– Sveikinu startavus – kokie jausmai apėmė?
– Jeigu atvirai, išgyvenau labai daug jausmų. Pirmiausia, baimė pradėti. Bet pradėjus, baimė virto jauduliu, kas toliau. Ir vis dar tuo gyvenu. Kas dieną didžiuojuosi, džiaugiuosi, esu dėkinga, jog turiu nuostabius artimuosius, kurie man padeda su vaikų reikalais, ir man pavyko susikurti tai, kas buvo tik verslo užrašuose.
– Fizinė parduotuvė veikia ilgiau nei mėnesį – papasakokite, kaip sekėsi?
– Sėkmingai startavau rugsėjo 27 dieną su fizine parduotuve Vilniuje. Dvi savaites vis sulaukdavau naujų klientų, draugų, kurie sveikino, pirko, dovanojo ir džiugino savo artimuosius. Sulaukiau jau ir sugrįžtančių klientų.
Bet, po dviejų savaičių šurmulio parduotuvėje, turėjau stabtelėti ir užsidaryti, nes susirgo abu vaikai. Širdį skaudėjo? Taip, viskas tik prasidėjo, parduotuvė šurmuliuoja, klientai užeina, bet atsigręži į savo prioritetus ir supranti, kad dabar esi reikalinga savo brangiausiems. O kas gyvenime yra svarbiau už tai, kad būtum kažkam reikalingas? Man asmeniškai nėra tokio dalyko. Šeima – geriausia gyvenimo dovana.
Vaikams sergant ištaikius minutę dirbau su elektronine parduotuve, ieškojau naujų produktų pavasariui, vasarai, užsakiau, itališkų „Bauletto“ pyragų, kurių atsivežiau vos tris dėžes pabandymui, o šiai dienai likusi tik viena. Supratau, kad žmonės mėgsta save palepinti ir kam laukti švenčių, jei šventė gali būti dabar?
Mano sumanymas yra, jog „Skonio veranda“ būtų ne tik parduotuvė, bet ir bendruomenė. Tik galvojau, kaip čia seksis su mano šia idėja, nes lietuviai santūrūs žmonės. Ir, mano džiaugsmui, jie mane nustebino! Užsuka šeimos su vaikais, kaimynai eina pro šalį pamojuoja, dalinasi dienos įspūdžiais, užsuka maži versliukai. Jau galiu pasigirti dvejomis draugystėmis su mažomis parduotuvėlėmis!
Noriu, jog maži versliukai, parduotuvėlės turėtų savo bendruomenę ir atrastų galimybę nekonkuruoti, o bendradarbiauti, dalintis patirtimi. Taip pat, yra šeimų su vaikais, kurie jau turi tradiciją, kas antrą vakarą užsukti po darželio ir išsirinkti, kokį dienos skanumėlį. O pamatytumėt vaikų akis – jos spindi! Man tai geriausias įvertinimas, nes jei patinka vaikams tai judi gera linkme,vaikai jaučia, nemeluoja. Tada visą ko rezultate, esu labai laiminga, jog tai, ko siekiu pamažu įsigyvendina.
– Kodėl užtruko elektroninės parduotuvės paleidimas? Kur kilo sunkumai?
– Elektroninės parduotuvės www.skonioveranda.lt paleidimas užtruko, nes neįvertinau, jog mano verslo komanda esu aš viena. Maniau, imsiu, darysiu viena ir viską kartu paleisiu. Čia mano klaida. Jau vien fizinę parduotuvę atidaryti yra daug reikalų.
Prekių pristatymus dėliojausi, jog jie atkeliautų kuo arčiau atidarymo, kad lentynos būtų pilnos, ką tik pagamintų produktų, o sulaukus reikėjo prekes pajamuoti, pildyti žurnalus, vesti apskaitas, sutvarkyti ženklinimą, paskaičiuoti kainodarą. Tai tikrai atėmė daug laiko. O kur dar parduotuvės įrengimas, visko sudėliojimas...
Tad likus dviem savaitėms iki fizinės parduotuvės nusprendžiau susikoncentruoti ties fizine, o tuomet neaukojant savo sveikatos, šeimos laiko kibti į elektroninės parduotuvės reikalus. Tik atrodo, kad ten tereikia įkelti nuotraukas, suvesti prekes ir paleisti. Prekių nemažai, aprašymų taip pat, todėl tokie darbai labai imlūs laikui. Tačiau pamažu, pavyko viską susidėlioti ir nors el.parduotuvė dar tobulinama, bet ji jau veikia ir priima užsakymus!
– Ir kaip sekasi ją paleidus – ar atsiranda susidomėjimas iš kitų miestų?
– Elektroninės parduotuvės tuo ir gerai, kad tu savo klientą gali pasiekti visur ir Kaune, ir Klaipėdoje, ir Mažeikiuose. Užsakymai tai tik patvirtina.
Ką naujo pastebėjau, kad dauguma žmonių įvertina kokybę, gerą skonį tik, gaila, kad pas mus akcijų kultūra stipriai ima viršų. Vos pasileidus elektroninę parduotuvę, sulaukiu žinučių, jog pirktų 2 šokoladus, bet padarykite 30 proc. nuolaidą arba klausimų, kada taikysite nemokamą pristatymą.
Dėl to liūdna, nes mažų parduotuvėlių idėja ir yra, kad geriau mažiau, bet kokybiškai, o ne skatini ir taip jau stipriai išreikštą masinį vartojimą. Aišku, kad rinka stipriai iškreipta, bet šiuo atveju mažesnės parduotuvės turi susitelkti ir kurti kitokią pridėtinę vertę vartotojui. Tuomet ir žmonių požiūris pradės keistis, nors laimei, 95 proc. “Skonio verandos“ klientų suprantą vertę ir daug įtikinėti nereikia.
Fizinėje parduotuvėje nuolaidų dar niekas neprašė ir net, kaip tik, net sumokėjo daugiau, nes patiko aptarnavimas. Nesu prieš akcijas ir kitas pardavimo skatinimo priemones, jau suplanavau ne vieną kampaniją, bet pradžioje norėtųsi šiek tiek kuklumo ir supratingumo, jog dar tik pradžia ir viskas su laiku.
– Kokie produktai populiariausi, o kuri nenupirko nė vieno?
– Pirmuosius metus esu paskyrusi rinkos analizei. Stebiu, ką žmonės perka, ko ieško, ko tikisi, tad šiai dienai sunku pasakyti labai aiškius klientų pasirinkimus, bet keletą pastebėjimų turiu. Galvojau, jau „Skonio veranda“ bus parduotuvė be alyvuogių aliejaus, bet gerai, kad atsivežiau keletą pozicijų, nes žmonės jo ieško ir perka.
Džiugu, kad žmonės renkasi dovanoti saldumynus dailiose pakuotėse, kurias galima panaudoti ne vieną kartą. Taip pat perka sveikesnes užkandžių alternatyvas, ir žinoma, kavą. Mažiausiai šiai dienai populiarus veganiškas – ryžių gėrimo šokoladas. Kas paragauja, nuperka dar, bet įtikinti, kad verta pirkti tikrai sudėtinga.
– Dabar jau galite apžvelgti visą kelią į nuosavą verslą – kur padarėte klaidų ir ką dabar darytumėte kitaip? O kas pasiteisino 110 procentų?
– Aš šiuo klausimu pozityvi. Verslą pradėjau kurti ramiai, nesiblaškant, nuosekliai siekiant savo tikslo ir su dideliu šeimos palaikymu. Dėl to džiaugiuosi, jog man pavyko išlaikyti sveiką protą ir neaukoti naktų, laiko su šeima ir užteko drąsos judėti savo tempu, tokiu kaip galiu ir taip išvengti klaidų. Kadangi laiko prasme nespaudžiau savęs, leidau sau mėgautis ir stabtelėti, kai jutau, jog veliuosi į rutiną.
Viskas dėliojasi sklandžiai pagal tas idėjas ir užrašus, kurie užrašinėje vis pildosi. Pastebiu, jog daug kas pradeda savo verslą, nes nori pabėgti nuo slegiančios samdomo darbo rutinos, bet įsivelia į dar didesnę rutiną. Aš to nenorėjau ir nenoriu – gyvenimas yra per trumpas būti nelaimingiems, dirbti nemėgstamą darbą, gyventi liūdesyje. Jei yra, kas netenkina imi ir sprendi. Tik taip atsiranda galimybės ir pokyčiai.
Kitas svarbus dalykas negalvoti ką apie tave pasakys kiti, nes tikrai dauguma apie tave negalvoja, tiesiog reikia gyventi tokį gyvenimą ir kurti tokį verslą, kokio ir norėjai. Kai turi aiškią viziją, degančias akis, pamatuotus tikslus judėti į priekį tikrai nėra sudėtinga. Svarbiausia, nebijoti siekti tikslų, nesiblaškyti. Man lbai pasiteisino užrašai, aiškus tikslas ir nusistatytas tempas bei prioritetai. Viskas.
– Ant durų kabo žavi lentelė, kad parduotuvę prižiūri dirbanti mama – kaip klientai reaguoja?
– Lentelę užsidėjau, kad užsukę žmonės neišsigąstų vaikų zirzalų ar triukšmo. Žinotų, ko tikėtis o tada užeitų. Žmonės šypsosi, net ir vyrai sako: „Nereali idėja, paskatinsiu ir savo žmoną nebijoti“. O iš tikrųjų aš ją uždėjau iš baimės ir kuklumo, kad gal kas nesupras, kodėl čia vaikai, ar jie mano, ar čia darželis ar parduotuvė. Bet nuolatiniais klientais jau tapę žmonės, net pasigenda, jei nebūna vieno ar kito vaiko, arba jų visai nebūna.
Kaip sekasi suderinti verslo vystymą ir motinystę? Kur didžiausi iššūkiai? Manau, darbo ir vaikų, šeimos derinimas šiai laikais yra labai sudėtingas dalykas. Didelis visuomenės spaudimas, karjera, šeima, kelionės, laikas sau, laikas su vaikais, o paroje tik 24 valandos. Dažnai po rytinio pasiruošimo ir derybų keliaujant į darželį taip pavargsti, jog atrodo galėtų diena ir pasibaigti. Bandyme derinti, turi aukoti kažką dėl kažko ir, svarbiausia, nesijausti dėl to kaltai. O čia jau darbo su savimi klausimas.
Savas verslas, kol vaikai maži tikrai, mano atveju tikras išsigelbėjimas, nes jei suserga, laikinai užsidarai parduotuvę, o atsiradus galimybėmis įdarbini žmogų, tuomet ir uždaryti nereikia. Galiu reguliuotis darbo valandas, darbo tempą. Parduotuvė dirba nuo 12 valandos, tad ryte suruošiu didžiąją į darželį, gaminu, pietus, vakarienę sukuosi šeimos reikaluose su su mažuoju šeimos nariu.
Vėliau, keliauju į parduotuvę. Optimistiškai maniau, kad pavyks dažnai dirbti kartu su vaikais parduotuvėje, bet pagalba iš šono ar darželis tikrai yra reikalingas dalykas, norint susitelkti ties tikslais ir matyti aiškius rezultatus.
– Na ir pabaigai, praktiškas patarimas mamoms, nuo ko pradėti savo verslą?
– Pirmiausia paklausti, kodėl tu nori pradėti kurti savo verslą? Gal paaiškės, jog to visai nenori. Išsigryninus imti ir kibti į darbą, nes kiekvienas ar savo verslas, ar samdomas darbas nebus tik drugeliai.
Girdžiu, jog mamos labai blaškosi. Dažnai susitelkia ties idėjomis, jų tobulinimu. Tada lyg ir pradeda, bet galvoja, kad gal ne ta idėja, nepasitiki savimi. Aš linkiu mažiau blaškytis, išsigryninti vieną labiausiai prie širdies idėją ir judėti savo tempu tikslų link. Mažais žingsneliais savo svajonės link. Paprašykite pagalbos iš šono pabūti su vaikais ir skirkite bent kelias valandas per dieną idėjai, tikslams, užrašams, o tada viską įgyvendinti priimtiniausiu tempu. O pradėjus, atsiradus pirmiesiems sunkumams nesustoti.
