Degalų prekeivių viltis – šiltas rugpjūtis

Šilti orai vairuotojus veikia labiau nei banguojančios degalų kainos. Vėsus birželis sujaukė degalų prekeivių planus uždirbti daugiau.

Daugiau nuotraukų (1)

Marius Jokūbaitis ("Lietuvos rytas")

Jul 31, 2012, 10:45 AM, atnaujinta Mar 17, 2018, 5:29 PM

Šiemet po truputį augęs degalų vartojimas pirmąjį vasaros mėnesį vėl smuko. Palyginti su praėjusia vasara – į rekordines žemumas.

Degalų prekeiviai vasaros laukė tarsi išganymo. Išankstinės apklausos rodė, kad žmonės atostogoms ketina išleisti kiek daugiau nei pernai. Vadinasi, ir degalų pilti daugiau.

Klesti kontrabanda?

„Lietuviai šią vasarą važinėja ne mažiau nei pernai, bet į degalines užsuka tikrai rečiau”, – teigė bendrovės „Lukoil Baltija” vadovas Ivanas Paleičikas.

Jo žodžius patvirtina ir Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys. Šių metų birželį benzino parduota net 14,3 proc. mažiau nei pernai tuo pat metu.

Kodėl lietuviai pirmąjį vasaros mėnesį įsipylė 4,5 tūkstančio litrų mažiau nei pernai birželį, sunku paaiškinti ir verslininkams. Tiesa, šį birželį benzino parduota daugiau nei sausio–balandžio mėnesiais, tačiau mažiau nei gegužę.

„Tai rodo, kad vis daugiau benzino į Lietuvą patenka nelegaliai”, – įsitikinęs I. Paleičikas.

Trūko ilgų savaitgalių

Meteorologų duomenimis, šįmetis birželis buvo vėsesnis už vidutinį. Saulėtų dienų buvo gerokai mažiau negu gegužę. Gal tai galėjo lemti menkesnį degalų vartojimą?

Bendrovės „Statoil Lietuva” Pardavimų ir tiekimo departamento direktoriaus Giedriaus Bandzevičiaus nuomone, prastesnius rezultatus išties galėjo lemti lietingi savaitgaliai.

„Orų įtaka – milžiniška. Jeigu tik giedriau, degalų iškart naudojama gerokai daugiau”, – sakė G. Bandzevičius.

Anot verslininkų, ilgas ir karštas savaitgalis liepos pradžioje buvo rekordinis. O birželį ilgų savaitgalių net nebuvo.

Dar tikisi atsigriebti

Kiek stabilesnė padėtis dyzelino rinkoje. Tiesa, čia pardavimas irgi su minuso ženklu, palyginti šiuos ir praėjusius metus.

Dyzelino populiarumą lemia ne tik mažesnė jo kaina.

„Paprasčiausiai gausėja dyzelinių automobilių”, – aiškino banko „Finasta” Kapitalo rinkų departamento analitikas Tadas Povilauskas.

Be to, dalis lietuvių atostogų kelionėms po šalį renkasi tarnybinius automobilius, o jie dažniausiai varomi dyzelinu.

Ar lietuviai šią vasarą daugiau išlaidauja degalams, paaiškės tik rudenį. Verslininkai daugiau vilčių sieja su liepa ir rugpjūčiu.

„Manau, ši vasara vis tiek bus geresnė nei pernykštė. Tai ypač juntama greitkeliuose esančiose degalinėse – jose apyvarta tikrai šoktelėjo”, – svarstė G. Bandzevičius.

Džiugina tik žemdirbiai

Degalų vartojimo statistiką gerina tik žemdirbiai. Žymėto dyzelino, kuriam netaikomas akcizo mokestis, kas mėnesį parduodama vis daugiau. Ūkininkai šių degalų šiemet pirko daugiau nei pernai.

Pavyzdžiui, pernai birželį jie nupirko 32 milijonus litrų žymėto dyzelino, o šių metų birželį – jau beveik 35 mln. litrų.

„Tai parodo tikrąjį vartojimą, nes žemdirbiai perka tik vietinį, o ne kontrabandinį dyzeliną. Be to, žemės ūkis Lietuvoje kyla”, – įsitikinęs I. Paleičikas.

Vasarą daugiau vagysčių

* Orų sąlygos veikia netgi degalų vagis. Vasarą tradiciškai padaugėja vagišių, kurie pripildo bakus ir pabėga nesusimokėję. Tiesa, pastebima, kad dažniausiai veikia gaujos.

* Vagysčių nemažėjant mūsų šalyje veikiantys degalinių tinklai neseniai pradėjo dalytis informacija, duomenimis bei nuotraukomis. Bet vogtus numerius iškart atpažįstančios vaizdo kameros pasirodė per brangios.

* Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos duomenimis, tradiciškai nuo vagių labiausiai nukenčia Kaune esančios degalinės.

* Net drausmingieji vokiečiai vis dažniau ryžtasi tapti degalų vagišiais. Priežastis tokia pati, kaip ir visur, – nuolat kylančios kainos.

* Vokietijos policijos duomenimis, 2010 metais užfiksuota 80 tūkst. degalų vagysčių atvejų – 10 proc. daugiau negu 2009-aisiais. Praėjusiais metais šis skaičius pakilo iki 85 tūkstančių. Policija tvirtina, kad degalinių patirta žala išaugo nuo 4,43 mln. eurų 2010 metais iki 5,75 mln. eurų 2011-aisiais.

* Tačiau portalo auto.de atlikta apklausa parodė, kad degalinių savininkai dažnai net nesivargina kreiptis į pareigūnus ir praneša tik apie kas penktą vagystę, todėl reali pernai patirta žala greičiausiai siekė apie 30 mln. eurų.

* Ramiausiai gali jaustis nedideliuose Vokietijos miesteliuose esančių degalinių darbuotojai. Čia vagystės – retenybė. Labiausiai nukenčia didmiesčių pardavėjai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.