Daugybė tėvų susiduria su iššūkiais augindami mažamečius vaikus, o trūkstant informacijos apie sprendimų būdus dažnai reaguoja neadekvačiai ir neapgalvotai. Ypač pasitaiko tuomet, kai vaikas turi emocinių ar elgesio sunkumų, kurie kartais atrodo, kaip paprasti ožiukai. Paramos vaikams centro psichologė Viltė Striūkienė dalijasi informacija, kaip reikėtų į tai reaguoti.
Prie edukacijos prisideda ir Higienos instituto koordinuojamas projektas „Neįtikėtini metai“, kuris padės tėvams rasti atsakymus į iškylančius klausimus dėl netinkamo atžalos elgesio, bendravimo, jos auklėjimo ir kitų rūpesčių.
– Kaip paprastai paaiškinti – kas yra elgesio ir emocijų sunkumai?
– Emocijų ir elgesio sunkumai yra suaugusiojo arba vaiko neturėjimas tinkamų gebėjimų kontroliuoti savo emocijų ir elgesio išraiškas tam tikrose situacijose. Pavyzdžiui, 4-erių metų vaikui reikia ryte į darželį, o tėvams į darbą. Jis sunkiai keliasi, nesirengia ir mama ar tėtis jį pradeda rengti. Vaikas pyksta ir rėkia, nes nori pats. Tada tėvai irgi susijaudins, pradės kelti balsą, raginti , pešioti vaiką, kad jis skubėtų – šis elgesys rodo, kad tėvams nepavyko sukontroliuoti emocijų ir jų elgesys nebūtinai padės vaikui.
Labai svarbu, kokios bus tėvų reakcijos šiuo atveju ir kaip jie sureaguos. Nuo to priklauso ar vaikas mokysis tinkamų emocijų kontroliavimo būdų.
– Kada tai yra sutrikimas, o kada tai sunkumas?
– Emocijų ir elgesio sunkumai tampa sutrikimais tuomet, kai negebėjimas sukontroliuoti savo emocijų ir elgesio tampa pasikartojantis bei nuolatinis. Dažnai tai veiksmai, iškreipiantys socialines normas. Pavyzdžiui, smurtinis agresyvus elgesys, bėgimas iš namų/mokyklos, vagystės, savižalojantis elgesys ir pan. Tokie sunkumai, kurie trukdo žmogui funkcionuoti visuomenėje. Be to, yra užsitęsę ir nuolatiniai, todėl tampa sutrikimu.
– Kaip tai nustatoma, galima sakyti, diagnozuojama?
– Lietuvoje emocinius ir elgesio sunkumus bei sutrikimus diagnozuoja psichiatrai arba psichologai atlikę išsamų asmens įvertinimą. Bet tik psichiatrai turi teisę nustatyti diagnozę ir skirti vaistinį gydymą, kai tokio gydymo reikia. Vaikus taip pat vertina šalies pedagoginių psichologinių tarnybų psichologai ir kiti tam profesiškai pasirengę psichologai .
– Kokios šių sunkumų priežastys?
– Šių sunkumų priežastys yra nevienareikšmės. Iš vienos pusės, tai yra įgimti dalykai (temperamentas, genetika ir t.t.) Iš kitos pusės, tai gali būti įgyti dalykai, kuriems įtakos turi šeimos aplinka, tėvų auklėjimas, mokyklos aplinka, trauminės patirtys ir panašūs dalykai.
– Ar elgesio ir emocijų sunkumų turinčius vaikus reikia auklėti paprastai nekreipiant į tai dėmesio „Ai, išaugs“ ar reikėtų į tai atsižvelgti ir taikyti specifinius auklėjimo metodus?
– Visada džiugina, kai tėvai kelia klausimus, galvodami apie savo vaikus. Tiek apie savo auklėjimo metodus, tiek apie vaiko asmenybę ir kitus dalykus. Ar vaikas turi, ar neturi emocinių ir elgesio sunkumų, manyčiau, visada svarbu kreipti dėmesį ir kelti klausimus.
Kaip aš auklėju savo vaikus? Ar jie laimingi? Ar mūsų santykiai geri? Kodėl mano vaikas taip elgiasi ir nepalikti to tiesiog savieigai. Moksliniai tyrimai jau įrodė, kad negydomos ir užleistos vaikystės psichikos problemos tik sustiprėja paauglystėje ir suaugus.
– Ką patartumėte konkrečiai daryti tėvams auginantiems sunkumų turinčių vaikus?
– Pirmiausia patarčiau pasitikrinti, koks yra ryšys tarp manęs ir mano vaiko. Atkurti nutrūkusį ryšį su savo vaiku. Labai rekomenduoju tėvams paskaityti knygą „Ryšys su vaiku. Kaip kurti pasitikėjimu grįstus santykius“. Kaip tai padaryti?
Pirmiausia, panaudoti savo empatiją ir mokytis empatijos kaip suprasti vaiko savijautą, įsigilinti į jo poreikius, nuotaikas, mintis ar lūkesčius. Vaikui svarbu pajausti, kad jums rūpi tai ką jis galvoja, kuria ar fantazuoja.
Tada žaisti su vaiku jo vadovaujamus žaidimus ir leisti juose vaikui pasijusti vertingu, savimi pasitikinčiu, ypatingu. Taip pat labai svarbu būti dėmesingiems ir įsitraukusiems į savo vaiko pasakojimus, veiklas. Mokėti klausytis ir kalbėtis. Ramiai reaguoti į iškylančius sunkumus ir mokyti spręsti problemas tinkamais būdais. Ir viską daryti palengva, mažais žingsneliais, nesitikint rezultato iš karto.
– Ar yra kokie nors skaičiai, statistika, kiek vaikų tai patiria?
– Tyrimai rodo, kad visi vaikai vienu arba kitu savo gyvenimo momentu patiria emocinių ir elgesio sunkumų, tačiau ne visi yra įvardijami, kaip turintys sutrikimą.
Statistika rodo, kad psichikos sutrikimų paplitimas tarp vaikų ir paauglių visame pasaulyje yra apie 13,4 procento.
Yra šalių, kuriose skaičiuojama, kad kreipimasis dėl elgesio problemų apima nuo 30 iki 50 procentų kreipimosi atvejų į vaikų ir paauglių psichikos sveikatos specialistus.
Moksliniai tyrimai rodo, kad emocinių sunkumų turi 4-8 proc. vaikų nuo 7 iki 15 metų.
Pasaulio sveikatos organizacijos išvados patvirtina, kad psichikos sveikatos sutrikimai yra viena iš pagrindinių neįgalumo priežasčių.
Apmokys 2000 tėvų
Sveikatos apsaugos ministerijos inicijuojamo projekto „Neįtikėtini metai“ metu jau įsigytas licencijuotos daugiau nei 20-yje pasaulio šalių įdiegtos programos modulis „Preschool Basic Parent Program“ („Bazinė programa ikimokyklinio amžiaus tėvams“), skirtas tėvų, auginančių 3–6 metų vaikus, turinčius elgesio ir emocijų sunkumų, mokymams.
Rugsėjį jau prasidėjo pirmieji atrinktų būsimų tėvų grupių vadovų mokymai, kuriuos vedė licencijuoti specialistai iš Jungtinių Amerikos Valstijų, nuolatos artimai bendraujantys ir dirbantys su pačia programos kūrėja prof. dr. Carolyn-Webster Stratton.
2021 m. sausį, antrame projekto etape, tokie mokymai numatomi Alytaus m., Kėdainių r., Kupiškio r. Plungės r., Tauragės r., Telšių r. ir Utenos r. savivaldybių atstovams.
Projekto vykdymo laikotarpiu siekiama apmokyti 840 tėvų, o vėliau, per penkerius programos tęstinumo metus, dar 2000 tėvų.
Pasak projekto vadovės Neringos Pieslikaitės, Lietuvoje labai trūksta mokslo įrodymais grįstų programų, kurios padėtų sumažinti medikamentinį gydymą ir vaikų guldymą į ligonines dėl psichikos ir elgesio sutrikimų.
„Ši programa ne tik suteikia auklėjimo įgūdžių tėvams, auginantiems elgesio sunkumų turinčius vaikus, bet ir užkerta kelią tolesniam problemų progresavimui. Tikimės, kad įgyvendinamas projektas padės Lietuvoje skatinti kokybiškesnį vaikų ir tėvų santykių vystymą ir tuo pačiu pagerins mažųjų šalies piliečių psichikos sveikatą ir šeimų gerovę“, – sako N.Pieslikaitė.
Projektas „Neįtikėtini metai“ Lietuvoje bus vykdomas iki 2022 m. Dar penkerius metus bus užtikrinamas programos tęstinumas.
Projektas finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja LR Sveikatos apsaugos ministerija.
