Tinkleliai neapsaugo
Šeštadienio rytą Radviliškyje iš balkono iškrito 2018 m. gimusi mergytė. Ji dėl viso kūno sukrėtimo paguldyta į ligoninę. Tos pačios dienos vakarą Klaipėdoje pro langą iškrito berniukas, gimęs 2019 m. Jis irgi dėl kūno sužalojimų paguldytas į ligoninę. Sekmadienį Kaune pro buto langą iškrito ir mirtinai susižalojo nepilnametis, gimęs 2014 m.
„Traumos namuose yra dažniausios tarp vaikų iki 5 metų“, – portalui lrytas.lt sakė vaikų chirurgijos rezidentas Benediktas Jonuška. Jis savo socialinių tinklų paskyrose dažnai kalba apie kritimus, jų priežastis ir pasekmes vaikams.
„Vaikai dar neturi tokio savisaugos jausmo, ne viską įvertina, todėl vedami smalsumo ar norėdami pasiekti matomus daiktus, lipa ant įvairių baldų ir traumų po kritimų pasitaiko įvairiausių“, – apibendrina gydytojas.
Žinoma, dažniausiai namuose vaikai krenta nuo baldų, vonioje, iš lovų, laiptų ar naudodamiesi vaikštyne.
„Aktuali problema tarp vaikų iki 4 metų amžiaus – iškritimai pro langus. Pastebėtina, kad apsauginiai langų tinkleliai nuo uodų nėra tinkama apsauga nuo iškritimo, nes jie gali neatlaikyti tam tikro vaiko svorio. Šiam tikslui reikėtų naudoti tam pritaikytas groteles“, – rašoma Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro paruoštoje metodinėje rekomendacijoje apie įvairaus amžiaus vaikų susižalojimus.
2013–2016 m. mirčių dėl išorinių priežasčių statistikoje 3 procentai 0-9 metų vaikų netenkama būtent dėl įvairių nukritimų.
Rekomendacijas parengusios Liuda Ciesiūnienė ir Diana Dalmotienė pastebi, kad sužalojimų dėl nukritimų sunkumas mažėja priklausomai nuo vaikų amžiaus – vyresnių vaikų sužalojimai yra lengvesni.
Taip pat skiriasi ir sužalojimų pobūdis – kūdikiai ir maži vaikai dažniausiai susižaloja galvą, kaklą, susitrenkia smegenis, išsimuša dantis. 5–14 metų amžiaus vaikai žymiai dažniau susilaužo kaulus ar patiria išnirimus. 15–19 metų amžiaus paaugliai dažniausiai patiria sausgyslių patempimus ar kitokius minkštųjų audinių sužalojimus.
Nukritimų įvykio mechanizmas ir aplinkybės taip pat keičiasi su amžiumi. Kūdikiai ir maži vaikai dažniausiai nukrenta namų sąlygomis, o vyresni – ugdymo įstaigose, sporto aikštelėse ar salėse, rekreacinėse zonose.
Prevencija ir mokymas
Siekiant užkirsti kelią nukritimams, prevenciškai namuose turi būti sudaryta kuo mažiau galimybių vaikams užlipti, prisistumti kėdes ar stalą, pralįsti pro įvairius tarpus, groteles, baldus laikyti toliau nuo langų.
Auginant mažus vaikus būtina pasirūpinti apsaugos priemonėmis: apsauginiais varteliais, stabdžiais, langų apsaugomis ar grotelėmis. Vaikų niekada negalima palikti vienų prie lagų, verandose ar balkonuose.
Amerikos pediatrų akademija įspėja, kad vaikai gali iškristi net jei langas atsidaro vos 15 centimetrų – tokio tarpo užteks mažyliui pralįsti. Todėl būtina įrengti stabdžius, kurie leistų langui atsidaryti iki 10 centimetrų.
Balkono turėklai iki 105 centrimetrų aukščio taip pat kelia pavojų vaikams, todėl turėtų būti aukšteni. Tarpai tarp balkono grotelių turėtų būti taip pat ne platesni nei 10 centimetrų.
Dar viena svarbi prevencinė dalis – vaikų mokymas nuo mažų dienų. Tėvai turi mažyliui suprantamais žodžiais paaiškinti, parodyti saugų elgesį.
Ką daryti?
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistai portalo lrytas.lt skaitytojams primena, kad nukritus iškart skambinti 112, jeigu vaikui pasireiškia bent vienas iš šių simptomų:
- Įtariate, kad gali būti rimtai pažeistas kaklas, galva, nugara, dubens kaulai ar galūnės.
- Vaikas yra ar buvo praradęs sąmonę.
- Vaikui sunku kvėpuoti.
- Vaikas nekvėpuoja (jei mokate, atlikite dirbtinį kvėpavimą ir krūtinės paspaudimus).
- Pasireiškia traukuliai.
Jei vaikas nevemia ir nepasireiškia nė vienas iš minėtų simptomų, apžiūrėkite vaiką, ar nėra matomų sužalojimų. Ant sumušimų uždėkite šaltą kompresą ar į rankšluostį įvynioto ledo. Leiskite vaikui pailsėti tiek laiko, kiek jis nori.
Patariama artimiausias 24 val. stebėti vaiką, ar neatsiranda neįprastų simptomų ar elgesio pokyčių. Tokie simptomai gali būti:
- Vaikas tampa labai mieguistas, jam sunku pabusti.
- Labai lengvai susierzina ir nuliūsta.
- Pradeda vemti.
- Skundžiasi galvos, kaklo ar nugaros skausmu.
- Skundžiasi kitų kūno dalių didėjančiu skausmu.
- Negali normaliai paeiti.
- Sutrinka rega.
Jei yra sumušta galva, vaiko negalima raminti jį sūpuojant, siūlant atsigerti ar pan. Svarbu kuo greičiau pasikonsultuoti su gydytoju.
Jei yra žaizda, būtina pirmiau ją apvalyti, tik tuomet dėti šaltą kompresą. Žaizdas rekomenduojama plauti švariu tekančiu vandeniu.
Nerekomenduojama duoti vaikui vaistų, kol jo neapžiūrėjo asmens sveikatos priežiūros specialistas.
Jei vaikui yra sutrenktos smegenys, jis gali išlikti sąmoningas, tačiau ilgai ir nepertraukiamai verkti, būti neramus, blogai miegoti, vemti, žindomi vaikai nenoriai ima krūtį. Tokiu atveju reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju.
