Įtemptos dienos nuo gimimo
Kaip ir suaugusiuosius, taip ir vaikus kartais aplanko nerimą sukeliančios mintys, kurios trukdo kasdienei veiklai atlikti, daro įtaką santykiams ir emocinei sveikatai.
„Nerimas yra į ateitį orientuota emocija, kai gali nutikti kažkas nepageidaujamo. Mažesni vaikai dažniau jaučia baimės emociją, kurios objektas yra dabarties momente, o suaugę dažniau jaučia nerimą nei baimes. Su amžiumi, kai vystosi vaiko pažintiniai gebėjimai, vaikas pradeda numatyti ateitį, atsiranda dažnesnės nerimo apraiškos“, – pasakoja psichologijos mokslų daktarė D. Valiūnė.
Vis dėlto, suaugę turi patirties, todėl atpažįsta ir supranta savo emocijas, gali spręsti įvairias problemas, kai tuo tarpu vaikai tokių įgūdžių neturi, todėl nesupranta, kas su jais vyksta.
„Vos tik gimę vaikai jaučia įtampą, kai jų poreikiai nėra patenkinti ar yra diskomfortą keliančios sąlygos“, – teigia psichologė-psichoterapeutė Dovilė ir primena, jog įtampa ir kitos emocijos yra svarbios žmogui, nes teikia informaciją apie aplinką ir padeda geriau prisitaikyti prie jos. Šiuo atveju tėvams tenka svarbus uždavinys stengtis suprasti vaikus ir užtikrinti, kad jie jaustųsi saugūs norint išvengti nerimo epizodų.
Nerimas per skaudantį pilvą, pykinimą ar ligas
Vaikams stresą išprovokuoja netikėti pokyčiai gyvenime, jų artimoje aplinkoje.
„Tai gali būti mokslo metų pradžia, išsikraustymas iš namų, tėvų konfliktai, artimųjų ligos, broliuko ar sesutės gimimas, nesutarimai su bendraamžiais, problemos mokykloje ir panašiai“, – nerimą sukeliančias priežastis vardija D. Valiūnė.
Pastebima, kad nerimas dažnai paveikia vaikų fizinę sveikatą ir pasireiškia per įvairius fizinius negalavimus.
„Vyresniems vaikams nerimas gali reikštis per suprastėjusį miegą, pakitusį apetitą, skaudantį pilvuką ar galvą, – pasakoja psichologė, – stresas veikia ir imuninę sistemą, todėl vaikai gali daugiau sirgti virusinėmis ligomis.“
Žinoma, nerimas keičia ir vaiko elgesį, jo veiksmus, emocijas, o įprasta vaiko reakcija į sublogėjusią emocinę būseną yra verkimas ir dėmesio siekimas. Pašnekovė akcentuoja, kad tėvai turėtų atkreipti dėmesį į drastiškus pokyčius vaiko elgesyje, tarkim, iš aktyvaus ir linksmo vaikas tampa užsidaręs, liūdnas arba atvirkščiai.
Kalbėjimas – raktas į vidinę vaiko ramybę
Pirmoji ir pagrindinė pagalba su nerimą sukeliančiomis mintimis kovojančiam vaikui yra atviras pokalbis su artimais žmonėmis apie emocijas, jų atsiradimo priežastis.
„Paprastai maži vaikai siekia nusiraminimo iš suaugusių, o paaugliai nelinkę atvirauti su tėvais. Vienas svarbiausių uždavinių šeimoje yra kurti arba atstatyti pasitikėjimu grįstus santykius, paaugliams gali užtekti žinojimo, kad tėvai bus pasiruošę juos palaikyti ir padėti. Visgi jei paaugliai nenori kalbėtis su tėvais, gal jiems būtų priimtiniau pasikalbėti su psichologu“, – sako specialistė.
Štai portalas insider.com siūlo dar kelis metodus, kurie gali padėti nerimą patiriančiam vaikui ar paaugliui:
Pasiūlykite atsipalaidavimo pratimų.
Kaip ir suaugusiems, taip ir vaikams numalšinti nerimo jausmą gali padėti paprasti kvėpavimo pratimai.
„Jaunesniems vaikams rekomenduočiau giliai įkvėpti per 4 sekundes, sulaikyti kvėpavimą 4 sekundėms ir iškvėpti per 8 sekundes, – pataria psichiatrė Neha Chaudhary, – o paaugliams naudinga išbandyti meditaciją.“ Suvaldyti nerimą gali padėti ir kiti atsipalaidavimo pratimai: dienoraščio rašymas, joga, muzikos ar meno terapija.
Pasiūlykite veiklos
Kartais vaikui reikia smagaus užsiėmimo, kuris nukreiptų jo dėmesį nuo to, kas kelia nerimą, pavyzdžiui, knygos skaitymas, mėgstamo deserto kepimas, piešimas, krepšinis ar futbolas, šokiai su linksma muzika, dėlionės rinkimas. Tik atminkite, jog toks dėmesio nukreipimas nuo nepageidaujamų emocijų nėra ilgalaikis sprendimo būdas nerimui įveikti.
Skatinkite vaikus judėti. Vaikai, kurie bent valandą kasdien užsiima aktyvia veikla patiria mažesnį nerimą, todėl pasiūlykite mažiesiems pasivaikščioti gamtoje, paplaukioti, pasivažinėti dviračiu, pažaisti krepšinį ar futbolą.
Būkite pavyzdys
Parodydami savo vaikui, kaip jūs patys tvarkotės su nerimo jausmu, galite padėti jam išmokti veiksmingų nerimo valdymo būdų. „Vienas geriausių dalykų, kuriuos tėvai gali padaryti savo nerimą patiriančiam vaikui, yra parodyti, kaip jie tvarkosi su varginančiomis mintimis, įtampa, stresu. Vaikai visada stebi savo tėvus ir įsigilina į tai, ką jie daro“, – akcentuoja N. Chaudhary.
Prašykite specialisto pagalbos
Normalu, jei vaikas patiria laikiną nerimo jausmą prieš svarbias sporto varžybas ar egzaminą, tačiau verta sunerimti, kai nerimas užsitęsia ilgą laiką. Jei nerimas nesibaigia ir trukdo vaikui atlikti kasdienes užduotis, reikėtų kreiptis į specialistus.
Parengta pagal „Insider“
