– Kokiais kriterijais vertinama švietimo kokybė?
– Švietimo kokybė – sudėtingas ir nevienareikšmis klausimas. Ją skirtingai interpretuoja mokiniai, tėvai, švietimo vadybininkai, politikai, mokslininkai ar kitos visuomenės dalys. Jos supratimas yra veikiamas bendros visuomenės nuomonės, bet ar tai švietimo kokybė – atsakymo nėra!
Yra vykdomi tarptautiniai mokinių žinių ir gebėjimų tyrimai, kaip PISA, TIMSS, PIRLS. Vis tik nesutariama, ar jie tikrai atspindi švietimo kokybę? Kalbant apie tarptautinius tyrimus – jie skirti konkrečių amžiaus grupių vaikams ir sudaro galimybę pasižiūrėti siaurai į tos amžiaus grupės pasiekimus.
Taip pat reikia nepamiršti, kad pietų šalyse mokiniai bręsta greičiau, o ir kultūriniai skirtumai atneša netikslumų. Todėl lyginti tos pačios amžiaus grupės pasiekimus skirtingose šalyse nėra visai tikslu.
Lietuvoje nacionaliniu lygiu vykdomi mokinių VBE, NMPP, PUPP patikrinimai. Tai galimybė pasimatuoti mūsų šalies moksleivių pasiekimus. Kas du metus vykdomi NMPP tyrimai rodo, kad 2, 4, 6, 8 kl. mokinių pasiekimas Lietuvoje yra geri, bet jau nuo 10 klasės jie stipriai suprastėja.
Kodėl 10 kl. PUPP užduotyse mokiniai neišsprendžia 5 ar 6 kl. uždavinių? Čia išryškėja problema, kad reikia ne tik tikrinti, bet ir personalizuoti ugdymą. Padėti tiems, kuriems sunkiau sekasi ir paskatinti tuos kurie labai gabūs! Taip pat aktualizuoti pasitikrinimo svarbą ir patikrinimus išskaidyti į mažus gabalėlius bei organizuoti pagal tą pačią metodiką.
Švietimo sistemos kokybė vertinama ir pagal skiriamas investicijas ar biudžeto dalį švietimui. BVP vienam gyventojui – svarbus rodiklis, bet kas pamatuoja jo efektyvų panaudojimą? Vien lėšos neišspręs švietimo iššūkių, nes tai tik nedidelis sistemos komponentas.
UNESCO švietimo rodiklių analizės, Europos komisijos nelygybės mokykloje tyrimai, EBPO švietimo inovacijų tyrimai – daug sausų skaičių, bet švietimas yra dvipolė sistema, kur ne tik finansiniai, aprūpinimo, įsidarbinimo skaičiai kažką atskleidžia, čia labai svarbi yra socialinė, emocinė aplinka ir gebėjimai.
Šie žmogiškieji resursai labai svarbūs švietimo kokybei. Todėl atsakant į klausimą, kas yra švietimo kokybė, pirmiausia mes kiekvienas pats sau turime įsivardinti, kas mums yra švietimo kokybė!
– Ar galima palyginti kokia švietimo kokybė Lietuvoje su kitomis Europos šalimis?
– Kaip jau minėjau anksčiau labai sunku lyginti sunkiai palyginamus dalykus veikiamus kelių veiksnių. Labiau reikėtų išsikelti savo tikslus ir jų siekti, tuomet galėtume palyginti tikslą su rezultatu.
Lietuviai mėgsta tai, kas geriausia. Jie siekia geriausių rezultatų, bet įvairūs tyrimai rodo, kad esame vidutiniokai globaliniu mastu. Mes iškart pradedame ieškoti kokio nors tyrimo rezultatuose kas blogai, bet turėtume pasižiūrėti, kas gerai ir ką mes galime dar labiau vystyti ir išsaugoti.
Puldami lygintis įdedame neigiamos emocijos ir klausiame, kodėl mes ne patys geriausi? Mums reikia ieškoti platesnių atsakymų ir atsižvelgti į savo kultūrinę ir socialinę aplinką. Nepamiršti pasidžiaugti ir išsikelti savo strateginius tikslus ir jų nuosekliai siekti.
Rekomenduoju nepamiršti pasidžiaugti pasiekimais, o pokyčius išsikelti ambicingus, tolimus, bendrus, reikalingus švietimo sistemos evoliucionavimui ir jų siekti nuosekliai. Juk nuoseklumas – tai sėkmės garantas bandymų lauke.
– Daugelis tėvų tiki, kad jie niekuo negali prie jos prisidėti – sprendžia politikai, mokytojai. Ar tai tiesa?
– Visa švietimo sistema sudaryta iš smulkių besisiejančių dalelių. Ar tėvų veiksmai svarbūs – tikrai taip! Juk rodydami pavyzdį mes formuojame savo vaikus kaip asmenybes, rodome jiems, kaip reikia spręsti iššūkius ir padedame kelti tikslus.
Įgyvendinant švietimo sistemos holistinius tikslus pirmiausia mokiniai, kartu su tėvais, turėtų sau kelti tikslus. Reikėtų pradėti nuo smulkių tikslų, bet nuosekliai jų siekti ir aiškiai apibrėžti kada vertinsime rezultatus.
Iš šios dėlionės dalelių ir formuojasi švietimo sistemos ateitis. Taip išmokstama laiko vadybos, kritinio ir kūrybinio mąstymo, o tai stipriai padeda pabaigus mokyklą!
– Kokiais konkrečiais žingsniais prie švietimo kokybės gerinimo galėtų prisidėti tėvai?
- Pozityviai bendradarbiauti su mokytojais, nesusipriešinus ir įsiklausant į jų nuomonę;
- Pozityviai bendrauti su savo vaikais ir nesumenkinti mokytojo jų akyse. Taip pat įsiklausyti į vaikų nuomonę;
- Nepamiršti paskatinti už sėkmingus pasiekimus, o pastebėjus iššūkius – ramiai pasikalbėti ir rasti susitarimus ( ne taisykles!);
- Sukurti mokiniui skatinimo sistemą ir jos sistemingai laikytis;
- Padėti su laiko valdymu sukuriant vaizdžią ir apčiuopiamą dienotvarkę;
- Leisti patiems išspręsti namų darbų uždavinius, nediktuoti atsakymų norint sutaupyti laiko. Prireikus, geriau patarti, kur atsakymo ieškoti;
- Įsitraukti kartu į mokymo(si) procesą atliekant fizinio aktyvumo pratimus, praktikos darbus, lauko užduotis;
- Susitarti su vaiku dėl atsakomybių namuose, kad būtų ugdomi socialiniai gebėjimai. Galima pradėti nuo indaplovės iškrovimo, pagalbos pusryčių gamybos metu, savo kambario susitvarkymo ar šiukšlių išnešimo.
- Vieniems mokiniams reikia vaizdaus turinio, kitiems interaktyvaus, kitiems garsinio ar pilko teksto. Visų poreikiai skirtingi. Pasitardami su mokytojais padėti atsirinkti kokybišką turinį mokymuisi ir užtikrinti jo įvairovę;
- Tėvai taip pat gali teikti siūlymus mokyklos bendruomenei prisidėdami prie ugdymo proceso gerinimo. Teigiami pavyzdžiai greitai sklinda ir mokyklos priima gerąją patirtį.
– O patys mokiniai?
- Laikytis susitarimų;
- Domėtis tuo, kas Tave įtraukia!
- Mokantis nuolat tartis su draugais, tėvais ir mokytojais;
- Pasidžiaugti tėvų, mokytojų ar draugų pagalba ar sėkmingomis įžvalgomis;
- Susiformuoti aiškią dienotvarkę;
- Išsikelti tikslus;
- Nenusivilti nesėkmėmis, nes be jų nevyksta mokymasis;
- Ir nebijoti mąstyti kitaip!
- Gerbti mokytojus ir klasės draugus.
– Kaip tai galima padaryti dabar, kol vyksta nuotolinis mokymasis, kuris nežinia kiek užtruks?
– Nuotolinio ugdymo ir gyvo ugdymo priešinti nereikėtų – ateities mokykloje bus derinami abu šie modeliai. Susitarimai mokymui(si) galioja abiejų modelių atveju ir išimčių būti neturėtų. Kaip tik labai svarbu išlaikyti tokią pačią dienotvarkę nuotolinio mokymosi metu kokia buvo įprasta esant gyvam mokymui(si), bendrauti ir bendradarbiauti.
Švietimas – tai ne tik žinios, bet ir socialiniai ir emociniai įgūdžiai. Mes esame stiprūs skirtingose sferose ir turime į tai atsižvelgdami stiprinti silpnąsias bei palaikyti ar kelti ambicingesnius tikslus stipriosioms sritims! Kai apsibrėšime, kas mums svarbu švietimo kokybėje, tada ir orientuosime į tai savo tikslus!
