpusavio ryšį, kad galėtume ateityje apie tai su ja pakalbėti.
– Derinate dvi sistemas – kaip šis derinys veikia?
– Trumpai apibūdinant, pagarbios tėvystės principai – tai vertybinis pagrindas, apibūdinantis mūsų tarpusavio santykį, o Montesori – tai lavinančios aplinkos gairės, bei veiklos skatinančios vaiko savarankiškumo raidą. Šios sistemos puikiai viena kitą papildo ir sukuria (mūsų) šeimai palankią aplinką gerbiant kiekvieno nario individualius poreikius, bei puoselėjantis tvarų ryšį drauge: sąmoningai, lėtai ir...su dideliu malonumu (šypsosi).
Daugiau Austėjos gyvenimo akimirkų rasite: www.instagram.com/lifetakestwo/
