Neseniai dvidešimtmetį minėjusios elektrinės apatiniame aukšte - drėgna ir tamsu. Pro sienas besisunkiantį ir blausioje elektros šviesoje mirguliuojantį vandenį surenka drenažo sistema, o vėliau jis grąžinamas į Kauno marias.
Apsauga nuo netikėtumų
Būtent Kauno marios tarnauja kaip vienas iš dviejų Kruonio HAE vandens šaltinių. Nakties metu vanduo siurbiamas iš marių ir pakeliamas 110 metrų, į aukštutinį baseiną.
Dieną jis teka žemyn sukdamas generatorius ir kurdamas elektros energiją.
Stovėdamas šalia besisukančio per tūkstantį tonų sveriančio agregato visu savo kūnu pajunti, kaip kuriama elektros energija.
Triukšmas ir vibracija netrunka užpildyti krepšinio arenos dydžio patalpą, o milžinišku vamzdžiu į Kauno marias šniokščia šimtai kubinių metrų vandens (vienu vamzdžiu tekantis vandens srautas prilygsta Nemuno tėkmei).
Kruonio HAE agregatai įsisuka per dvi minutes, sukurdami 0,9 GW valandinę galią (Lietuvos poreikis yra 1,2-1,3 GW). Jei viršutinis baseinas yra užpildytas, tuomet Kruonio elektrinė gali gaminti elektrą 12 valandų.
Per tą laiką aukštutinis baseinas nusenka maždaug per du metrus, nors jo dydis – kaip keturiasdešimties futbolo aikščių.
„Kadangi mes turime tokius rezervus, eilinis vartotojas nepajunta diskomforto ar elektros energijos stygiaus. Mes užpildome tą tuštumą, atsiradusią dėl gedimo ar didelės elektrinės atsijungimo“, - elektros poreikių grafikus rodė R. Minkevičius.
Naktį elektros energijos yra daugiau ir ji pigi, o dieną dažnai jos trūksta. Ypač vadinamosiomis piko valandomis iš ryto ir vakare, kai žmonės gamina valgyti ir įsijungia kitus buities prietaisus. Šį energijos trūkumą padeda padengti Kruonio HAE, kuri tarnauja ir kaip pradinis Lietuvos elektros sistemos atkūrimo taškas.
„Jei dingtų elektra, naudodami dyzelinį generatorių galėtume paleisti vieną agregatą - jis įsukamas, perduodama elektra į Lietuvos elektrinę, kuri, gavusi energijos iš mūsų, pradeda savo darbą. Taip atkuriama visa Lietuvos elektros sistema“, - Kruonio svarbą aiškino R. Minkevičius.
Ateityje planuojama plėtra
Šiuo metu Kruonio HAE veikia keturi iš aštuonių galimų agregatų, kuriančių elektros energiją. Sovietmečiu pradėti darbai liko nebaigti, nes žlugo Sovietų Sąjunga, be to statyboms labai priešinosi žaliųjų judėjimas.
„Puolimas buvo prieš mūsų elektrinę - nesuvokiamas sveiku protu. Aiškino, kad paleidus mūsų elektrinę, kils banga, kuri nuplaus Kauną. Dar aiškinta, kad mes išjudinsime senas nuo maro mirusių žmonių kapinaites Kauno marių dugne ir sukelsime epidemiją“, - tuomet iškeltas ir rimtai svarstytas versijas prisiminė pašnekovas, pridurdamas, kad gan dažnai žmonės buvo bauginami Kauno marių sunykimu.
Šalia tyvuliuojantis vandens telkinys, kuriame plaukioja žuvys, pliuškenasi bebrai ir skraido būriai vandens paukščių, neatrodo itin sunykęs.
Anot aplinką tyrusių mokslininkų, jokių neigiamų pokyčių gamtai nebuvo pastebėta, o aukštutiniame baseine žuvų prisiveisė tiek, kad ten savo verslą pradėjo žuvininkystės įmonė.
Visuomenei nurimus ir elektros poreikiams išaugus, planuojama pastatyti dar vieną agregatą. Apskaičiuota, kad jį įrengti kainuotų daugiau kaip 300 milijonų litų.
„Iš tikro tai yra labai nedaug. Dabar jau yra atlikta 70 proc. visų darbų, mums liko tik užbaigti“, - žvelgdamas į tuščią, agregato laukiančią šachtą pasakojo R. Minkevičius.
Lietuvos upės dar turi galios
Šiuo metu Lietuvoje veikia dvi didelės - Kruonio HAE ir Kauno - bei daugiau nei 20 mažų hidroelektrinių. Jų visų kartu generuojama energija yra maždaug 450 MW. Daugiausia energijos sukuria Kauno hidroelektrinė – 100 MW.
Šalyje iš vandens gaunama apie 5 proc. visos pagaminamos elektros energijos. Tyrimų duomenimis, panaudojama tik maždaug ketvirtadalis Lietuvos upių potencialo.
Spartesnei hidroelektrinių plėtrai trukdo visuomenės ir žaliųjų pasipriešinimas, motyvuojamas tuo, kad yra darkomas natūralus kraštovaizdis, užliejami didžiuliai žemės plotai, yra sukeliamos kliūtys žuvų migracijai.
