Net ir didelių pokyčių laike svarbu užtikrinti, kad vaikai bei paaugliai galėtų sėkmingai lavinti įgūdžius bei kompetencijas, kurios jiems bus būtinos ateityje. Kokioms sritims verta skirti daugiau dėmesio ir kodėl?
Skatinti kūrybišką verslumą
Greitai kintančiame pasaulyje svarbu ugdyti vaikus būti kūrėjais, o ne vartotojais, įsitikinusi švietimo iniciatorė, verslumo akademijos „Miniboss“ vadovė Diana Blažaitienė: „Šiuolaikinis ugdymas turi būti orientuotas į galimybių paiešką – ateities projektus, kurie virstų gyvenimo kokybę keičiančiomis inovacijomis, o kartu ir verslo galimybėmis.“
Bendrojo ugdymo sistemoje ji įžvelgia ne vieną spragą.
„Tradicinėse mokyklose dažniausiai esame mokomi apie praeitį – jau išvestas formules, teorijas, įvykusius istorinius reiškinius, faktus. Ši informacija tikrai lavina atmintį, bet ne kūrybinius gebėjimus, kurie yra būtini“, – komentuoja pašnekovė.
D. Blažaitienė pastebėjimu, mokiniams labiausiai trūksta suvokimo apie pinigus ir finansinę atsakomybę.
„Kai vaikų klausiame, iš kur atsiranda pinigai, dažniausiai sulaukiame tokių ir panašių atsakymų: „tėtis parneša su lagaminu“, „iš bankomato atsiranda“ arba „tėtis mamai duoda“. Aišku, tai parodo, jog problemų yra įvairių, o taip pat ir tai, kad vaikai nežino, kas yra pinigai ir kaip jie uždirbami“, – pasakoja verslumo akademijos vadovė.
Nors vaikai ir disponuoja kišenpinigiais, visgi, pinigų vertę matuoja tik savo poreikių rėmuose.
„Vaikai gali įvardinti, kiek kainuoja autobuso bilietas, jų apranga ar mokykloje perkamas maistas, bet išgirdę, kad reikia mokėti už būsto paskolą ar nuomą, sunaudotą vandenį ir elektrą, labai nustemba. Arba tai, kad dalį savo uždarbio turi skirti mokesčiams. Todėl savo mokykloje turime sukūrę motyvacinę sistemą, naudodamiesi kuria vaikai gali išmokti planuoti savo šeimos pajamas ir išlaidas, taip artėdami prie realaus verslo bei investicijų pasaulio“, – komentuoja švietimo iniciatorė.
Pašnekovės požiūriu, augančias asmenybes svarbu supažindinti ne tik finansinio raštingumo pagrindais, bet ir suteikti jiems įgūdžių, kaip pinigus uždirbti, taupyti, planuoti.
„Vaikams priimtiniausias būdas įsisavinti naujas žinias – per žaidimus. Užsiėmimų metu jiems pateikiame kūrybinę užduotį – jie turi sugalvoti savo verslo idėją, kuri būtų arba inovatyvi, arba orientuota į socialinį tikslą. Pastebėjome, jog jauni žmonėms inicijuoja ekologinius sprendimus, pavyzdžiui, siūlo gaminti purškiamą plėvelę, kuri mažintų taršą. Vieno mūsų studento projektas apie sapropelį susilaukė tarptautinio susidomėjimo – jis buvo pakviestas skaityti pranešimo Baltijos šalių atliekų tvarkymo konferencijoje“, – pasakoja D. Blažaitienė.
Įveikti klaidos baimę
Bilietas į globalų pasaulį – užsienio kalbos, kurios leidžia betarpiškai pažinti kitų šalių kultūrą, dalyvauti tarptautiniuose projektuose bei susirasti bendraminčių net ir toli nuo gimtųjų namų. Privačios kalbos akademijos šiandien siūlo mokytis pačių įvairiausių užsienio kalbų: nuo mums jau įprastų, tokių kaip anglų, rusų, prancūzų, vokiečių, ispanų, iki retesnių ar netgi egzotiškų kaip norvegų ar kinų kalbos.
Tiesa, norint išmokti naujų kalbų, reikia nebijoti kalbėti. Deja, šį barjerą įveikti sunku tiek vaikams, tiek ir suaugusiems, atkreipia dėmesį „Brainster“ kalbų laboratorijos steigėjos – direktorė Julija Degtyar ir studijų vadovė Agnė Domarkaitė-Sugintė.
„Kalba, kaip ir dviračio vairavimas, pirmiausia yra įgūdis, o ne žinios. Žinodamas taisyklę nebūtinai mokėsi kalbėti, arba gebėdamas parašyti žodį taisyklingai – žinosi, kaip jį ištarti, – pastebi J. Degtyar. – Bėda su formaliuoju ugdymu, kuris yra orientuotas į testų, egzaminų išlaikymą, yra ta, kad žmogus, nežinomas, kokį prielinksnį naudoti, on ar at, nedrįsta kalbėti, bijo susilaukti kritikos. Taip ilgainiui susiformuoja psichologiniai barjerai, darosi vis sunkiau prabilti, kol galiausiai žmogui išblėsta noras mokytis toliau.“
Anot A. Domarkaitės-Sugintės, svarbu nepamiršti, jog pamatinis kalbėjimo tikslas – būti suprastam, išreikšti savo mintį. „Kiekvienas, kuris mokosi, daro gramatines klaidas. Juk ir vaikas, tik pradėjęs kalbėti, iš pradžių jungia žodžius taip, kaip jam pavyksta, ir tik vėliau ima kalbėti rišliais sakiniais. Pirmiausia svarbu įgyti kalbėjimo pagrindus, o teorines žinias visada galima tobulinti, plėsti žodyną“, – pastebi studijų vadovė.
Siekiant didesnį dėmesį skirti kalbinei praktikai, svarbu atsižvelgti ir į ugdymo įstaigos pasirinktą pamokos formatą bei metodiką.
„Sėkminga pamoka, mano manymu, yra ta, kurios metu bent 50 proc. laiko kalba mokiniai. Žinoma, didelė atsakomybė tenka dėstytojui, kuris turi užtikrinti psichologiškai saugią aplinką bei gebėti medžiagą pateikti taip, kad liktų daug erdvės klausimams bei grupinėms diskusijoms“, – komentuoja kalbų laboratorijos direktorė.
Sėkminga praktika šiandien laikomas ir integruotas ugdymas, kurį galima kūrybiškai taikyti bet kurio užsiėmimo metu.
„Pavyzdžiui, mokydamiesi užsienio kalbų, su jauniausiais laboratorijos mokiniais darome įvairius eksperimentus. Jeigu pamokos tema – virusai ir mikrobai, aiškinamės, kaip taisyklingai plautis rankas. Tam, kad būtų smagiau, naudojame specialius, bakterijas imituojančius blizgučius, kuriuos, kaip ir mikroorganizmus ant mūsų rankų, nusiplauti nėra taip paprasta, kaip atrodo. Taigi, vienu metu laviname ir užsienio kalbos žinias, ir įgyjame geresnių higienos įgūdžių“, – pavyzdį pateikia A. Domarkaitė-Sugintė.
Ugdyti kūrybinį intelektą
Verta pastebėti, jog įvairios užklasinės veiklos gali suteikti ne tik papildomų žinių, bet ir lavinti socialines – emocines kompetencijas. Vis tik, pasak „WoW University“ steigėjos Ingos Jablonskės, šių įgūdžių ugdymui šiuo metu skiriama per mažai dėmesio.
„Mūsų visuomenėje vis dar labai išaukštinamos technologinės žinios, užmirštama apie „minkštuosius įgūdžius“ – gebėjimą bendrauti vienas su kitu, kūrybiškumą, empatiją, lyderystę, komandinį darbą ir daugybę kitų, be kurių mes negalime realizuoti savo talentų ir duotybių“, – teigia socialinių inovacijų kūrėja.
Pasak jos, šiais laikais prioritetas turi būti teikiamas kūrybiškumui. „Mano filosofija, jog kiekviename žmoguje gyvena vidinis menininkas, ir mūsų užduotis – jį atskleisti, pamaitinti. Labai svarbu ugdyti kūrybinį intelektą – gebėjimą problemų kupiname pasaulyje matyti galimybes ir ieškoti sprendimų“, – komentuoja I. Jablonskė.
Anot jos, neįkainojamą vertę jaunam žmogui sukuria veiklos, kurios nuo mažens moko darnaus gebėjimo susikalbėti.
„Prognozuojama, kad ateities žmogus vienu metu galės vykdyti dešimtis projektų, bendradarbiaudamas su įvairiomis kompanijomis, skirtingų kultūrų žmonėmis. Ko reikės, tai gebėjimo išgirsti kitą žmogų, atrasti bendrą kalbą, sujungiant turimas kompetencijas į visumą. Viso to moko emocinis intelektas“, – teigia pašnekovė. Kartu ji priduria, jog technologinėje eroje, kai funkcines pareigas palaipsniui perima dirbtinis intelektas, vis didės poreikis lyderių, gebančių burti komandas kūrybiniams darbams.
Tiesa, lavinti „minkštuosius įgūdžius“ svarbu ne tik mokyklinio amžiaus vaikams, bet ir suaugusiems.
„Pasaulis greitai keičiasi, ir tai sukelia daug baimių – kas nutiks, jei prarasiu darbo vietą, ateis nauja ekonominė krizė, bankrutuos verslas, tapsiu nebereikalingas rinkoje ir t.t. Kas padeda šias baimes įveikti bei kelia savivertę – tai nuolatinis mokymasis, smalsumas, atvirumas naujovėms. Jei norime eiti kartu su pasauliu, turime nuolat judėti į priekį. Galbūt ruduo – gera proga tėvams sugrįžti į mokslus drauge su savo vaikais“, – svarsto I. Jablonskė.
