Vieneri metai ZOOM'e: pedagogo patarimai, kaip padėti vaikams stiprinti pozityvaus bendravimo įgūdžius

Užsitęsusi socialinė izoliacija paliko vaikams nepatogių „dovanėlių“ – prastėjančius bendravimo įgūdžius, augantį nerimą, nepasitikėjimo savimi, nesaugumo jausmą.

Užsitęsusi socialinė izoliacija paliko vaikams nepatogių „dovanėlių“ – prastėjančius bendravimo įgūdžius, augantį nerimą, nepasitikėjimo savimi, nesaugumo jausmą.<br>123rf nuotr.
Užsitęsusi socialinė izoliacija paliko vaikams nepatogių „dovanėlių“ – prastėjančius bendravimo įgūdžius, augantį nerimą, nepasitikėjimo savimi, nesaugumo jausmą.<br>123rf nuotr.
Su vaikais ir jaunimu dirbantis jaunosios kartos menininkas, pedagogas, komiksų ir animacijos kūrėjas Algimantas Žadeikis tikina radęs veiksmingų būdų šioms problemoms spręsti.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Su vaikais ir jaunimu dirbantis jaunosios kartos menininkas, pedagogas, komiksų ir animacijos kūrėjas Algimantas Žadeikis tikina radęs veiksmingų būdų šioms problemoms spręsti.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Apr 12, 2021, 10:29 AM, atnaujinta Apr 12, 2021, 10:29 AM

Šis nesaugumas, saviraiškos, savęs išbandymų stoka kartais prasiveržia pykčiu – protestais ar patyčiomis. Galbūt tokie atvejai ir nėra dažni, tačiau net ir vieno vaiko nesuvaldytos emocijos, savitvardos bei empatijos stoka, gali aptemdyti mokymosi džiaugsmą visai grupei ar klasei.

Kaip suaugusieji – tėvai ar pedagogai – šioje pandemijos situacijoje gali padėti vaikams stiprinti savitvardą, pozityvų bendravimą, kitus, pastaraisiais metais kiek primirštus socialinius, emocinius įgūdžius? Kaip pamokose ar būreliuose suvaldyti sunkesnes bendravimo ir patyčių situacijas?

Lietuvos vaikų ir jaunimo centre su vaikais ir jaunimu dirbantis jaunosios kartos menininkas, pedagogas, komiksų ir animacijos kūrėjas Algimantas Žadeikis tikina radęs veiksmingų būdų šioms problemoms spręsti ir yra pasirengęs pasidalinti savo įžvalgomis.

Pradėkite nuo taisyklių

Nepaisant to, kad užgauliojimai, patyčios tarp vaikų šiandien yra gerokai retesni nei prieš 10 ar 15 metų, dažnai apsiribojantys internetiniais juokeliais, suaugusiųjų pozicija jų atžvilgiu turėtų būti ne mažiau principinga.

Ugdymo specialisto Algimanto nuomone, aiškios elgesio taisyklės ir ribos vaikams būtinai reikalingos. Tik pateikti šias taisykles reikėtų vaikams priimtinu ir patraukliu būdu.

„Pasakau jiems paprastai – čia yra ta vieta, kurioje mokysitės gerbti vienas kitą. Jei vaikas nori patekti grupę, turi pažymėti, ar sutinka su 8 ar 10 „militaristinių“ taisyklių – memų, kalbančių apie tai, jog čia nėra jokio rasizmo, jokio seksizmo, laikomasi pagarbos amžiui, kas reiškia, jog jei tau 16, tu negali laidyti visokių juokelių, kurie būtų nepriimtini 10-mečiui“.

Ir vėliau, metų eigoje, šias taisykles kartas nuo karto verta prisiminti, nes užsimiršę paslysta ne tik naujokai, pastebi į vaikų ugdymą įsitraukęs menininkas. Anot jo, „blogų dienų, kai norisi kurstyti kitus ir kariauti, pasitaiko visiems. Labai svarbu, kad mokytojas laiku sureaguotų. Gavęs nuo manęs ban‘ą, kitą dieną sugrįžęs vaikas užsiėmime dalyvauja visiems padėdamas“.

Būtinas budrumas ir abipusė pagarba

Tam, kad taisyklės būtų gyvos ir veiksmingos – išlikite budrūs ir į bet kokias išsišokimų, patyčių apraiškas reaguokite greitai ir ryžtingai. Jei leidžiate sau žiūrėti pro pirštus ar elgtis neprincipingai, rizikuojate prarasti situacijos kontrolę. Vaikai jumis tiesiog nepatikės ir nepasitikės – nuolat bandys pažeisti ribas ir stengsis pakeisti galios santykį.

„Jei matau, kad mano vaikai nusivažiuoja – sustabdau juos ir sakau, kad dabar labai greit suaukit ir nebebūkite vaikai... Neleidžiu jiems per daug sau leisti, pasimesti vaikystėje. Jau kitu žingsniu jie ateina jau pasikeitę, jeigu jie nori šioje grupėje dalyvauti toliau“, – dalinasi menininkas Algimantas Žadeikis.

Tačiau bendrauti su vaikais reikėtų kaip su suaugusiais žmonėmis – nešaukiant, nerėkiant, logiškai viską paaiškinant, nevengiant tų temų, kurios rūpi jiems. Bet kokius nesutarimus su vaikais taip pat reikėtų spręstis patiems, nepermetant atsakomybės tėvams.

„Jei su kuriuo nors vaiku apsipykstame – iš karto nesikreipiu į tėvus. Tai mūsų dviejų, mano ir vaiko problema, – dalinasi A.Žadeikis. – Stengiamės išsiaiškinti patys. Jei žmogus prisidirba, visada duodu jam asmeninį šansą išsigydyti. Tėvai be abejo žino viską, kas susiję su mokslais ir ką jiems reikia žinoti“.

Tik tuomet, jei vaikai pajus, kad iš tikrųjų jums rūpi – pelnysime jų pagarbą, – priduria pedagogas.

Kalbėkite per praktinius pavyzdžius

Vaikai greičiausiai jus išgirs ir geriausiai supras, jei kalbėsite su jais paprastai ir remsitės realiais, čia pat įvykusiais pavyzdžiais.

Taip pat svarbu atsiminti, kad kiekvienas vaikų išgirstas žodis turi didelę galią. Net ir kalbėdamiesi su vienu mokiniu, dirbate su visa grupe – mokindami vieną, labai gerai pamokome ir kitus.

„Kad su neapykanta, patyčiomis toli nenueisi, aiškinau vaikams, remdamasis vieno vaikinuko išsakytu pastebėjimu apie tai, kad jis nekenčia žmonių, mėgstančių tam tikros rūšies filmus. Paminėjau jam ir visiems kitiems tuo pačiu, kad nekęsti galima tik skonio ar daiktų, bet jokiu būdu ne žmonių, nes neapykanta iššaukia ne tik prastą nuotaiką, bet ir kitas nepageidaujamas kūno reakcijas. Dalinausi, kaip man pačiam padėjo neapykantos atsisakymas, raginau tiesiog dalyvauti gyvenime, pasiimant tai, kas geriausia...“, – pasakoja menininkas Algimantas, pridurdamas, kad tokios gyvenimiškos pamokos „ištaško jiems galvas, išlieka visam gyvenimui“.

Skatinkite vaikų atsakingumą

Vaikai ilgainiui perpranta grupės bendravimo, diskutavimo taisykles ir patys tampa vieni kitus palaikančią ir prižiūrinčią komanda. Jei vienas pasakytų netinkamą, žeminančią pastabą, iš karto susilauktų sudrausminančių daugumos klausimų: ką tu sau leidi?

Šis komandiškumas paprastai apima ne tik kalbas, bet ir elgesį. Jei grupė mišraus amžiaus, kaip kad daugelio būrelių atveju – ir vyresnieji, ir jaunesnieji atranda savo vietą grupėje bei prisiima atsakomybes: didesnieji prižiūri mažuosius, o šie supranta, kaip jie turi elgtis prie didesnių. Jei kalba pakrypsta rimtesnėmis temomis, mažieji tiesia pagarbiai išklauso.

Norite pozityvių diskusijų? Skatinkite jas!

Nuolat priminkite vaikams – teoriškai ir praktiškai – kad pagarbaus, pozityvaus bendravimo įgūdžiai praverčia įvairiose situacijose: taip pat ir tuomet, kai reikia laikyti egzaminus, gintis projektą ar darbą. O noras išsišokti dažnu atveju tiesiog, išaugamas.

Vaikams būna sunku įsivaizduoti, kad pagarbaus bendravimo įgūdžių stokotų pavyzdžiui, studentai, universiteto dėstytojai, ar mokslininkai – kad jie nesiklausytų ar šauktų vieni ant kitų. Šis pavyzdys padeda vaikas suprasti, kad nepagarbūs išsišokimai dažniausiai taip ir pasilieka vaikystėje.

Lietuvos vaikų ir jaunimo centras primena, kad gebėjimas pozityviai ir atsakingai bendrauti – vienas svarbiausių vaikų, jaunuolių, suaugusiųjų gyvenime. Jį galime stiprinti, ugdyti ne tik animacijos ar komiksų, tačiau ir kitose kūrybinėse ar sportinėse veiklose. Toks mokymasis ir augimas natūraliose, gyvenimiškose situacijose, vaikams geriausiai įsimena ir labiausiai tai patinka.

Pedagogams tikrai pavyks, jei tik užteks svarbiausių komponentų – kantrybės, ištvermės, tikėjimo ir meilės kiekvienam vaikui.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.