– Kaip susidomėjote vaikų miego problemomis?
– Į vaikų miego temą mane atvedė pirmagimė. Nors tuo metu buvau vaikų ligų rezidentė (vėliau perstojau į šeimos mediciną), apie vaikų miegą nežinojau nieko. Perskaičiau Ginos Ford knygą ir jaučiausi daugiau nei pasiruošusi. O, kokia aš buvau naivi!
Barborai gimus, nesisekė žindyti, o jos miegas buvo visiškai kitoks nei įsivaizdavau. Ji visiškai nenorėjo miegoti savo lovelėje, nors knygoje buvau skaičiusi, kad būtent taip ir miega „geri“ kūdikiai.
Vieną naktį, net gi pasiryžau išbandyti metodą, kuomet pas kūdikį sugrįžtama tam tikrais intervalais. Barbora verkė, verkiau ir aš. Tada įvyko lūžis – aš pagaliau supratau, kad atsakymai slypi ne knygose, o mano, kaip mamos širdyje, intuicijoje.
Nuo to vakaro pradėjom miegoti kartu, ir tai buvo pati tobuliausia, ramiausia naktis! Barbora nuo pat gimimo buvo labai jautrus kūdikis, kuriam reikėjo daug artumo. Dabar, kai jau turiu daug žinių, suprantu, kad tokiai jautriai mažylei reikėjo kitokių raminimo būdų, todėl plačiai aprašomi populiarūs vaikų migdymo metodai jai visiškai netiko.
Vėliau persikraustė į savo lovelę, bet ji dar ilgai stovėjo mūsų kambaryje. Teko išklausyti įvairių komentarų, tačiau aš, mama, geriausiai žinau, ko reikia mano vaikui. Tą nuolat kartoju ir kitiems tėvams: jūs esate savo vaiko auginimo ekspertai, tad jei tam tikras vaikų auginimo patarimas „iš šono“ jums atrodo visiškai netinkantis, prašau, jį ignoruokite.
– Antram jūsų vaikui Jokūbui dabar 8 mėnesiai – ar jis miegojo? O gal padėjo jau įsisavinti metodai?
– Su antruoju aš pasitikėjau savimi, savo intuicija. Jau žinojau, kad kūdikystės laikotarpis yra labai trumpas, ir viskas praeina. O Jokūbas tikrai kitoks nei pirmagimė, ir miega kitaip, ramiau.
Žinoma, būna visko! Kartais mano vyras vidury nakties verkiant Jokūbui, pasiūlo mums paieškoti vaikų miego specialistės. Taip, vaikų miego specialistų vaikai taip pat kartais nemiega (kvatoja)!
– Kodėl nusprendėte gilintis į šią temą ir toliau bei padėti kitiems?
– Supratau, kad pokalbis neteisiant, nekaltinant ir galimybė tėvams išsikalbėti yra labai svarbi vaikų miego iššūkių sprendimo dalis. Norėjau tėvams suteikti tai, ko pati nesulaukiau, kai man to labai reikėjo. Pokyčiai prasideda nuo tėvų ramybės, kad ir kaip banaliai tai skambėtų. Vaikų miego temoje susitinka labai daug: tėvystės psichologija, medicina...
Esu gydytoja, pagalba kitiems yra mano kasdienybė, todėl ir konsultacijos vaikų miego iššūkius patiriantiems tėvams, man yra labai artimos. Be to, vaikų sveikata mano širdžiai yra mieliausia sritis.
– Kur baigėte vaikų miego studijas?
– Vaikų miego mokslus nuotoliu pabaigiau Institute of Sensitive Sleep Consulting (Australija), o šiuo metu mokausi Holistic Sleep Coaching programoje (Jungtinėje Karalystėje).
– Kokios pagrindinės yra vaikų miego mokslo kryptys?
– Neurologai diagnozuoja įvairius vaikų miego sutrikimus, o vaikų miego konsultantas padeda įveikti įvairius miego iššūkius, kurie dažniausiai yra fiziologiniai, t.y. tai nėra kaip liga, o, pavyzdžiui, ilgas migdymasis ar dažni atsibudinėjimai naktį. Konsultuojant tėvus visada labai svarbu įvertinti ar vaiko miego problemos nesukėlė tam tikra sveikatos problema, pvz. padidėję adenoidai ir dėl to atsiradęs apsunkintas kvėpavimas pro nosį.
– Kuo jums imponuoja jūsų siūloma metodika?
– Visi metodai, kuriuos aš siūlau tėvams yra švelnūs ir holistiniai. Visų pirma, man labai svarbu įvertinti individualius šeimos poreikius, tėvų emocijas, mažylio sveikatos būklę (ar nėra tam tikrų sveikatos sutrikimų, galinčių sukelti miego problemas), mitybą, temperamentą.
Kitas svarbus dalykas, tai situacijos rimtumas: jei šeima patiria krizę, akivaizdu, reikės kitokios pagalbos, kitų metodų. Taigi, holistinis požiūris padeda suteikti labai individualią, būtent tai šeimai, tam mažyliui skirtą pagalbą.
Aš tikiu, kad vaikų miego iššūkius galima spręsti neardydami tėvų ir vaikų tarpusavio ryšio, o, atvirkščiai, skatintume saugų prieraišumą. Jis itin svarbus vaiko gyvenime: padeda užmegzti santykius su kitais, pasitikėti supančiu pasauliu, būti savarankišku. Šių tragiškų įvykių fone, tai įgyja dar didesnę prasmę – užauginti pasauliu pasitikintį žmogų.
Taigi, svarbu ne tik „pataisyti“ miegą, bet ir pagalvoti, kaip vienas ar kitas metodas paveiks mūsų santykį su vaiku ir jo santykį su mumis bei supančiu pasauliu. Juk būtent mūsų elgesys su vaiku nuo pat jo gimimo padeda jam suprasti, koks gi yra tas pasaulis.
– Kodėl vaikai nemiega?
– Kūdikiai gimsta neurologiškai išsivystę vos apie 25 proc. Tai labiausiai po gimimo pažeidžiami žinduolių palikuonys. Nors visuomenė ir primeta požiūrį, jog iškart po gimimo kūdikis turi būti atskiriamas nuo mamos: miegoti atskirai, savo lovoje, nebūti nešiojamas ir panašiai. Bet juk natūralu, kad tokiems bejėgiams mūsų mažyliams reikia daug rūpesčio, pagalbos besirūpinant jais kiaurą parą.
Miegas būna „blogas“, suaugusiųjų akimis, nes kūdikystėje vyksta intensyvus smegenų augimas, nervinės sistemos vystymasis. Miegas tampa šio proceso atspindžiu.
Augant vaikui, „auga“ ir jo miegas – jis keičiasi, tampa vis panašesnis į suaugusių. Vėliau „nemiegą“ lemia sparti psichomotorinė raida. Šių vystymosi šuolių metu, miegas tampa paviršutiniškesnis, neramesnis, ir tai natūralu – juk smegenys tuo metu dirba daug intensyviau.
Vaikai nemiegoti gali ir dėl atsiskyrimo nerimo, įvairių baimių, įtampos. Įprasta galvoti, kad pasibaigus kūdikystei, pasibaigs ir miego iššūkiai, tačiau „nemiega“ ir didesni mažyliai.
– Kaip vertinate kontroliuojamo verkimo metodą, kai tiesiog vaikui leidžiama verkti kol pavargsta ir užmiega?
– Vis dažniau pastebiu, kad net ir save vadinantys „švelniais“ vaikų miego specialistai tėvams siūlo išsiverkimo metodus. Išsiverkimas – ne tik išėjimas iš kambario ir vaiko palikimas verkti, bet ir buvimas greta, neraminant vaiko. Tarkime, „kėdutės“ metodas taip pat yra išsiverkimo metodas, vienam iš tėvų esant kartu su vaiku kambaryje.
Visų pirma, tokių išsiverkimo metodų veiksmingumas nėra įrodytas moksliniais tyrimais. Yra tikimybė, jog iškentę pragariškus vakarus vaikui verkiant, po kelių savaičių ar mėnesių vėl susidursite su vaiko miego iššūkiu.
Taip pat iki šiol nėra aišku, kaip prieraišumą, tėvų ir vaikų ryšį veikia šie metodai. Jau seniai žinoma, kad vaiko verksmas yra stiprus dirgiklis tėvams „veikti“ – paimti ant rankų, raminti. Siūlydami šiuos metodus, verčiame tėvus prieštarauti paprasčiausiai fiziologijai ir ignoruoti vieną stipriausių dirgiklių – vaiko verksmą.
Išsiverkimo metodų šalininkai tikina, jog būtent taip vaikas išmoksta nusiraminti pats, tačiau šis gebėjimas yra įgyjamas vaikui augant, ir to mes vaiką mokome jį nuramindami, būdami greta, o ne palikdami vieną. Ir tai patvirtina nervų sistemos vystymąsi tyrinėjantis mokslas. Dalis mažylių išties paguldyti savo lovelėse geba užmigti patys, tačiau tai jų temperamento ypatybė, o ne stebuklingas tėvų taikytas metodas.
Jokiu būdu nenoriu kaltinti ar gėdinti tėvų, kurie rinkosi šiuos metodus. Visų situacijos skirtingos, ir tik patys tėvai priima galutinį sprendimą. Aš esu tam, kad pasiūlyčiau alternatyvą.
– Teigiate, kad įmanoma mamai išsimiegoti ir žindant mažylį – kur paslaptis?
– Žindančios mamos ir jų kūdikiai naktį miega ilgiau nei nežindančios ar mišriai kūdikius maitinančios mamos. Tai įrodytą moksliškai. Mes esame žinduoliai, tad natūralu, kad pati gamta pasirūpino, jog šis procesas būtų kiek įmanoma paprastesnis vaikams ir mamoms. Žindymo metu į mamos kraujotaką išsiskiria oksitocinas – meilės, ramybės hormonas, todėl žindant užmigti labai lengva ir paprasta, tą patvirtins daugelis žindančių mamų. O ir mamos pienas naktį yra visai kitokios sudėties nei dieną: jame yra melatonino pirmtako triptofano, įvairių peptidų, gerinančių vaiko miegą.
Žindymas taip pat nėra dažnesnių naktinių atsibudinėjimų priežastis, tiesiog naktį atsibudęs mažylis įprastai greičiausiai užmiega žįsdamas, tai taip pat labai natūralu. Žinoma, yra situacijų, kai naktinis atsibudinėjimas tampa nebepakeliamas. Tuomet ieškome sprendimų ir pagalbos šeimai.
– Ar yra neišsprendžiamų vaiko miego problemų?
– Sprendimas visada yra.
– Kiek vaikai turi miegoti pietų miego? Iki kokio amžiaus?
– Tai labai individualu. Įprastai pietų miego vaikai atsisako apie trečiuosius savo gyvenimo metus, tačiau tikrai yra mažylių, kurie dieną miegą sulaukę ir vyresnio nei šis amžiaus.
– Esate šeimos gydytoja – kaip nekokybiškas miegas kenkia vaikų sveikatai? O tėvų?
Visi moksliniai tyrimai apie miego poveikį vaikų sveikatai yra atlikti su mokyklinio amžiaus vaikais. Šio amžiaus tarpsnio vaikams, kaip ir suaugusiems, miegas yra labai svarbus. Jis veikia imunitetą, nuotaiką, ląstelių atsinaujinimą, yra susijęs su geresne atmintimi, mokymosi gebėjimais. Kaip miegas veikia kūdikius ir ikimokyklinio amžiaus vaikus – neaišku, todėl visada raminu tėvus: ne visi maži vaikai miega „pagal lenteles“. Jei vaikas jaučiais gerai, nerimauti neverta.
– Dalijatės patarimais instagramo paskyroje „Kiškiai sapnuoja“ – tai kokie dažniausi klausimai ar komentarai?
– Tėvai pateikia kūdikių priežiūros klausimų, klausia, ar vienas, kitas vaiko elgesys, susijęs su miegu yra normalus ir galimas. Kartais sulaukiu klausimų ir kaip šeimos gydytoja.
– Ar yra kokių nors „stebuklingų“ migdymo metodų, kurie bent jau vienkartinai padeda visiems?
– Stebuklingas migdymo būdas yra... tėvų ramybė. Vaikai puikiai moka „perskaityti“ mūsų emocijas. Natūralu, dažnai vaikų migdymas tampa tarsi egzaminas, kurio bijome nuo pat ryto iraš pati tai esu patyrusi, todėl labai natūralu, kad mums įsitempus, įsitempia ir vaikas. Tėvų emocinė savijauta, jų poilsis yra ne mažiau svarbus. Nuo to, manau, ir reiktų pradėti.
– Neabejoju, kad šį interviu skaitys ir pavargę mama ar tėtis 3 val. nakties sūpuodami nemiegantį vaiką ieškodami informacijos internete, kaip jį užmigdyti. Ką patartumėte jiems?
– Nors visi tikisi, kad miego specialistas pateiks TĄ stebuklingą, internete dar neaprašytą vaikų migdymo būdą, tačiau yra ne mažiau svarbių dalykų – tėvų emocijos, gimdymo patirtys, šeimos dinamika ir dar dešimtys kitų dedamųjų.
Aš patarčiau visų pirma iškvėpti ir įkvėpti, priminti sau, kad esame geri tėvai ir viskas praeis. Pailsėjus, ramiai įvertinti situaciją ir, matant poreikį, kreiptis pagalbos.
