Dviejų tėčių, kurie negali matytis su savo vaikais, istorijos: Lietuvos įstatymai mums negali padėti

Dažnas esame girdėję istorijas, kaip išsiskyrus tėčiai vaikus lanko vis rečiau ir rečiau, kol galiausiai pinigų ir dėmesio srautas visai išnyksta, santykiai nutrūksta. Tik daug mažiau kalbame apie tai, kai skyrium gyvenantis tėvas (nesvarbu, mama ar tėtis), ryšį su savo vaiku trokšta palaikyti kuo artimesni, bet su vaiku likęs vienas iš tėvų nuteikinėja prieš jį.

Balandžio 25-oji yra tarptautinė Tėvų atstūmimo sindromo diena.<br>Unsplash.com nuotr.
Balandžio 25-oji yra tarptautinė Tėvų atstūmimo sindromo diena.<br>Unsplash.com nuotr.
Daugybė išsiskyrusių tėvų negali matytis su savo vaikais, nes šie yra nuteikinėjami prieš juos ir atsisako matytis.<br>V.Balkūno nuotr.
Daugybė išsiskyrusių tėvų negali matytis su savo vaikais, nes šie yra nuteikinėjami prieš juos ir atsisako matytis.<br>V.Balkūno nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Apr 25, 2021, 5:00 PM

Tėvų atstūmimo sindromas – taip vadinasi psichologinio smurto prieš vaikus forma, kuomet piktavališkai kartu likęs vienas iš tėvų pasinaudoja savo įtaką tam, kad vaikas dėl iracionalių priežasčių atsisakytų bendrauti su kitu tėvu, nors jaučia jam meilę ir prieraišumą.

Balandžio 25-oji yra tarptautinė Tarptautinė tėvų atstūmimo supratimo diena, nes pasaulyje vis dar nuo šios problemos kenčia daugybė vaikų. Naujienų portalo lrytas.lt pakalbinti tėčiai sutiko pasidalinti savo asmeninėmis istorijomis – tiesa, jų vardai dėl teisinių procesų, pakeisti.

Manipuliuoti pradėjo su laiku

Artūras iki šiol prisimena, kaip prieš septynerius metus grįžo į šeimos butą Londone, kur jo turėjo laukti žmona su pusės metų sūneliu ir rado tuščius namus.

„Nesupratau, kas atsitiko – po to paskambino lyg niekur nieko, todėl galvojau, kad jai reikia poros savaičių pertraukos. Tada gavau skyrybų dokumentus“, – dar ir dabar lyg po šalto dušo nusipurto vyras.

Pirmuosius metus, kol vyko teismai, Artūras sūnų matydavo – atvykęs į Lietuvą, kur jau grįžo gyventi jo buvusioji, galėjo pažaisti valandėlę su juo prižiūrint vaiko mamai, bet sutapimas ar ne, pasibaigus skyrybų bylai, viskas tuo ir baigėsi.

„Kitą savaitę bus lygiai ketveri metai, kai negaliu pasiimti sūnaus. Pradžioje turėjau iliuzijų, kad bendrausime, kaip civilizuoti žmonės, atsivešiu jį per atostogas pas save į Londoną, keliausime, paskui norėjau tik galimybės matytis Lietuvoje, bet dabar neturiu nieko“, – atsidūsta vyras.

Jis pastebėjo, kad kol vaikas nekalbėjo, buvo mažas, jį buvo sunku paveikti manipuliacijomis, mažylis mielai tiesė rankytes į tėtį ir žaisdavo. Jam augant aplinkoje, kurioje nuolat kalbama apie tėtį, kaip apie grėsmę, vaikams atsiranda vadinamas lojalumo konfliktas, jie pradeda bijoti rodyti savo jausmus ir atsisako bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu.

„Aplankiau absoliučiai visas instancijas Lietuvoje, nuolat bendrauju su vaikų teisėmis, jų specialistais, psichologais – jei jie apsilanko pas sūnų, žmona juos apskundžia teisme, kaip nekompetentingus ir taip be galo. Kažkada suskaičiavau – per visą šį laikotarpį į Lietuvą pirkau 144 lėktuvo bilietus. Aišku, būna taip, kad susitari susitikti pas specialistą šeštadienį, buvusioji skambina, kad perkėlė laiką į penktadienį – skubi pirkti naują bilietą, o atskridus ji pareiškia, kad yra kitų, jai svarbesnių reikalų“, – guodžiasi Artūras.

Laukia Strasbūro teismas

Vyro atvejis sudėtingas ir dėl žmonos profesijos – teisės išsilavinimą turinti moteris puikiai žino, kaip pasinaudoti įstatymų smulkmenomis, kad pratęsti bylinėjimąsi ar įrodymus pasukti savo naudai.

„Į bendrus susitikimus su vaiku pradėjau eiti su paslėpta „GoPro“ vaizdo kamera – vaikas žaidžiant išmėto kaladėles, o ji skambina policijai, kad aš elgiuosi agresyviai, spardau duris, žaislus. Labiausiai ji bijo palikti vaiką vieną su manimi, nes jis tada gali išsiduoti – jai nesant tame pačiame kambaryje, jis mielai su manimi žaidžia, tai gali patvirtinti ir ekspertizes atlikusios psichologės, vaikas išsigąsta tik paminėjus, jog į patalpą ateis mama, tada pradeda kalbėti, ko yra primokintas“, – teigia Artūras.

Perėjęs visas Lietuvos teisines instancijas vyras su advokatų pagalba kreipėsi į Strasbūro žmogaus teisių teismą – prieš kelias dienas gavo atsakymą, jog jo skundas yra priimamas svarstymui, belieka per ateinančias savaites paruošti dokumentus ir Artūras tikisi sulaukti jam palankaus sprendimo bei galimybės matytis su sūnumi.

„Tikėjausi, kad jei elgsiuosi idealiai, kaip valstybė prašo, savo geru elgesiu įstumsiu ją į kampą. Viską dariau, kaip reikalaujama, perėjau visas užduotis, o galų gale gavau atsakymą – negalime nieko padaryti, užleista situacija. Dabar kapoju tą džiunglių kelią dėl visų vaikų – gal pakeis Lietuvos teisinę praktiką. „, – tikisi atstūmimą patyręs tėtis.

Padės tik užmegztas ryšys

Tomas sūnaus nematė du mėnesius – buvusioji žmona net laikinai vaiką perkėlė gyventi kitur, kad tik vyras nesugalvotų pasilabinti prie laiptinės, mažylis lanko jau trečią skirtingą darželį, kad tik neprisirištų ir neatsivertų auklėtojoms.

„Atvejo vadybos suorganizuotame nuotoliniame susitikime kalbėjau su sūnumi ir perdaviau jam linkėjimus nuo jo pačio geriausio draugo. Sūnus pradėjo rėkti, kad jo nekenčia, nenori matyti... Supratau, kad vaiko galvelėje supainiota, jis yra nuteiktas“, – atsidūsta vyras. Tada pradėjo ieškoti informacijos internete ir suprato, kad sūnui – tėvų atstūmimo sindromas.

Tomo teigimu, pirmaisiais mėnesiais po skyrybų su buvusia žmona, kuri pati ir nusprendė išeiti, santykiai buvo geri ir vaiko globa jie dalijosi. Buvusioji grįžo gyventi pas savo mamą, vaiko močiutę, nuo kurios moteris priklausoma ir finansiškai, ir psichologiškai.

„Močiutė mane apipila neadekvačiomis žinutėmis, kalbant su buvusiąja telefonu, fone rėkia: „Iš kur ištraukei, kad tavo sūnui reikia tavęs!“. Man sūnus yra svarbiausias žmogus gyvenime – jis buvo planuotas, lauktas, todėl jaučiuosi lyg netekęs savo kūno dalies“, – kalba Tomas.

Jis pastebėjo, kad vaikas kalba ne tik močiutės įteiktomis frazėmis, klišėmis, bet net ir jos dialektu, nes moteris yra kitakalbė.

„Močiutė užaugusi be tėvo, mano buvusioji – taip pat. Jos nesuvokia, kad mes nekonkuruojame dėl vaiko meilės tarp tėčio ir mamos – sūnus mus myli vienodai stipriai. Joms atrodo, kad jei moteris išėjo pasiėmusi vaiką, jis yra jos nuosavybė ir gali daryti su juo ką nori“, – atsidūsta vyras.

Supratęs, kad gražiuoju dėl susitikimų su vaiku nesusitars, vyras kreipėsi į teismą – po keletos susitikimų, buvusi žmona su sūnumi vėl dingo. Tomas kreipėsi į antstolį – pasimatymai vėl atnaujinti. Vyras nėra įsitikinęs, kad tai tęsis ilgai.

„Man pasisekė, kad su sūnumi turiu stiprų ryšį, todėl visiems, kurie jaučia, jog galbūt jų atvejis panašus siūlau rodyti vaikams betarpišką meilę, rūpestį ir dėmesį. Tik nepaslyskite ir nepradėkite elgtis, kaip buvęs sutuoktinis. Kreipkitės į Tėvų atstūmimo asociaciją, kur jums patars, palaikys, nes tą skaudulį supranta tik tas, kas tai yra patyręs. Nebijokite ir kuo greičiau kreipkitės į teismą, jei draudžia matytis, ieškokite informacijos ir, svarbiausia, nesustokite stengtis dėl savo vaiko“, – pataria Tomas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.