Lygių galimybių ekspertė V. Gabrieliūtė: lytiškumo ugdymas stiprina seksualinio smurto prevenciją

Tai, ko vaikai dar labai ankstyvame amžiuje išmoksta iš tėvų, darželio auklėtojų bei mokytojų, lemia tolimesnį asmenybės vystymąsi, santykį su savimi ir aplinkiniais. Lytiškumo ugdymo ir lygių galimybių integravimo ekspertė Vilma Gabrieliūtė įsitikinusi, kad tinkamas lytiškumo ugdymas vaiko raidos laikotarpiu lemia daugiau nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Neseniai Nacionalinė švietimo agentūra pasidalijo atnaujintu „Gyvenimiškųjų įgūdžių“ bendrosios ugdymo programos projektu, į kurį yra integruotas lytiškumo ugdymas.<br>J. Stacevičiaus nuotr.
Neseniai Nacionalinė švietimo agentūra pasidalijo atnaujintu „Gyvenimiškųjų įgūdžių“ bendrosios ugdymo programos projektu, į kurį yra integruotas lytiškumo ugdymas.<br>J. Stacevičiaus nuotr.
Lytiškumo ugdymo ir lygių galimybių integravimo ekspertė Vilma Gabrieliūtė įsitikinusi, kad tinkamas lytiškumo ugdymas vaiko raidos laikotarpiu lemia daugiau nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Lytiškumo ugdymo ir lygių galimybių integravimo ekspertė Vilma Gabrieliūtė įsitikinusi, kad tinkamas lytiškumo ugdymas vaiko raidos laikotarpiu lemia daugiau nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

May 20, 2021, 10:49 AM, atnaujinta May 20, 2021, 10:49 AM

– Kas yra lytiškumas ir kodėl jo ugdymas yra svarbus?

– Lytiškumas yra viena kompleksiškiausių asmens tapatybės dalių, nes apima daug skirtingų aspektų – lytinę tapatybę, reprodukcinę sveikatą, tarpasmeninius santykius ir intymumą. Mokslu grįstas bei amžiui pritaikytas visuminis lytiškumo ugdymas skatina jauną žmogų priimti sąmoningus, informuotus sprendimus.

Toks ugdymas taip pat atlieka seksualinio smurto, priekabiavimo prevencijos funkciją, padeda pagrindus lygiaverčiams santykiams. Tai prisideda prie vaiko saugumo užtikrinimo, taip pat padeda jam puoselėti savo fizinę bei emocinę sveikatą. Todėl svarbu užtikrinti, kad lytiškumo ugdymas vaiko raidos laikotarpiu būtų kokybiškas.

– Kaip šiandien Lietuvoje yra vykdomas lytiškumo ugdymas?

– Didžiausias postūmis įvyko priėmus privalomą Sveikatos, lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programą 2016 m. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai teko pripažinti, kad trūksta mokymo medžiagos ir pedagogai neturi gebėjimų šią programą įgyvendinti.

Kartais mokyklos pasikviečia lytiškumo ugdymo ekspertus, tačiau ne visi paslaugų teikėjai užtikrina mokslu grįstą turinį, o dažnai mokyklos įsivaizduoja, kad užtenka pravesti vieną užsiėmimą per metus ir programos reikalavimai bus išpildyti.

Pedagogai nuolat akcentuoja, kad kalbėti apie lytiškumą su moksleiviais nėra lengva, nes jie patys augo be lytiškumo ugdymo ir dėl to ši tema vis dar kelia nepatogumo, gėdos jausmus. Trūksta ir metodinių žinių, kaip užmegzti kokybišką dialogą.

Neseniai Nacionalinė švietimo agentūra pasidalijo atnaujintu „Gyvenimiškųjų įgūdžių“ bendrosios ugdymo programos projektu, į kurį yra integruotas lytiškumo ugdymas. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba teikė rekomendacijas programos projektui.

Tikimės, kad bus skiriama pakankamai dėmesio tiek nuoseklios programos parengimui, tiek pedagogų kompetencijos kėlimui, kad jie galėtų naująją programą įgyvendinti.

– Kaip manote, ar lytiškumo ugdymas mokykloje susijęs su lyčių normomis?

– Vienas svarbiausių lytiškumo ugdymo sudedamųjų dalių yra lyčių lygybės puoselėjimas. Lietuvoje vyraujantys lyčių vaidmenys bei stereotipai neabejotinai veikia švietimo sistemą, todėl būtina ugdyti pedagogų bendruomenės gebėjimus kritiškai vertinti savo pačių nuostatas, susijusias su lytimi.

Mokslininkai atskleidžia, kad mes visi turime nesuvoktą šališkumą, nuostatas, kurios veikia mūsų sprendimų priėmimą. Tai lemia, kurie vaikai, berniukai ar mergaitės, yra dažniau kviečiami atsakinėti matematikos pamokoje, o kurie – lietuvių kalbos pamokoje, kam kokias užduotis deleguojame.

Nuo pedagogų nuostatų priklauso ir tai, ar sureaguojama, kai berniukas dėmesį mergaitei rodo peržengdamas jos privatumo ribas, ar numojama ranka, kai vaikinai užgauna vienas kitą.

Pirmas elgesio pamokas vaikai gauna ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Jei tokios įstaigos darbuotojai palaiko nusistovėjusias lyčių normas, tikėtina, kad berniukai ne tik nežais su lėlėmis, bet ir mažiau kalbės apie savo jausmus, turės mažesnes galimybes vystyti savo emocinį intelektą, įgyti įgūdžių, reikalingų pasirūpinti savimi ir aplinkiniais.

Tiesa, tokioje aplinkoje mergaitės greičiausiai rečiau žais su konstruktoriais, sulauks mažiau paskatinimo varžytis sporto veiklose.

– Kada tėvams bei mokytojams reikėtų pradėti su vaikais kalbėti apie lytiškumą ir kaip tai daryti teisingai?

– Lytiškumo ugdymas prasideda ankstyvoje kūdikystėje – liesdami, pervystydami kūdikį mes siunčiame tam tikras žinutes apie jo kūną, nuogumą. Jau antraisiais metais tėvai turi išmokyti vaiką teisingų anatominių kūno dalių pavadinimų, ketvirtaisiais – supažindinti su apatinių drabužėlių taisykle bei mokyti nubrėžti privatumo ribas.

Labai svarbu, kad tiek tėvai, tiek pedagogai galėtų kalbėtis su vaikais visomis temomis, atsakyti į vaikams kylančius klausimus apie lytinį brendimą, diskutuoti apie lyčių normas ir jų poveikį mūsų požiūriui į kūną ir tarpasmeninius santykius.

Jau pradinėse klasėse gali tapti aktualu kalbėti apie tai, kodėl muzikiniuose klipuose moterys ir vyrai vaizduojami skirtingai, kritiškai vertinti moterų seksualizavimą, vyrų agresyvumo normalizavimą, aptarti būdus, kaip galime keisti nusistovėjusias normas, save realizuoti bei išreikšti autentiškai.

Dėl lyčių stereotipų susiformuojančios normos dažnai tampa patyčių dėl lyties ir lytinės tapatybės priežastimi. Gebėjimas atpažinti ir pasipriešinti lyčių stereotipams padeda vystytis visavertėms asmenybėms ir ženkliai sumažina smurto lyties pagrindu tikimybę.

Svarbu kuo anksčiau vaikams nusiųsti žinutę, kad niekas neturi teisės žeminti ar juoktis iš tavęs vien dėl to, kad atrodai ar elgiesi kitaip nei įprasta. Skatindami pagarbą kitoniškumui, puoselėdami įvairovę, mes tuo pačiu puoselėjame ir kiekvieno žmogaus savivertę bei neuždarome durų skirtingoms savirealizacijos galimybėms.

Tiesa, neužtenka, kad pokalbiai lytiškumo temomis vyktų tik šeimoje, ne visi tėvai ar globėjai dėl skirtingų priežasčių turi kritišką požiūrį ar drąsą kalbėtis šiomis temomis.

Švietimo sistema turi atlikti lyderės vaidmenį užtikrindama, kad visi vaikai gebėtų kurti pagarbius tarpasmeninius ryšius, turėtų pakankamai įgūdžių atpažinti smurto formas, žinotų, kaip reaguoti susidūrus su netinkamu elgesiu.

– Kaip tinkamas lytiškumo ugdymas padėtų stiprinti seksualinio smurto prevenciją?

– Pasaulio sveikatos organizacijos praktiniame vadove apie smurto prevenciją mokykloje akcentuojama, kad jau pradinėse klasėse svarbu užtikrinti seksualinio smurto prevenciją, didinant vaikų gebėjimus atpažinti tinkamus ir netinkamus prisilietimus, gebėjimą brėžti ribas, reaguoti susidūrus su netinkamu elgesiu.

Labai svarbi sutikimo* (angl. consent) tema, kuri yra vienas svarbiausių seksualinio priekabiavimo ir smurto prevencijos elementų. 5-7 klasėms skirtame turinyje būtina kalbėti apie sutikimo kultūrą per santykių prizmę, mokytis įvardyti savo poreikius ir jausmus, o taip pat mokytis priimti neigiamą atsakymą iš kito žmogaus.

Vyresnėse klasėse sutikimas tampa esmine sąlyga kalbant apie intymias patirtis, prisideda prie smurto lyties pagrindu bei smurtu artimoje aplinkoje prevencijos.

Labai svarbu ir kaip lytiškumo ugdymas yra įgyvendinamas. Neužtenka parengti programos – reikia parengti ir specialistus bei suteikti jiems žinias, reikiamus įrankius, neformalaus ugdymo metodus, kurie leidžia moksleiviams nagrinėti reiškinius per savo patirtį, jausmus, reflektuoti naujas žinias.

Mokymo metodai turi įgalinti atpažinti žalingus santykius, skatinti kritinį mąstymą, suteikti vaikams ir paaugliams priemones spręsti problemas, o ne įspausti moksleivius į tam tikrus iš anksto paruoštus rėmus. Kad užsiėmimai būtų efektyvesni, jie turėtų vykti mažose grupelėse.

Taip galėsime užtikrinti, kad gyvenimui ruošiame savimi pasitikinčias asmenybes, kurios atpažįsta savo poreikius, geba komunikuoti įvairius lytiškumo aspektus, puoselėja pagarbų ir atvirą santykį su savimi ir kitais.

*Sutikimas – leidimas veiksmui ar susitarimas kažką veikti. Romantinių santykių kontekste sutikimo gavimas yra įsitikinimas, kad kitas žmogus tikrai nori būti liečiamas, apkabinamas, nori bučiuotis, glamonėtis, mylėtis. Jeigu yra neaišku, ar asmuo sutinka, inicijuojantis (-i) privalo atsiklausti ir sulaukti atsakymo prieš tęsdamas (-a), nes sutikimas neturi būti nuspėjamas ar interpretuojamas. Sutikimo reikia atsiklausti ir sulaukti atsakymo kiekvienąkart prieš pradedant ir tęsiant tam tikrą veiklą.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.