„Prasidėjus pandemijai ir įvedus karantiną, turėjome vieną tikslą – kiek įmanoma sumažinti kontaktus ir stabdyti viruso plitimą. Nors šis žingsnis būtinas pandemijos valdymui, jis padarė meškos paslaugą vaikų imunitetui. Mažėjant kontaktų skaičiui ir gyvenant namų „šiltnamio“ sąlygomis imunitetas neturėjo kur treniruotis ir ženkliai susilpnėjo. Šiandien stebime liūdnas to pasekmes – vaikai daug dažniau ir stipriau serga“ – pasakojo gydytoja rezidentė Elena Landsbergytė-Bukauskienė.
Specialistė teigia, kad ankstesniais mokslo metais daug didesnė dalis vaikų gebėdavo susidoroti su ligų sukėlėjais. Jiems simptomai nepasireikšdavo ar pasireikšdavo silpniau, nes organizmas susidorodavo pats. Šiemet įvairiausi virusai ir ligos užklupo kaip tikra lavina, o pailsėjusi vaikų imuninė sistema nebesugeba su jais susidoroti – ištisos darželių ar mokyklų klasės „krenta kaip lapai“. Tai pastebi vis daugiau tėvų.
„Savo dukroms leidžiu viską, kas nepavojinga - jos gali dūkti, laipioti po balas ir, nuoširdžiai tikėjau, kad tas buvimas gryname ore garantuos stiprų imunitetą. Vyresnioji išėjo į darželį ir prasidėjo klasikinė istorija – tris dienas eina, dvi savaites serga. Nesvarbu, kad ir ją auginau nesteriliai, vis tiek tie vaikai serga, nes būdama pirmagimė ji neturėjo daug kontaktų ir taip nesusiformavo imunitetas“, – savo patirtimi dalinosi paskyros „Nėra blogo oro“ autorė ir trijų dukrų mama Lina Vasiliauskienė.
Kas lemia vaiko imunitetą?
Gydytoja rezidentė tikina, kad vaikų imunitetas formuojasi tada, kai susiduria su potencialiais ligos sukėlėjais, natūraliai aplinkoje esančiomis bakterijomis ir virusais. Sterili namų aplinka jam visiškai netinkama.
„Izoliacija nėra geriausias būdas imunitetui augti ir stiprėti. Kuo mažiau imunitetas gauna informacijos iš aplinkos, tuo mažiau jis išmoksta. Kai toks imunitetas susiduria su jam nežinomu virusu ar bakterija, įvyksta labai ūmi reakcija“, – sako specialistė.
Pagrindinis vaiko imuniteto „mokytojas“ – kontaktavimas su jį supančiais žmonėmis ir aplinka. Tačiau šiandien, kontaktus ženkliai ribojant, daugelį tėvų kamuoja klausimas – kaip užtikrinti vaikų gerovę?
„Reikėtų bandyti grįžti į priešpandeminę vaikų priežiūros rutiną ir „atidirbti“ už tuos du metus. Nors imuniteto už vaiką nesukursime, turime stengtis sukurti kuo geresnę dirvą vaikų imunitetui bujoti“, – teigia gydytoja rezidentė.
Ji pabrėžia, kad didžiausias mitas yra tai, jog vis dar tikima, kad vaikas dažnai serga dėl per silpno imuniteto: „Jei jis serga – reiškia imunitetas formuojasi“. Aišku, tai galioja mažiems vaikams, o ne vyresnėliams, sergantiems daugiau nei 10-12 kartų per metus.
Grynas oras ir aktyvus gyvenimo būdas
L. Vasiliauskienė teigia, kad jų šeimoje yra svarbūs penki punktai, kurie padeda vaikų imunitetui stiprėti.
Pirma, svarbu kuo daugiau gryno oro ir kuo daugiau kontaktų su aplink supančia flora ir fauna.
„Svarbiausia – neužsisėdėti namie ir rinktis pramogas ne uždarose, o atvirose erdvėse. Leisti žaisti ir smėlyje ar net purvuose, nesibaiminti dėl sterilumo. Perdėtas sterilumas nėra gerai nei imuninei sistemai, kai kalbame apie infekcines ligas, nei alergijų atžvilgiu, kurių itin daugėja. Laukas yra geriausia žaidimų aikštelė, kur vaikas ir fiziškai išsikrauna, ir prisikvėpuoja gryno oro, ir gauna tas mažas dozes virusų, bakterijų, su kuriomis vėliau organizmas išmoksta kovoti“, – sako jauna mama.
Kuo geresnė psichologinė aplinka vaikui – kokybiški visos šeimos ir pačių tėvų santykiai. Tėvai, gebantys įsiklausyti ir suprasti vaiko poreikius. Kokybiškas miegas ir jo pastovumas bei rutina.
Pilnavertė mityba ir platus maisto produktų racionas.
„Jeigu vaikai valgys tik makaronus, sausainius ir saldainius, nieko nuostabaus, kad jų kūnas negaus visų būtinų medžiagų stipriam imunitetui“, – sako L. Vasiliauskienė.
Prevenciniai kraujo tyrimai ir vitaminų bei mineralų trūkumo stebėjimas. Poreikiui esant – būtinų ir trūkstamų maisto papildų vartojimas. Kokios medžiagos imunitetui svarbiausios?
Kurie vitaminai svarbiausi?
Gydytoja rezidentė teigia, kad vitaminų ar mineralų trūkumą gali išduoti tokie signalai kaip odos problemos, skilinėjantys lūpų kampučiai, slenkantys plaukai ar prakaitavimas. Pediatrijos mokslų daktarė, alergologė, „Nutrilite“ maisto papildų ekspertė Vladyslava Barzylovich teigia, kad stiprinant vaikų imunitetą reikėtų atkreipti dėmesį į keturis svarbiausius elementus.
Vitaminas D – tai kone svarbiausias vitaminas, kurio trūksta didžiajai daliai lietuvių. Šalia daugybės kitų naudų, Vitaminas D ypatingai svarbus organizmo kovai su kvėpavimo takų infekcijomis. Teigiama, kad ir pats vitaminas iš savęs turi antivirusinį poveikį.
Vitaminas C ligos metu svarbus kovai su infekcija. Jis padeda imuninėms ląstelėms patekti į infekcijos vietą, skatina kovą su infekcija. Daugelis atliktų tyrimų rodo, kad tinkamas kiekis vitamino C organizme sergant gali sutrumpinti ligos trukmę.
Cinkas padeda ląsteles apsaugoti nuo oksidacinės pažaidos. Vaikui susirgus organizmas patiria stresą, kurio metu yra pažeidžiamos ląstelės, todėl atsiranda didesnė liekamųjų reiškinių tikimybė. Cinkas padeda sumažinti šią žalą ir palengvinti ligos eigą.
Gerosios žarnyno bakterijos labai svarbios imunitetui – sakoma, kad net 70 proc. mūsų imuniteto ląstelių glūdi žarnyne, tad tinkamas gerųjų ir blogųjų bakterijų balansas gali padidinti atsparumą ligoms ir žarnyno virusams, ypač plintantiems darželiuose – Roto, Noro ir kt.
Kaip stiprinti imunitetą?
„Kartais lyginu, kad vaiko imunitetas, kaip gėlių auginimas – nors ją pasodinate į gerą žemę, laistote, prižiūrite, ji auga, kaip augusi. Taip ir su vaikų imunitetu – mes galima tik suteikti sąlygas, kaip jam vystytis, bet už vaiko jo nesustiprinsime“, – teigia gydytoja rezidentė Elena.
Ji pasidalijo patarimais, kas svarbiausia prisidedant prie vaiko imuniteto auginimo:
- Meilė. Teigiama psichologinė aplinka, be streso ir nerimo yra itin svarbu, nes streso hormonai mažina imunitetą;
- Grynas oras – svarbu ne tik pakvėpuoti juo, bet buvimas lauke skatina fizinį aktyvumą;
- Skysčiai – tam, kad būtų įsisavinami visi mikroelementai, svarbu pakankamai gerti;
- Tinkamas gydymas. „Dažnai vaikai „pergydomi“, užverčiami vaistais, kurie mažina simptomus, leidžia mažyliui pasijusti geriau, bet tai slopina imunitetą“, – pastebi gydytoja rezidentė.
- Mityba. Iš sveikatai palankios mitybos vaikai gauna būtinų vitaminų ir mikroelementų;
