– Inga ir Indre, papasakokite apie savo karjeros vingius.
Inga: Visa mano karjera susijusi su pardavimais. Pirmąją pardavimo patirtį turėjau dar mokydamasi pradinėse klasėse. Tuo metu turguje pardavinėjau plastikinius spalvotus maišelius su gyvūnų atvaizdais.
Studijuodama universitete, susilaukiau dukters, kuriai dabar yra 18 metų. Pačią pirmą dieną, kada ją išleidau į darželį, atidariau drabužių parduotuvę, paskui tapau pardavimų specialiste farmacijos kompanijoje. Dirbdama joje, susilaukiau antros dukros, kuriai šiuo metu yra 12-ika. Dar būnant vaiko priežiūros atostogose su vyru sumanėme išvykti į užsienį. Kategoriški nebuvome, svarstėme, jei seksis gerai, pasiliksime Jungtinėje Karalystėje, o jei ne, tuomet grįšime namo. Susiklostė taip, kad negrįžome, jau dešimtmetį gyvename ne Lietuvoje.
Užsienyje veiklos netrūko – dirbau populiariame čia gyvenantiems lietuviams portale, susipažinau su daugeliu tautiečių vystomų verslų, sekiau jų veiklą, atsakydavau į įvarius klausimus. Vėliau įkūriau gyvūnų viešbutį, su vyru nuomojame pirtį. Dabar visas savo patirtis pasitelkiu patardama „Mentorės“ konsultacijose.
Indrė: Mano karjera taip pat prasidėjo turguje, pardavinėjant įvairias uogas ir daržoves. Vėliau baigiau telekomunikacijų inžinierės specialybę ir tapau vadybininke.
Po kelių metų gimė sūnus Matas, dar po dviejų – dukra Matėja. Kai dukrai buvo vieneri, žinojau, kad tikrai nenoriu grįžti į samdomą darbą, nors jis ir buvo be proto mylimas. Vaikus norėjau auginti pati, todėl pradėjau ieškotis įvairiausių veiklų. Taip įsisukau į tinklinę rinkodarą, vėliau karjerą tęsiau su gyvybės draudimu ir net tapau 20-ties žmonių komandos lydere.
Tik jaučiau, kad tai ne man. Pradėjau vesti mokymus ir kurti papuošalus. Per 5 metus, pradėjusi gal tik su 30 eurų investicijomis, sukūriau stiprų prekinį ženklą, kurio apyvartą užauginau iki 30 kelių tūkstančių eurų per metus. Susilaukiau pagrandukės Liucilės, kuriai dabar treji.
Taip pat vakarais su vaikais pradėjome raštu fiksuoti gerus tądien nutikusius dalykus – taip gimė idėja ir su bendraautore išleidome sėkmingą knygą „Kaip ugdyti emocinį intelektą ir pozityvų mąstymą“.
– Abiejų patirtis tikrai įspūdinga, bet kaip atsirado „Mentorės“?
Inga: Su Indre susipažinome Koučingo paslaugų centre, kur abi mokėmės koučingo. Mokymų metu atliekamos praktikos, kuomet vienas būna koučeris, o kitas – klientas. Indrė sesijos, kurios koučeris buvau aš, metu, gilinosi į klausimą, kaip susirasti lygiavertį partnerį. Vėliau Indrė man parašė asmeninę žinutę, o per savaitę atsirado ir mentores.lt. Viskas pradėjo vystytis žaibo greičiu.
Nors projektas gegužės mėnesį švęs tik dviejų metų gimtadienį, jau esame išleidusios dvi knygas: „Verslios moters užrašai“ ir net 397-ių afirmacijų knygą „Pritrauk svajonių gyvenimą“. Taip pat esame subūrusios „Sėkminga aš“ bendruomenę.
Tai veiklių ir verslių moterų klubas, kuris šiuo metu vienija apie 300 moterų iš skirtingų Lietuvos bei pasaulio miestų. Klube moterys mokosi, kaip uždirbti iš mylimos veiklos, dalyvauja seminaruose ir vysto savo veiklas.
– Kaip manote, kiek vaiko priežiūros atostogos aktyvuoja pokyčių norą?
Indrė: Labai stipriai. Tuo metu moteryse lyg kažkas pasikeičia – jos nori daugiau realizuoti save, nepalikti vaiko ar nebegrįžti į samdomą darbą. Mes vedame mokymus „Dabar arba niekada. Išsigrynink savo mylimą veiklą“, kuriuose sudalyvavo daugiau nei 1500 moterų ir didžioji dalis jų buvo motinystės atostogose.
Inga: Pastebiu klasikinį modelį – kai moteris būna jauna, jos aplinkai jai primeta, kokią profesiją ar karjerą vertėtų rinktis. Ir tik ji vėliau supranta, kad tai ne jai ir to daryti ji nenori. Kai dirbame nemylimą darbą, išėjusios motinystės atostogų, suprantame, kad grįžti į tą darbą nesinori. Norisi kaifuoti užsiimant mylima veikla.
– Ką daryti, jei moteris grįžti į seną darbovietę nebenori, bet ir bijo ką nors keisti?
Inga: Mes tokias baimes vadiname vidiniais tarakonais. Jų turi visos. Kai įkūrėme klubą „Sėkminga aš“, pirmi susitikimai buvo apie baimes ir pasitikėjimą savimi. Ten buvo moterų, kurios verslus kuria ne vienerius metus, buvo ir tų, kurios pradeda, ir tų, kurios dar tik planuoja startuoti, bet jos visos įvardijo, kad nepasitiki savimi ir bijo.
Mes su Indre irgi turime baimių, bet, kaip mėgstame pajuokauti, vidiniai tarakonai nepuola abiejų iš karto. Tad, jei vienai kažkas nedrąsu, kita palaiko. Lygiai tokį patį palaikymą, kartais netgi pavedimą už rankos, gauna ir moterys dalyvaujančios klubo veikloje. Jame jos įgauna drąsos ir pakoreguoja mąstymą: bijau, nežinau kaip, bet vis vien padarysiu.
Indrė: Kaip aš sakau: bijok, bet daryk. Kuo daugiau darysi, tuo daugiau suklysi. Kuo daugiau suklysi, tuo greičiau pasieksi savo tikslą. Neklysta tik tas, kas nieko nedaro. Klystant, mokantis iš savo klaidų, keičiant savo elgesį ir veiksmus, anksčiau ar vėliau dalykai pasidaro ir ateina rezultatas.
– Dažnas moters tikslas yra suderinti lankstesnį darbo grafiką su motinyste. Kaip tai daryti profesionaliai?
Inga: Nemeluosiu, kuriant savo verslą, ypatingai pradžioje, laiko reikia investuoti daug. Versle galime daryti porą dalykų: investuoti savo arba kitų žmonių laiką, bet pradedant vystyti savo veiklą dažnai daug išteklių finansavimui nėra. Tad moterims tenka būti viskuo viename: ir fotografėmis, ir pardavėjomis, ir socialinių tinklų žinovėmis, ir buhalterėmis. Reikia nusiteikti, kad pirmiausia reikės padirbėti, o rezultatas ir mažesnis darbo krūvis ateis vėliau.
Indrė: Deja, rezultatas ateina tik dirbant, bet nuraminsiu, kad derinti motinystę ir verslą įmanoma, tik reikia žinoti savo prioritetus. Žinoma, pačiu svarbiausiu dalyku mamos gyvenime visuomet bus vaikas, tačiau reikia apsibrėžti prioritetus ir versle.
Žinant juos galima planuotis dieną, iš vakaro susirašyti svarbiausius darbus ir darbo dieną pradėti nuo didžiausią rezultatą atnešančių užduočių. O štai širdžiai mielus darbus siūlyčiau palikti vėlesniam laikui.
– Dar viena didžiulė baimė: o jei nepasiseks? Kaip save motyvuoti siekti tikslų?
Indrė: Kai veikla yra širdžiai miela, tuomet tereikia tikėti savimi, savo veikla ir nesustoti. Jei taip darysite, tuomet telieka klausimai: ne „ar pasiseks?“, o „kada pasiseks?“.
Inga: Kai pradėjome savo veiklą, mentores.lt, iššūkių buvo įvairių, bet rankų nenuleidome. Savo klientėms visuomet siūlome ieškoti kitų būdų. Jei šitas būdas neveikia ir jį bandei jau dešimt kartų, tai natūralu, kad atliekant tą patį veiksmą, gausime tą patį rezultatą. Reikia ieškoti, ką galima pakeisti, ką galima daryti kitaip.
Nesvarbu, ko imtumėtės, kiekvienos veiklos variklis yra pardavimai. Visoms, kurios turi savo veiklą, siūlome pradėti būtent nuo šio punkto ir tik paskui daryti darbus, kurie yra mielesni. Dažnai pardavimai daugeliui yra baubas, kuris sukelia atmetimo reakciją, bet visuomet paklauskite savęs: koks darbas mane veda prie rezultatų, tai yra, pardavimų?
Indrė: Taip, ir visuomet reikia savęs paklausti – ar tai, ką darau, veda mane mano tikslų link? Labai svarbu žinoti savo tikslus, ir kai žinosime dėl ko kuriame tą mylimą veiklą, kokio rezultato tikimės, priimsime sprendimą padaryti ir sukurti savo veiklą, tada nebus kito kelio, kaip tik eiti pirmyn. Ir net nereikės ieškoti jokios motyvacijos, nes jus į priekį neš vidinė jėga.
Mums su Inga motyvacijos niekada netrūksta. Visada esame motyvuotos, nes žinome, ko norime, žinome, ką daryti, kartais nežinome, kaip tai padaryti, bet tada atsakymus susirandame. Dvejus metus dirbame kartu, o motyvacijos dar niekad nepritrūko.
Inga: Dažniausiai mamos klysta dėliodamos prioritetus, negalvodamos apie pardavimus ir greitai nuleidžia rankas. Jei kažkas nepavyko, tai nereiškia, kad produktas ar paslauga nereikalinga ir neįdomi, tai gali reikšti, kad pasirinktas blogas pardavimų kanalas.
– Kur gali padėti mentorius? Juk problemų už moteris nesprendžiate, tiesa?
Indrė: Mes problemų nesprendžiame. Mentorius yra tas žmogus, kuris jau padarė tai, ko norite jūs. Mes negalime parodyti, kaip sukurti milijardinį verslą, nes pačios to dar nesame padarę. Bet galime parodyti, kaip ateiti į dešimtūkstantines apyvartas per mėnesį.
Dirbant su mentoriumi, viską pasiekti ir gauti galima žymiai greičiau nei dirbant vienam. Kitos moterys tai padaro ir neturėdamos mentoriaus, tik klausimas, kiek užtrunka?
Mes su Inga visuomet visko norime labai greitai ir mums visko reikėjo ne šiandien, o vakar. Pačios šiuo metu taip pat turime mentorę. Labai ilgai jos ieškojome, bet dabar viskas vyksta dar greičiau ir geriau.
– Su kokiomis nerealiomis mamų iliuzijomis susiduriate?
Inga: Nerealių nėra. Dažniausia problema kaip tik būna ta, kad žmogus nedrįsta svajoti.
Indrė: Kaip sakė Waltas Disney'us: „Jeigu gali apie tai svajoti, vadinasi, gali ir padaryti“. Mes irgi tuo tikime.
– Kas geriau: spyris į daryti ar nuoseklus laipsniškas motyvavimas?
Indrė: Mums su Inga nereikia nei spyrio, nei laipsniško motyvavimo, nes mes žinome, kur einame. Mes su klientes irgi mokome, kad viskas prasideda nuo svajonių ir tikslų. Kai tikslas yra vežantis, nereikia nei spyrių, nei nuoseklaus motyvavimo, nes žinome, kur link einame ir ką darome.
Žinoma, būna ir klienčių, kurioms reikia spyrio, kurioms reikia garsaus įsipareigojimo, kad tai, ko nori, ji padarys. Joms reikia ir nuolatinių pajudinimų: ar padarei, ar padarei, ar padarei? Nuoseklus laipsniškas motyvavimas, kiek aš esu dirbusi su komanda, yra labai sudėtingas procesas, ir, mano nuomone, vedantis į niekur. Turi būti žmogaus vidinė motyvacija, o ne išorinis nuolatinis klibinimas ir judinimas.
– Tai kaip tapti verslia mama?
Inga: Kaip savo knygoje rašė Napoleonas Hillas: reikia turėti karštą troškimą. Na, ir prisijungti prie „Sėkminga aš“ moterų bendruomenės (juokiasi).
Svarbiausia tiksliai žinoti, ko noriu, kur link einu, koks mano tikslas, ką noriu nuveikti, kokį verslą sukurti. Ar susikurti darbo vietą tik sau, ar sukurti darbo vietas ir kitiems?
Indrė: Reikia turėti svajonę, norą, tikslą, troškimą tapti verslia mama, priimti sprendimą, kad tai padarysite ir imtis veiksmų to tikslo link. Taip ir tapsite verslia mama.
