Pedagogė pasidalino, kas skatina vaikų fizinį aktyvumą

Ne mažiau valandos vidutinio ar didelio intensyvumo fizinės veiklos kasdien. Tiek mokiniams rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), tačiau apie 80 proc. vaikų ir paauglių pasaulyje minėtos trukmės nepasiekia.

Tyrimai rodo, kad 10–13 metų vaikai pradeda mažiau domėtis žaidimais, tarp jų – ir fiziškai aktyvaus pobūdžio, taip pat jiems gali atsirasti daugiau pamokų ar namų ruošos darbų, dėl kurių mažiau laiko lieka fiziškai aktyviai veiklai.<br> Pranešimo spaudai nuotr.
Tyrimai rodo, kad 10–13 metų vaikai pradeda mažiau domėtis žaidimais, tarp jų – ir fiziškai aktyvaus pobūdžio, taip pat jiems gali atsirasti daugiau pamokų ar namų ruošos darbų, dėl kurių mažiau laiko lieka fiziškai aktyviai veiklai.<br> Pranešimo spaudai nuotr.
Pedagogai pastebi, kad itin svarbus individualus veiksnys, turintis įtakos vaikų fiziniam aktyvumui – jų amžius.<br>Pranešimo spaudai nuotr.
Pedagogai pastebi, kad itin svarbus individualus veiksnys, turintis įtakos vaikų fiziniam aktyvumui – jų amžius.<br>Pranešimo spaudai nuotr.
2020 m. Higienos instituto atlikto tyrimo duomenys parodė, kad fiziškai aktyvūs ne mažiau valandą kasdien yra tik 13,6 proc. Lietuvos vaikų.<br> Pranešimo spaudai nuotr.
2020 m. Higienos instituto atlikto tyrimo duomenys parodė, kad fiziškai aktyvūs ne mažiau valandą kasdien yra tik 13,6 proc. Lietuvos vaikų.<br> Pranešimo spaudai nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Aug 20, 2021, 12:50 PM

2020 m. Higienos instituto atlikto tyrimo duomenys parodė, kad fiziškai aktyvūs ne mažiau valandą kasdien yra tik 13,6 proc. Lietuvos vaikų. Fizinis pasyvumas atsispindi vaikų rezultatuose: Lietuvos sporto universiteto mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad per pastaruosius 20 metų mokiniams pablogėjo beveik visų fizinių ypatybių lygis, o ypač – ištvermės rodikliai, atspindintys širdies ir kraujagyslių sistemos pajėgumą, kuris itin svarbus tiek vystantis organizmui, tiek ir vyresniame amžiuje.

Pedagogai pastebi, kad itin svarbus individualus veiksnys, turintis įtakos vaikų fiziniam aktyvumui – jų amžius. Vaikui augant keičiasi vaikų interesai ir atsakomybės, taip pat mažėja ir fizinis aktyvumas. Tyrimai rodo, kad 10–13 metų vaikai pradeda mažiau domėtis žaidimais, tarp jų – ir fiziškai aktyvaus pobūdžio, taip pat jiems gali atsirasti daugiau pamokų ar namų ruošos darbų, dėl kurių mažiau laiko lieka fiziškai aktyviai veiklai.

Užsienio mokslininkų Lincoln R. Larsono, Gary T. Greeno, H. K. Cordellio atlikto tyrimo, kuriame jie analizavo 6–19 metų vaikų buvimo lauke įpročius, duomenimis, jaunesni vaikai daugiau laiko praleidžia lauke užsiimdami fiziškai aktyvia veikla – važinėdami dviračiu, bėgiodami, žaisdami judrius žaidimus, lyginant su vyresniais vaikais. Šie labiau domisi pasyvaus pobūdžio veiklomis: klauso muzikos, skaito knygas, žiūri televizorių, žaidžia vaizdo žaidimus ir pan.

Po ilgų valandų prie kompiuterio – rungtys lauke

Pasak Vitlio licėjaus vadovės Jovitos Ponomariovienės, teigiamą įtaką vaiko požiūriui į sportinę veiklą turi tėvų įsitraukimas.

„Tėvai yra neatsiejama tinkamų įpročių ugdymo dalis, todėl mes nuolat raginame juos būti aktyvesniais, skatinti savo vaikus judėti, sportuoti kartu. Juk reguliariai užsiimant fizinėmis veiklomis sukuriami nauji sveikos gyvensenos įpročiai“, – teigia pedagogė.

Tyrimai rodo, kad vaikai prie kompiuterio ekranų sėdėdami kasdien praleidžia net keletą valandų, tad svarbu užtikrinti fizinį aktyvumą ir sudaryti sąlygas jiems sportuoti – lavinti stambiąją motoriką, tvirtinti raumenyną, laikyseną, įgyti gebėjimų atlikti fizinės ištvermės pratimus. Šiuo metu daugelį fizinių rungčių vaikai atlieka modernioje lauko žaidimo aikštelėje su sporto įranga – Vitlio licėjus įgyvendina Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamą projektą „Aš sportuoju prieš, per ir po mokyklos“, kurį administruoja Švietimo mainų paramos fondas. Licėjaus teritorijoje sumontuota lauko aikštelės danga, sporto įrengimai, įrengtos gimnastikos sienelės, kopėtėlės, karstyklės, skersiniai, laipiojimo kompleksas.

J. Ponomariovienė pabrėžia, kad visose mokyklose, ypač šiais laikais, svarbu skatinti fizinį aktyvumą.

„Tam, kad po karantino grįžę vaikai ne tik leistų laiką aktyviai, bet ir suprastų, kodėl reikia judėti, sveikai gyventi, daug dėmesio skyrėme sveikatingumo užrašams, sveikai mitybai, higienos įgūdžiams. Mokslo metų pabaigoje surengėme mažąją olimpiadą, kurioje dalyvavo daugiau nei 220 vaikų – jie rungėsi paspirtukų lenktynėse, estafetėse, kitose vikrumo, ištvermės, komandinį darbą stiprinančiose varžybose“, – pasakoja pedagogė.

Kaip ugdyti įprotį mankštintis ryte?

Mankštiada – fizinio aktyvumo veikla, kuriai skiriamas didelis dėmesys. Pirma mokiniai išanalizavo savo mitybą ir fizinį aktyvumą. Tai atliko naudodami testus pagal Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pateiktas rekomendacijas „Sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo ugdymas mokyklose“. Gauti rezultatai buvo aptariami su pedagogais ir tėvais, nustatomi tikslai – tad diskusija apie sveiką gyvenseną buvo tęsiama ne tik mokykloje, bet ir namuose.

„Vaikams patiko tos mankštos, kurias vedė tėvai. Kartu sportuojančią mamą smalsiai stebi ir vaikas, o kai jis ūgtelės, nereikės įtikinėti, kad aktyvus gyvenimo būdas yra tiesiausias kelias į sveiką gyvenimą. Fizinis aktyvumas aktualus ne dėl to, kad užaugintume sportininkus ar išsaugotume gražias formas. Daug svarbiau užtikrinti gerą savijautą, nuotaiką, teigiamus įpročius“, – sako pedagogė.

Mokslo metais mankštiada lauko aikštelėje vyksta kiekvieną rytą. Siekiant sudominti vaikus, vedama „gyvūnėlių“ mankšta, pratimai šokio ritmu ar su baleto elementais, joga. Taip pat buvo atliekamos mankštos su savo kūno svoriu, kamuoliais, lazdomis, vyko ir judriosios pamokos – vaikai mokyklose koridoriuose žaidė stalo tenisą, stalo futbolą, o lauke – kvadratą, gaudynes, badmintoną.

Pasak J. Ponomariovienės, vaikams labiausiai patinka judriosios pertraukos lauke, varžybos, kur ne tik sportuojama, bet ir ugdomas komandiškumas. Pedagogė primena, kad tie, kas sportuoja nuo vaikystės, visą gyvenimą lieka fiziškai aktyvūs: „Sakoma, kad raumenys turi atmintį, todėl, net ir padarius pertrauką, greitai vėl galima atgauti formą. Iš tiesų pasyvus sėdėjimas prie ekranų vaikus išvargina labiau nei fizinė treniruotė, o po mankštų jaučiame, kad tiek vaikų, tiek tėvų nuotaika geresnė ir net atsiranda daugiau jėgų.“

A
L
K
Y
G
L
V
A
D
O
R
U
D
U
O
A
V
O
M
V
R
M
I
A
I
N
I
K
E
Ė
U
G
S
Ė
R
K
E
R
G
L
O
S
I
J
A
P
S
I
Z
I
K
L
K
S
A
N
I
M
A
S
F
A
A
K
I
T
Y
M
A
K
I
S
L
R
Ž
A
M
E
T
L
Z
Ė
D
A
E
Ė
T
O
N
I
I
N
I
S
L
I
S
U
I
A
LINIUOTĖ
RUDUO
VALGYKLA
KLASĖ
MOKINIAI
EGZAMINAS
VADOVĖLIS
RUGSĖJIS
PARKERIS
MATEMATIKA
FIZINIS
DARŽELIS
Registruokite savo atsakymą https://plus.lrytas.lt/rugsejo1-2021/ ir laimėkite prizus!

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.