„Pernai gimusių vaikų skaičius buvo dešimtadaliu mažesnis nei 2019. Padidinti vaiko pinigai – puiku, bet gimstamumui teigiamos įtakos neturi. Lūkesčiai, kad karantinas pakels gimstamumą irgi buvo nepagrįsti“, – savo socialinėje paskyroje rašė ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Kūdikių gimstamumas šiais, praėjusiais ir užpraėjusiais metais rodo tą pačią tendenciją – naujų Lietuvos piliečių vis mažiau.
2019 metų sausį gimė 2264 mažyliai, 2020-tais – 1923 (15 proc. mažiau), 2021-tais – 1920 vaikai.
2019 vasarį gimė 2017 kūdikių, po metų – 10 proc. mažiau, šiais metais – 17 proc. mažiau lyginant su 2019-tais.
Didžiausiais nuosmukis prognozuojamas šių metų kovą. 2019-tais gimė 2250 vaikai, o šių metų tą patį mėnesį, manoma, kad gims beveik trečdaliu (28 proc.) mažiau – 1624 kūdikiai.
2020 metais gimė 3000 mažiau kūdikių nei 2019-tais, nors jau prieš naujuosius turėjo pasirodyti pirmieji užsidarymo namuose ženklai.
Kūdikius „įšaldo“
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Sociologijos katedros profesorė, VDU Demografinių tyrimų centro vyresnioji mokslo darbuotoja Aušra Maslauskaitė šypteli, kad garsiai išreiškiamas prielaidas, kad karantinas paskatins gimstamumą visada vertino skeptiškai.
„Neapibrėžtumas, nestabilumas visuomenėje, apkarpytos galimybės numatyti, kaip gi klostysis artimiausia ateitis, verčia žmones atidėti sprendimus susijusius su ilagalaikiais įsipareigojimais. Ypač tuomet, kai jie gali kontroliuoti gimstamumą, nes turi tam kontraceptines priemones. Vaikai, šeimos kūrimas ir yra ilgalaikiai įsipareigojimai.
Tai parodė ir žmonių reakcija į praėjusią finansinę-ekonominę krizę daugelyje išsivysčiusių šalių. Kadangi vaikų susilaukiama tik tam tikrame amžiaus tarpsnyje, galintys atidėti planuotus ar ketintus susilaukti vaikus krizės periodais, tai ir daro“, – naujienų portalui lrytas.lt teigė demografijos specialistė.
Ji pabrėžia, kad nors epidemiologinė, sveikatos krizė, kurią išgyvena pasaulis, skiriasi nuo kolektyvinėje atmintyje esančių ir patirtų ekonominių krizių, tikėtina, kad su ja susijęs subjektyviai patiriamas neapibrėžtumas, netikrumas yra kitoks, dar didesnis.
„Jis nesulyginamas su tuo, kas jau buvo išgyventa, iš ko daugmaž nujaučiama kaip bus išeinama. Tad dėsninga, kad sprendimai susiję su vaikais yra įšaldomi. Tie, kurie ketino susilaukti pirmųjų vaikų ir dar yra pakankamai jauno amžiaus, pirmiausia atidėjo santuokas“, – įžvalgomis dalijasi A.Maslauskaitė.
Lietuvoje įsitvirtinusi norma, kad vaikų susilaukiama santuokoje. Išankstiniais duomenimis bendrasis santuokų rodiklis 2020 m. Lietuvoje nukrito dramatiškai – iki 5,4 1000 gyventojų, metais anksčiau buvo 7. 2019 sukurta 19,5 tūkst. šeimų, pernai - 15 299.
„Tokį žemą rodiklį turėjome tik maždaug prieš du dešimtmečius. Čia, žinoma, būtina atsižvelgti, kad šis rodiklis įvertina visas santuokas, ne tik pirmas, o tikslesnių demografinės statistikos duomenų dar teks palaukti. Bet kuriuo aveju, mažėjantis santuokų skaičius atsiliepia ir gimstamumui. O tie, kurie jau yra susituokę, jau susilaukę vaikų ir planavo paskesnius, dėl neapibrėžtumo taip pat juos atidės. Bent jau kol išryškės ateities gyvenimo su virusu kontūrai“, – mano profesorė.
Svarbi ilgalaikė politika
Prėjusių metų pabaigoje esamus ir būsimus tėvus nudžiugino padiinti vaiko pinigai, kurie turėtų paskatinti tėvus auginti daugiau vaikų. Ar padidintos išmokos gali paskatinti gimstamumą? „Vis tik esami paramos šeimai politikos patirtis, kuri įvertinta daugelio šalių tyrimuose, rodo, jog bendrai finansinės priemonės neskatina gimstamumo. Jos turėti šiek tiek įtakos tam tikrų socialinių sluoksnių šeimų sprendimams susilaukti vaikų, tačiau bendrai, jų efektas gimstamumui nėra reikšmingas“, – pastebi sociologė.
Pasak jos, žymiai svarbiau yra valstybės vykdomų paramos šeimai politikos priemonių visuma, kurios recepte privalo būti šeimos-darbo derinimo priemonės (kokybiškos ir prieinamos vaiko priežiūros paslaugos), kokybiškas švietimas ir lygios švietimo galimybės, moterų ir vyrų užimtumo galimybių lygybė, būsto prieinamumas ir pan.
Dar svarbiau, kad valstybės vykdoma paramos šeimai politika būtų ilgalaikė, nebūtų nuolatos keičiama, nes tai šeimoms dar kartą signalizuoja, kad pasikliauti jos gali tik savimi ir jokios apčiuopiamos paramos iš išorės nebus.
„Tačiau vaiko pinigai yra svarbi priemonė užtikrinant šeimų gerovę, ją ir reikia traktuoti kaip priemonę, kuri nukreipta į šeimų gerovės užtikrinimą. Kai kuriais atvejais ji prisideda prie šeimų ištraukimo iš nepriteklių, kitais – padeda šeimoms užtikrinti kitus nei baziniai būtinieji poreikiai. Taigi, mes neturėtume sieti jos su pronatalistiniais tikslais, o daugiau suprasti kaip gerovės politikos įrankį“, – pastebi mokslininkė.
Europoje – per viduriuką
Mažėjant gimstamumui, rodos, kad Marijono Mikutavičiaus apdainuoti trys milijonai greitai taps legenda. Prognozuoti gimstamumo artimiausią penkmetį nesiima ir šeimos demografiją tyrinėjanti A.Maslauskaitė.
„Atsakymas į šį klausimą labai priklauso nuo to kas gi bus su pasauliu epidemijos akivaizdoje. Šiandien nežinome, kiek ilgai dar tęsis pandemija, kiek bangų mūsų dar laukia, kaip paskiros visuomenės ir globaliai žmonija prisitaikys prie šios krizės, kaip keisis darbas, koks bus poveikis ekonomikai, ar mūsų neištiks politinės suirutės. Todėl prognozuoti penkmečiui – prilygtų burti žvelgiant į žvaigždes“, – šypsosi moteris.
Net jei pandemijos nebūtų, Lietuvos demografiniai procesai yra nemaža dalimi apspręsti praėjusių trijų dešimtmečių.
„Nuo 1990-ųjų mažėjęs gimstamumas, o ypač intensyvi tarptautinė migracija apsprendė tai, kad mes ne tik susitraukėme kaip visuomenė prarasdami apie trečdalį gyventojų, bet iš esmės pasikeitė visuomenės amžiaus struktūra. Kitaip tariant, vaikų susilaukti galinčios kartos yra žymiai mažesnės. Todėl gimstančiųjų vaikų skaičius mažėja, nors santykiniai Lietuvos gimstamumo rodikliai ir yra geri, jei vertinsime juos europiniame kontekste“, – pabrėžia A.Maslauskaitė.
Gimstamumas skaičiuojamas pagal gyvų gimusių kūdikių skaičių tenkantį 1000-čiui 15-49 amžiaus moterų. Bendras gimstamumo rodiklis Europos sąjungoje 2019-tais buvo 1,53 – jis kasmet mažėja ir praėjusių metų duomenų dar nėra (informacija iš EUROSTAT). Didžiausias gimstamumo rodiklis pagal Europos sąjungos šalis atitenka Prancūzijai (1,88), Rumunijai (1,77) ir Švedijai (1,71). Lietuva su Latvija ir Slovėnija mėgaujasi viduriu – 1,61. Mažiausiai gimsta Maltoje (1,14), Ispanijoje (1,23) ir Italijoje (1,27).
