NVSC specialistė: diagnozuoti koronavirusą vaikams – sudėtingiau

Nuotolinėje Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) vaizdo konsultacijoje mokyklų bendruomenėms NVSC Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos skyriaus patarėja Rūta Maceinaitė pristatė koronaviruso prevencijos priemones.

Lietuvoje vos 4 proc. susirgusių vaikų buvo hospitalizuojami, didžioji dalis jautė lengvus simptomus arba apskritai jų nejautė, o vaikų mirties atvejų nuo infekcijos nenustatyta.<br>123rf nuotr.
Lietuvoje vos 4 proc. susirgusių vaikų buvo hospitalizuojami, didžioji dalis jautė lengvus simptomus arba apskritai jų nejautė, o vaikų mirties atvejų nuo infekcijos nenustatyta.<br>123rf nuotr.
„Nors duomenų apie COVID-19 ligos plitimą, mokslinių tyrimų, trūksta, pateikiama įvairi informacija, kad simptomų nejaučiantys vaikai gali platinti užkratą iki kelių savaičių, tad ugdymo įstaigose būtina laikytis COVID-19 prevencinių priemonių“, – priminė R. Maceinaitė.<br> lrytas.lt nuotr.
„Nors duomenų apie COVID-19 ligos plitimą, mokslinių tyrimų, trūksta, pateikiama įvairi informacija, kad simptomų nejaučiantys vaikai gali platinti užkratą iki kelių savaičių, tad ugdymo įstaigose būtina laikytis COVID-19 prevencinių priemonių“, – priminė R. Maceinaitė.<br> lrytas.lt nuotr.
Gabijos progimnazijoje unikali situacija Lietuvoje, kuomet virusas plinta pačioje mokykloje.<br>V.Skaraičio nuotr.
Gabijos progimnazijoje unikali situacija Lietuvoje, kuomet virusas plinta pačioje mokykloje.<br>V.Skaraičio nuotr.
 Europoje iš visų sergančiųjų vaikai sudaro mažiau nei 5 proc., Lietuvoje – mažiau nei 8 proc.<br> lrytas.lt nuotr.
 Europoje iš visų sergančiųjų vaikai sudaro mažiau nei 5 proc., Lietuvoje – mažiau nei 8 proc.<br> lrytas.lt nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Greta Bruzgytė

2020-09-17 08:44, atnaujinta 2020-09-17 08:57

Mokyklų atidarymas ir šoktelėjęs sergamumas – nesusiję?

R.Maceinaitė pasakojo, kad vaikams iki 18 metų amžiaus nustatoma tik nedidelė dalis atvejų. Europoje iš visų sergančiųjų vaikai sudaro mažiau nei 5 proc., Lietuvoje – mažiau nei 8 proc.

Vis dėlto R.Maceinaitės teigimu, diagnozuoti virusą vaikams – sudėtingiau.

„Dažniausiai vaikams nustatomi simptomai yra kosulys ir karščiavimas. Šie simptomai vaikams nustatomi ir sergant kitomis kvėpavimo takų infekcijomis, taigi reikėtų pabrėžti, kad tokių specifinių simptomų (koronaviruso simptomų, – red. past.) nebuvimas vaikų tarpe iš tikrųjų apsunkina ligos diagnozę“, – dėstė specialistė.

Net ir diagnozavus infekciją, rimto gydymo prireikia ne visiems. Pasak R.Maceinaitės, vaikai rečiau hospitalizuojami, jie dažniau serga lengva arba besimptome COVID-19 forma, o tai patvirtina ir Lietuvos duomenys – vos 4 proc. susirgusių vaikų buvo hospitalizuojami, didžioji dalis jautė lengvus simptomus arba apskritai jų nejautė, o vaikų mirties atvejų nuo infekcijos nenustatyta.

Nors labai mažas vaikų sergamumas ir geras jų atsparumas infekcijai džiugina, specialistė primena, kad vaikai taip pat gali būti šios infekcijos nešiotojais.

„Nors duomenų apie COVID-19 ligos plitimą, mokslinių tyrimų, trūksta, pateikiama įvairi informacija, kad simptomų nejaučiantys vaikai gali platinti užkratą iki kelių savaičių, tad ugdymo įstaigose būtina laikytis COVID-19 prevencinių priemonių“, – priminė R.Maceinaitė.

Nuotolinis mokymas daro neigiamą įtaką

Šiuo metu Lietuvoje koronaviruso infekcija nustatyta jau 33 ugdymo įstaigose: serga 49 asmenys (mokiniai ir mokytojai, darbuotojai), 4 iš jų, pasak R.Maceinaitės, su vaikų ugdymu tiesioginio kontakto neturėjo. Siekiant sustabdyti viruso plitimą izoliuota daugiau nei 500 asmenų.

R. Maceinaitės teigimu, tokį didelį asmenų izoliavimo skaičių dažnai lemia tai, kad mokyklos nesilaiko būtinų prevencinių priemonių. Didelis dėmesys buvo skirtas ir Vilniaus Gabijos progimnazijai, kurioje nustatytas koronaviruso protrūkis.

„Pavyzdžiui, Gabijos progimnazijoje buvo nustatyta, kad vaikams pamokos buvo vedamos kelioms klasėms vienoje patalpoje, būtent užsienio kalbos. Ir tai nulėmė, kad turėjo būti izoliuojami ne vienos, bet dvejų klasių mokiniai“, – atskleidė specialistė. Ji pridūrė, kad Gabijos progimnazija yra išskirtinė visos Lietuvos ugdymo įstaigų kontekste – šioje ugdymo įstaigoje koronaviruso plitimas buvo nustatytas jos pačios viduje.

Pasak R.Maceinaitės, COVID-19 plitimas ugdymo įstaigose nustatomas itin retai: „Įvairių mokslinių tyrimų duomenimis, mokyklų atsidarymas po karantino visoje Europoje, nebuvo susijęs su aukštesniais sergamumo rodikliais.“ Taip pat mokykloje dirbančių žmonių sergamumas nėra didesnis už bet kurios kitos grupės darbuotojų.

Specialistės teigimu, mokyklų uždarymas turėtų būti paskutinė prevencijos priemonė. Ji atskleidė, kad nuotolinis mokymasis turi didelę neigiamą įtaką ne tik vaikams, bet ir visai visuomenei. Mokyklų uždarymas padidina internetinių patyčių, smurto šeimoje, žalingų įpročių atsiradimo riziką, skurdžiau gyvenantys vaikai neretai neturi galimybių pilnavertiškai mokytis iš namų, taip pat pastebima neigiama įtaka vaikų mitybos įpročiuose. Stresą jaučia ir tėvai bei mokytojai, pastebima neigiama ekonominė įtaka valstybei.

Svarbiausios prevencinės priemonės

Pasak specialistės, visos prevencinės priemonės turėtų būti taikomis kompleksiškai, o jos sumažins ne tik koronaviruso, bet ir kitų infekcijų plitimo riziką.

Patalpų vėdinimas ir valymas. Pasak specialistės, netinkamas patalpų vėdinimas dažnai siejamas su kvėpavimo takų infekcijų plitimu. Mokyklose neturėtų būti naudojamas recirkuliacinis vėdinimas, nerekomenduojama naudoti stalinių, pastatomų ventiliatorių, patalpose turėtų būti palaikoma 24 laipsnių temperatūra.

Mokyklose dažnai liečiami paviršiai turėtų būti dezinfekuojami nerečiau kaip 2 kartus per dieną, o bendrai naudojamos patalpos ar kabinetai (pvz. specialiai įrengti technologijų kabinetai) turi būti vėdinamos ir valomos po kiekvienos pertraukos.

Sąlygų, būtinų rankų higienai, sudarymas. R.Maceinaitės teigimu, nors sąlygos nusiplauti rankas turėtų būti prieinamos ne tik pandemijos metu, patikrinimų metu pastebima, kad kai kuriose mokyklose iš krano teka tik šaltas vanduo. Pasak specialistės, rankų higiena yra racionaliausia ir pigiausia prevencijos priemonė, o ir pirmenybė turėtų būti teikiama rankų plovimui, o ne dezinfekciniam skysčiui, nes su tekančiu vandeniu mikroorganizmai pašalinami, o ne tik „nužudomi“.

R.Maceinaitė pabrėžė, kad mokyklos praustuvėse turėtų būti tiek šiltas, tiek šaltas vanduo, šalia pateikiama skysto muilo bei popierinių rankšluosčių.

Asmeninių apsaugos priemonių dėvėjimas ir atstumo laikymasis. Specialistė teigė, kad efektyviausia priemonė, siekiant sustabdyti viruso plitimą, yra atstumo laikymasis. Kai išlaikyti atstumo neįmanoma, asmenys turėtų dėvėti veidą dengiančias kaukes, kurios sudaro barjerą ir neleidžia užkrėstiems lašeliams patekti į aplinką.

Ugdymo proceso organizavimas siekiant sumažinti asmenų kontaktavimą. Pasak specialistės, ugdymo įstaigose turėtų būti naudojamas „burbulo principas“, reiškiantis, kad vienos klasės mokiniai nevaikšto per klases. Taip pat ugdymo įstaigoms siūloma reguliuoti mokyklų darbo laiką, pertraukų laiką, numatyti skirtingus išėjimus, o kai kuriuos dalykus – mokytis lauke.

„Tai dabar, kol dar matome, kad už lango šviečia saulė, reikėtų išnaudoti galimybes fizinio ugdymo pamokas organizuoti lauke“, – patarė R.Maceinaitė.

Pasak jos, fizinio lavinimo pamokų metu apsauginių veido kaukių dėvėti nereikėtų, tačiau siūloma imtis kitų apsaugos priemonių – vengti kontaktinių žaidimų, numatyti papildomas persirengimo vietas, o vienu metu sporto salėje turėtų būti tik viena klasė. Nepamiršti prevencinių priemonių specialistė siūlė ir autobusuose: svarbu valyti ir dezinfekuoti paviršius, dėvėti kaukes, laikytis atstumo.

Vis dėlto R.Maceinaitė paprašė mokyklų administracijų nepamiršti ir vaikų interesų: pasak jos, kai kurie vaikai, stengiantis organizuoti maitinimą ir kontakto laikymąsi valgyklose, nevalgę išbūna net 6 valandas, o kiti skuba į šalia esančias maitinimo įstaigas.

Informacijos teikimas. Mokyklos bendruomenės nariai turėtų būti nuolat informuojami, o aktualiausia informacija turėtų būti primenama. Taip pat didelis dėmesys, pasak specialistės, turi būti skiriamas ir vaikų mokymui, o tam didesnį dėmesį turėtų skirti mokykloje dirbantis sveikatos specialistas.

Užtikrinimas, kad simptomus jaučiantys asmenys nebūtų ugdymo įstaigose. Specialistė priminė, kad mokyklos bendruomenei prie durų turi būti pateikiama informacija apie draudimą į patalpas patekti karščiuojantiems, turintiems viršutinių kvėpavimo takų ligų ar kitų užkrečiamųjų ligų požymių (sloga, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas).

Vis dėlto jei simptomai pasireiškė ugdymo proceso metu, mokinio tėvai ar globėjai turi būti nedelsiant informuojami, o mokinys izoliuojamas. Jei simptomai pasireiškia darbuotojui jis turi nedelsiant palikti patalpas. Šiais atvejais konsultuojamasi karštąja koronaviruso linija tel. 1808.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.