Įsigaliojus šiam sprendimui, per tris mėnesius ES valstybės privalės informuoti Europos Komisiją apie visus galiojančius tarpvyriausybinius energijos tiekimo susitarimus su trečiosiomis šalimis. Taip pat bus privaloma informuoti Komisiją apie naujus susitarimus, tačiau tik po jų pasirašymo ir ratifikavimo. Komisija turės devynis mėnesius tam, kad atsakytų ES valstybėms, ar atlikus pirmąjį susitarimų vertinimą iškilo abejonių, kad jie atitinka ES teisę.
Informuoti apie susitarimus bus galima, tačiau neprivaloma, ir prieš juos pasirašant ar pradedant derybas dėl jų. ES valstybėms pasirinkus galimybę informuoti Komisiją dėl ketinamų sudaryti susitarimų, jos galės prašyti Komisijos pagalbos derybose.
Sprendimas taip pat įpareigoja Komisiją sudaryti galimybę kitoms ES valstybėms susipažinti su pasirašytais ir ratifikuotais susitarimais, išskyrus tas nuostatas, kurias susitarimą sudariusi valstybė nurodys kaip konfidencialias.
Sprendimui pritarė 369 EP nariai, nepritarė 240, o susilaikė 14. Dėl jo jau sutarta su ES Taryba, kuri dar turi formaliai jam pritarti. EP nariai užsitikrino, kad kas trejus metus Europos Parlamentui ir Tarybai būtų teikiama šio sprendimo taikymo ataskaita. „ES yra labai priklausoma nuo energijos importo - importuojama apie 60 proc. suvartojamų dujų ir 80 proc. naftos. Gindama Europos vartotojų interesus, ES turi kalbėti vienu balsu su išorės energijos tiekėjais. Šis sprendimas paklos pamatus koordinuotiems valstybių narių veiksmams energetikos srityje ir sumažins kainas vartotojams“, - teigė EP pranešėjas Krišjanis Karinis (Europos liaudies partija, Latvija).
