Sukasi daugybėje veiklų
Pokalbio pradžioje su Henrikos paprašius išvardinti darbus ir veiklas, moteris sutrinka – jų tiek daug, kad sunku išskirti, kas yra svarbiausia. Kol nebuvo karantino – pagrindinis uždarbis buvo iš renginių, asmeninių švenčių organizavimo ir vedimo, dainavimo jose su savo grupe „Osom“. Dabar šias veiklas nurungė oficialūs darbai – H.Sireikienė yra muzikos mokytoja, muzikos terapeutė vaikams.
„Sūnus išėjo į darželį ir aš įsidarbinau ten pat – norėjau matyti, kaip jis auga, o tuo pačiu ir pasidalinti savo žiniomis su kitais vaikais. Vėliau užsinorėjau pažiūrėti, kaip sektųsi su vyresniais – dabar esu 5-12 klasių moksleivių muzikos mokytoja. Neseniai tapau ir kultūros centro kolektyvų vadovė“, – vardija Henrika.
O kur dar asmeninės veiklos – moteris save vadina sveikatos puoselėtoja, savo žinias gilina viešojo kalbėjimo klube, kuria dirbtinių gėlių puokštes ir visa tai derina su dviejų vaikų auginimu, kuriems taip pat skiria daug papildomo dėmesio ugdydama jų talentus.
Svajonė – gyventi Lietuvoje
Henrika nuo paauglystės svajojo turėti savo šeimą ir gyventi nuosavame name, todėl suėjus 18 metų su būsimu vyru išsiruošė į Nyderlandus, kur tikėjosi užsidirbti pinigų.
„Pačioje pradžioje visko buvo – net porą savaičių neturėjome, kur nakvoti, bet visa tai prisimenu su džiaugsmu, nes tokie potyriai užgrūdina. Supranti, kad gali atsidurti įvairiausiose situacijose ir viskas priklauso, kaip tu spręsi – atsisėdęs verksi ar imsiesi kažko“, – pabrėžia Henrika.
Netrukus porai pradėjo sektis, jie kilo pareigose, vyras pradėjo plėtoti asmeninį verslą, bet svajonė grįžti niekur nedingo. Susituokė, po metų į pasaulį pasibeldė Santa, atsirado sklypas šalia Gargždų ant Minijos kranto, kilo pamatai, gimė sūnus Oskaras ir šeima grįžo gyventi į Lietuvą.
„Neapsakomai gera buvo grįžti į Lietuvą. Labai stipriai kabinomės, vėl iš naujo viską kūrėme nuo pradžių, atsirado renginiai ir dabar niekur neplanuojame kraustytis“, – šypsosi laiminga moteris.
Dukra sužavėjo D.Montvydą
Henrika dainuoja nuo vaikystės, todėl nenuostabu, kad ir pirmagimei gimus apsupo ją muzika. Netrukus pastebėjo, kad Santa itin reaguoja, o pusės metų pirmą kartą užniūniavo kartu.
„Supratau, kad gali būti į mamą, – juokiasi Henrika. – Dukra visada buvo aktyvi, nuo mažumės sukosi su mumis renginiuose, o penkerių jau net pati vieną jų vedė. Be to, ji labai komunikabili, randa bendrą kalbą su visais.“
Santa savo gabumus išbandė ir praėjusiais metais vykusiame „Lietuvos balsas. Vaikai“, kur buvo jauniausia dalyvė. Šešerių metų čiauškutė sužavėjo komisiją, savo mokytoją Donatą Montvydą, ir nors teko iš tolimesnių kovų pasitraukti, vėliau patirtimi pasinaudojo koncertiniame ture su Plungės simfoniniu orkestru.
Mama dukros nemoko
Šiuo metu Santa antrokė ir karantinas tokiai aktyviai mergaitei yra tikras išbandymas. Tiesa, ji rado išeitį ir gerbėjus po savo video įrašais buria „Likee“ socialiniame tinkle.
„Aš niekada nebijau, esu visada linksma ir man visada sekasi“, – taip Santa apibūdina save.
Mama įsitikinusi, kad šiuos gabumus dukra atsinešė dar gimdama – savo drąsą, pasitikėjimą savimi, o iš tėvų paveldėjo balsą: „Vyro stiprus žemas, o mano aukštas lyrinis. Santa yra abiejų mūsų mišinys.“
Talentingą dukrą auginti nelengva ir norint pasiekti rezultatų, reikia kantriai dirbti. Kaip Henrika sako – kuo daugiau laiko skiri, tuo daugiau pasieki.
Tiesa, pati mama dukros mokyti nenori – svetimų pedagogų ji klauso daug stropiau, o su mama norisi pasiginčyti.
Reikia išmokti pralaimėti
Jaunėlis Oskaras muzikinių gabumų kol kas nerodo, bet džiugina aplinkinius sugebėjimu valdyti techniką ir užsispyrimu sporte.
„Ar nėra pamirštas, kai sesė tokia ryški asmenybė? Tikrai ne. Mūsų šeimoje labai griežtai žiūrima, kad nėra nė vieno blogesnio ar geresnio vaiko. Abu mylimi ir lepinami vienodai. Oskaras yra dieviškas vaikas nuo kurio sklinda ramybė. Jis – mano silpnybė, o Santa – stiprybė“, – atsidūsta Henrika.
Ji įsitikinusi, kad svarbiausiai ugdant vaiko gabumus yra tėvų pavyzdys kasdienybėje. Jei jie mato, kaip tėvai sportuoja, rūpinasi mityba, ugdo savo pomėgius.
„Patarčiau patiems pasistengti padaryti kažką tokio, ką norite matyti savo vaikuose. Antras žingsnis – susirasti specialistus, kuriais pasitikėtumėte. Labai svarbu su vaikais kalbėtis, diskutuoti, nes tame kelyje daug suklupimų, daug emocijų ir dažnai norisi mesti. Kai Santa iškrito iš „Lietuvos balsas. Vaikai“, nebenorėjo dainuoti, todėl reikia išmokti pralaimėti, nes ne visada laimime“, – pataria H.Sireikienė.