Lytiškumo ugdymo mitai Lietuvoje: atrodo, kad jei kalbėsime apie „tai“, vaikai norės „tai“ daryti

Nors apie lytiškumo ugdymą viešojoje erdvėje kalbama vis daugiau, jis dažnai priešinamas su tradicinėmis vertybėmis, siejamas su ankstyvu vaikų seksualizavimu ar ankstyvų lytinių santykių skatinimu. Lietuvos žmogaus teisių centras organizuoja kartu su Įvairovės ir edukacijos namais organizavo specialistų diskusijas, kuriose buvo kalbama apie tai, koks lytiškumo ugdymas iš tiesų turėtų būti ir ką tai duotų vaikams.

Nors apie lytiškumo ugdymą viešojoje erdvėje kalbama vis daugiau, jis dažnai priešinamas su tradicinėmis vertybėmis, siejamas su ankstyvu vaikų seksualizavimu ar ankstyvų lytinių santykių skatinimu.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nors apie lytiškumo ugdymą viešojoje erdvėje kalbama vis daugiau, jis dažnai priešinamas su tradicinėmis vertybėmis, siejamas su ankstyvu vaikų seksualizavimu ar ankstyvų lytinių santykių skatinimu.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nors apie lytiškumo ugdymą viešojoje erdvėje kalbama vis daugiau, jis dažnai priešinamas su tradicinėmis vertybėmis, siejamas su ankstyvu vaikų seksualizavimu ar ankstyvų lytinių santykių skatinimu.<br>V.Balkūno nuotr.
Nors apie lytiškumo ugdymą viešojoje erdvėje kalbama vis daugiau, jis dažnai priešinamas su tradicinėmis vertybėmis, siejamas su ankstyvu vaikų seksualizavimu ar ankstyvų lytinių santykių skatinimu.<br>V.Balkūno nuotr.
Apie lytiškumo ugdymą diskutavo Žmogaus teisių centro atstovė Agnė Pakštytė , ugdymo pedagogė Alina Martinkutė-Vorobej , lytiškumo ugdymo specialistė Lina Januškevičiūtė ir Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Karolina Pralgauskytė.<br>Organizatorių nuotr.
Apie lytiškumo ugdymą diskutavo Žmogaus teisių centro atstovė Agnė Pakštytė , ugdymo pedagogė Alina Martinkutė-Vorobej , lytiškumo ugdymo specialistė Lina Januškevičiūtė ir Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Karolina Pralgauskytė.<br>Organizatorių nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

May 12, 2021, 7:21 AM, atnaujinta May 12, 2021, 7:22 AM

Moko priimti sprendimus

Lietuvos žmogaus teisių centro projektų vadovė, diskusijos moderatorė Agnė Pakštytė klausytojams priminė, kad pagal šiuolaikinius standartus siekiama, jog lytiškumo ugdymas būtų visuminis, grįstas mokslu, kontekstualus ir pritaikytas amžiui.

„Tai yra nuoseklus lytiškumo ugdymas, atspindintis šio laikmečio aktualijas, yra dinamiškas, keičiasi su vaiku, yra pritaikytas pagal jo amžių, apimantis asmens raidą ir lyties tapatumo suvokimą, o visa tai pateikiama per mokslu grįstą informaciją“, – aiškino lytiškumo ugdymo specialistė, žmogaus teisių edukatorė Lina Januškevičiūtė.

Specialistė pabrėžė, kad svarbiausia informacija turi būti pateikiama be išankstinių nuostatų ir nors tai labai plati sąvoka apimanti daugybę dalykų, svarbiausia yra tai, jog lytiškumo ugdymas įgalina jaunus žmones patiems priimti atsakingus ir apgalvotus sprendimus.

„Lytiškumo ugdymas ne pasako ar neliepia – daryk taip, kaip turi būti, bet pateikia informaciją ir jaunas žmogus pats renkasi“, – prideda edukatorė.

Nėra parengimas seksui

Ugdymo psichologė, Šeimų asociacijos atstovė ir mama Alina Martinkutė-Vorobej papildo, kad visuminis primena mums, kad ugdoma visa asmenybė.

„Tai ne tik apie pasirengimą lytiniam gyvenimui, bet ir asmenybės, savivertės, pasitikėjimą savimi stiprinimą. Visuminis lytiškumo ugdymas turi ugdyti vaiko gebėjimą atpažinti savo poreikius, emocijas ir gebėti tuos poreikius tinkamai realizuoti su pagarba sau, ir jaučiant pagarbą kitam asmeniui. Tai padės kurti jam darnius, prasmingus ir ilgalaikius santykius – tai darnus santykis su savimi, kurį galima perkelti į darnų santykį su kitais“, – paaiškino A.Martinkutė-Vorobej.

Mokykla gali kompensuoti trūkumą

Diskusijoje dalyvavusi Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Karolina Pralgauskytė pripažino, kad poreikis kokybiškam lytiniam ugdymui yra didžiulis, nes šiuo metu lytinio švietimo programa turėtų būti integruojama į ugdomuosius dalykus, bet naudos iš to mažai.

„Jei reikėtų įvardinti temas, kurios labiausiai rūpi moksleiviams, tai pirmiausia, žinoma, lytinio brendimo tema. Tai nepatogi tema, kuria nemėgsta kalbėti ir tėvai, ir didžioji dalis mokytojų. Kita svarbi tema yra psichinė sveikata, emocinis raštingumas, nes karantinas parodė, jog tai yra itin aktualu“, – teigė Karolina.

Pasak specialisčių, lytiškumo ugdymas prasideda dar ankstyvoje kūdikystėje, namuose, kaip tėvai kalba, liečia vaiką, ar įvardija jo kūno dalis. Vėliau, sulaukus paauglystės namai lieka antrame plane ir vaikai informacijos ieško kažkur, kur sugeba gauti.

„Svarbu suprasti, kodėl mokykla turi vaidinti svarbų vaidmenį ugdydama lytiškumą. Idealiame pasaulyje šeimose lytiškumo ugdymas nuo mažumės, bet reikia suaugusio, kuris nebijo ir turi žinių šiomis temomis. Deja, ne kiekvienas tėvas ir ne kiekviena mama jaučiasi saugiai šiose temose.

Vaikas turi tą informaciją gauti, kad ugdytų sveiką santykį su savimi, kitais, todėl mokykla galėtų veikti, kaip kompensacinis mechanizmas – duotų tai, ko nedavė tėvai. Privalumas tame, kad mokykla pasiekia visus vaikus, o jei taikome visuminę programą, kuri parašyta pagal standartus, galima patikrinti, kaip tų standartų laikomasi ir užtikrinti, kad kiekvienas vaikas gauna tą lytiškumo ugdymą. Vaikai turi teisę į kokybišką ugdymą, taip pat ir į lytiškumo“, – šyptelėjo psichologė Alina.

Mokytojai bijo kalbėti

Moksleivių atstovė Karolina tikina, kad yra tik vienetai mokyklų, kurios atsakingai integruoja lytinio švietimo medžiagą į pamokas. Dažniausiai metai iš metų kalbama apie fizinę sveikatą, o nepatogios temos neliečiamos.

Iniciatyvesni moksleiviai patys kviečiasi lektorius, kad pravestų jiems mokymus: „Neretai juos išgirdę mokytojai prašo kitą kartą paskaitų jiems, kad ateityje jie galėtų kalbėti šiomis temomis.“

Šiuo metu Nacionalinė švietimo agentūra pasidalino atnaujintu „Gyvenimiškųjų įgūdžių“ bendrosios ugdymo programos projektu, į kurį yra integruotas lytiškumo ugdymas. Pasak Moksleivių sąjungos prezidentės šiuo metu svarbiausia, nors dokumentas ir parengtas, problema yra praktinė – kaip mokytojai galės įgyvendinti numatomus dalykus.

„Mano nuomone tam, kad būtų užtikrintas lytiškumo ugdymas reikėtų pradėti nuo viršaus – aiški lyderystė, aiškūs standartai, ką vadiname ir ko tikimės iš mokytojų, kokius gebėjimus mokiniai įgys. Vis dar nėra aiškaus susitarimo. Kol neturime krypties, ne tik mokytojai neturi metodikų, bet yra baimių, kuriomis negalima kalbėti, nes atsiras pasipriešinimas iš tėvų. Jei būtų aiškus nacionaliniu lygiu nutarimas, mokytojas jaustųsi tvirtai, o dabar mokytojai bijo, kad nereikėtų eiti į įtampos santykius“, – įsitikinusi A. Martinkutė-Vorobej.

Jai pritaria ir lytiškumo ugdymo specialistė Lina: „Šiuo metu net pedagogai pykstasi tarpusavyje, nenori šnekėti tam tikromis temomis, nes yra užaštrinta.“

Mitų – daugybė

Ne vienerius metus lytiškumo ugdymo srityje dirbanti L.Januškevičiūtė šypsosi, užklausta, kokie dažniausi mitai apie lytiškumo ugdymą.

„Kokių tik nesu girdėjusi! Pirmas populiariausias, tai kad jei atvirai kalbėsime kažkokiomis temomis – tai jaunus žmones skatins. Ką skatins, nežinau, bet skatins. Na, pavyzdžiui, kad jei šnekėsime apie lytinius santykius – skatinsime jais užsiimti, kas yra visiška netiesa“, – teigia Lina.

Dažnai lytiškumo edukatoriams prikišama, jog jie griauna vertybes: „Galvoju, kad atvirkščiai. Jei kalbame, jog priėmimas, pagarba, sveiki santykiai yra vienos iš vertybių, kurias pritaikę su savimi, galime pritaikyti su kitu žmogumi.“

Psichologė Alina irgi šypsosi kalbėdama apie mitus, kad lytiškumo ugdymas demoralizuoja vaikus ir atima iš jų vaikystę.

„O man atima žadą, kad jei kalbėsime su vaikais apie realybę, kas su jais vyksta, įvardinsime kūno dalis, kalbėsime apie santykius, kaip tai gali demoralizuoti ir atimti vaikystę?“, – juokėsi moteris.

Ji taip pat dažnai girdi, kad lytiškumo ugdymas yra ruošimas tradiciniai šeimai kai susituokia vyras ir moteris.

„Lytiškumo ugdymas yra apie gebėjimą gerbti žmones, priimti įvairovę, suprasti, kad visi mes esame vertingi ir visų mūsų santykiai yra vertingi. Pirmiausia parenkime vaikus, kad jie galėtų kurti darnius santykius, kur gebėtų save ir kitą, jei jie turės šiuos įgūdžius, galės perkelti ir į šeimos, ir į intymius santykius“, – įsitikinusi A.Martinkutė-Vorobej.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.