Pasak jo, energetikos pramonę šalyje sudaro šeši pagrindiniai sektoriai: elektros, šilumos, gamtinių dujų, naftos, branduolinės bei atsinaujinančios energijos, tačiau biokuro pakaktų tik šilumos poreikiui patenkinti.
„Lietuvoje tiek biokuro resursų, kad patenkintų visas energetikos sritis, nėra, bet yra aiškiai nustatyta ir mūsų kaimyninių valstybių patirtis rodo, jog biokuro panaudojimas šilumos gamybai gali visiškai patenkinti visą šilumos poreikį, kurio reikia Lietuvai“, - trečiadienį spaudos konferencijoje „Kodėl Lietuvos energetikoje biokuras yra pamestinuko vietoje“ sakė jis.
Nori, kad su elektra gamintų ir šilumą
V. Stasiūnas tvirtino, jog jeigu šilumos gamybos įrenginio galia viršija 20 MW, tai privalu kartu statyti kogeneracinę jėgainę, gaminsiančią šilumą ir elektros energiją vienu metu.
Specialisto duomenimis, 2011 m. šalyje šilumos tiekimo įmonės sukūreno apie 1 mln. tonos naftos ekvivalento kuro, kai tuo tarpu kasmet pagaminama 2 mln. tonų naftos ekvivalento biokuro.
„Pagal turimus statistinius duomenis ir skaičiavimus, Lietuva kasmet pasigamina 2 mln. tonų naftos ekvivalento biokuro. Tai medienos, žemės ūkio, komunalinės atliekos ir šiaudai.
Lietuvoje 2011 m. šilumos tiekimo įmonės sukūreno apie 1 mln. tonos naftos ekvivalento kuro. Vadinasi, kad 1 mln. tonos kasmet pas mus pražūsta miškuose, supūva. Šiaudai ir komunalinės atliekos visiškai nenaudojamos“, - pabrėžė jis.
Turėti tik vieną energetikos rūšį - pavojinga
UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ direktorius Gintas Umbrasas įsitikinęs, jog koncentruotis į vieną energetikos rūšį pavojinga. Jo teigimu, lietuviai „visą laiką turėjo kažką labai mylimo“: iš pradžių - gamtines dujas, o dabar sukurta nauja biokuro mada.
„Sprendžiant energetikos klausimus, visada reikia kalbėti apie krepšelį. Būtų pavojingas ir atominės energetikos krepšelio suformavimas jos vienos pagrindu (...) Nežudydami tradicinės energetikos, šiuo metu turime skubiai atsisukti į alternatyviąją energetiką ir įdėti į savo energetinį krepšelį bent 20-25 proc. iš jos šaltinių gaunamos energijos“, - spaudos konferencijoje sakė jis, pridurdamas, jog nesitiki, kad artimiausiu metu Lietuva savo poreikius 100 proc. patenkintų iš atsinaujinančios energetikos šaltinių.
Kita problema, anot G. Umbraso, mažėjantis energijos vartotojų skaičius Lietuvoje. Jo duomenimis, nuo 1992 m. iki 2011 m. šalis prarado apie 600 tūkst. vartotojų - tokia tendencija išliks ir toliau.
„Jeigu mes statysime kažką labai didelio ir koncentruoto, mes rizikuojame, kad atsidursime tokioje situacijoje, kad po 7-8 metų, kada vis tiek reikės mokėti už tas investicijas, mes jas perkelsime mažesniam gyventojų, vartotojų skaičiui. Šie sprendimai tuomet bus santykinai brangesni (...) Mūsų polinkis į stambaus masto projektus, esant neigiamam vartotojų skaičiui, yra labai pavojingas“, - įsitikinęs jis.
ES nauda - ne finansinė parama, o nurodymai
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius pabrėžė teisingos krypties, siekiant tikslų, pasirinkimo svarbą. Jo teigimu, didžiausia nauda iš Europos Sąjungos yra ne jos teikiama finansinė parama, o krypčių nustatymas.
„ES mus priverčia žengti teisinga kryptimi. Kalbant apie energetiką - tai didinti atsinaujinančių išteklių panaudojimą, efektyviau vartoti energiją“, - sakė jis.
M. Nagevičius taip pat sakė nesutinkantis su teiginiais, jog skatinimas vartoti biokurą - naujai susiformavusi mada, kurios rinkoje galbūt netgi jaučiamas perkaitimas.
„Nesutinku, kad dabar atsinaujinančios energetikos ir biokuro rinkoje jaučiamas perkaitimas. Nes tik dabar pradėti rodyti ženklai - tik atsiranda viskas. Iki perkaitimo dar labai toli“, - konstatavo M. Nagevičius.
