Atominė elektrinė - per didelė prabanga
Y. Marignacas neslepia, kad Lietuvos referendume balsuotų „prieš“ naują atominę elektrinę.
„Nauja atominė elektrinė veikia 60 metų. Tuo tarpu atsinaujinančios energetikos kaina nuolat mažėja. Nėra abejonių, kad netrukus, jau artimiausiais dešimtmečiais, elektra iš atsinaujinančių šaltinių bus konkurencingesnė“, - interviu lrytas.lt sakė jis.
Į Lietuvą Y. Marignacą pakvietė Lietuvos organizacija „Atgaja“. Šią savaitę kartu su „Greenpeace“ ir kitais aktyvistais jis kalbės paskaitose didžiuosiuose šalies miestuose.
Prancūzija apie pusę elektros pagamina atominėse elektrinėse. Portalui lrytas.lt Y. Marignacas tvirtino, kad už statomas atomines elektrines šalis sumoka brangiau nei numatoma prieš statybas, nes jos pabrangsta statybų metu.
O atominių elektrinių elektra pigi yra tik todėl, kad valstybė tyliai sumoka nemažą dalį atominių elektrinių išlaidų.
„Atominių elektrinių gaminama elektra Prancūzijoje yra pigi, bet tik todėl, kad kainoje neatspindėtos visos išlaidos. Toks buvo politikų sprendimas – nustatyti žemą elektros kainą. Kaip tai padaryta? Dalį kainos sumoka ne elektros vartotojai, o visi mokesčių mokėtojai. Nes valstybė ant savo pečių prisiima tiek ilgalaikes išlaidas elektrinėms uždaryti ir jų atliekoms sutvarkyti, tiek išlaidas likviduoti avarijos pasekmes, jei tokia įvyktų, tiek išlaidas moksliniams tyrinėjimams. Be to, valstybė suteikia įvairias finansines garantijas elektrinių statytojams, todėl jų investicijos atpinga.
Jei įvertinsime visas šias išlaidas, tai atominių elektrinių elektra nebeatrodo pigi. Netgi atvirkščiai. Šiuo metu statoma naujos kartos atominė elektrinė Prancūzijoje nėra efektyvesnė nei vėjo malūnai“, - tvirtina Y. Marignacas.
Pasiūlymas - vėjas, saulė, vanduo
Jo siūlomas kelias yra gaminti elektrą iš atsinaujinančių šaltinių – medienos ir kitos biomasės, vėjo, saulės, vandens. Ir siekti, kad elektros būtų suvartojama kuo mažiau.
„Kai kalbu apie taupymą, nesiūlau sugrįžti į senovės laikus. Reikia elektrą naudoti efektyviau, kad tam pačiam rezultatui reikėtų mažiau elektros. Taupymo potencialas – didžiulis“, - sako Y. Marignacas.
„Jei statai atominę elektrinę, tai visa jos ekonominė nauda – sukuriamos darbo vietos, sumokami mokesčiai – susikoncentruos vienoje vietoje. Ten, kur ji bus pastatyta.
Elektrinė tieks daug elektros, todėl ji užkirs kelią kitoms elektros rūšims. Statyti vėjo malūnus nebebus priežasties, nes nebereikės daugiau elektros nei pagaminama atominėje elektrinėje.
Prancūzijoje statyti naująją atominę elektrinę buvo nuspręsta Normandijoje. Ji yra greta kito regiono - Bretanijos. Pastarasis išsyk ėmė protestuoti, nes suprato, kad šios statybos Bretanijoje sustabdys investicijas į biomasę, į vėjo energetiką. Nes Bretanija norėjo savų vėjo malūnų, o ne gretimos atominės elektrinės“, - pasakojo Y. Marignacas.
Pasak eksperto, prieš pradedant plėsti atsinaujinančią energetiką, reikia sumažinti jos poreikį. Mat tik tada atsinaujinanti energetika pakeis elektrines, naudojančias iškastinį kurą. Priešingu atveju, jei elektros reikės vis daugiau ir daugiau, tai naujosios elektrinės taps tik priedu prie senųjų.
„Tokiu būdu Prancūzija, šalis be iškastinio kuro ir didele dalimi priklausoma nuo atominės energetikos, gali iki 2050-ųjų tapti beveik vien atsinaujinančią energetiką gaminančia šalimi. Tai jau įmanoma, reikia tik politinio sprendimo“, - tikina ekspertas.
„Renovuojant pastatus galima ne tik sumažinti jų vartojamos elektros kiekį. Tai sukuria darbo vietas. Ne kažkur, o tose vietovėse, kur vyksta renovacija. Juk, pavyzdžiui, kažkas turi prisukti saulės elementus ant namo stogo. Skaičiavome, kad Prancūzijoje tokia renovavimo programa sukurtų 100 tūkst. naujų darbo vietų
Žinoma, renovacijai reikia investicijų, jas parūpinti nėra paprasta. Bet tokia schema įmanoma, jei bankui paskola būtų grąžinama sutaupytos energijos sąskaita“, - dėstė Y. Marignacas.
Abejonių kelia reaktorius
Prancūzijos ekspertas nėra gerai susipažinęs su Japonijos „Hitachi“ gaminamais ABWR reaktoriumi. Tokiu, kokį planuojama statyti Visagine.
Tačiau Y. Marignacas įspėja, kad reaktorius kurtas dar tuo metu, kai nebuvo suvoktos nei Černobylio, nei Fukušimos avarijų pamokos.
„Reaktorius, kurį siūlo „Hitachi“, buvo kurtas praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje. Tuo pačiu metu sukurtus Prancūzijos reaktorius mūsų priežiūros įstaiga įvertino kaip nepakankamai saugius, nepakankamai atsižvelgusius į Černobylio atvejį, todėl naujų leidimų tokiems reaktoriams statyti nebeišduodama. Tam, kad suvoktume, kaip pagerinti saugumą, po avarijos turi praeiti dešimtmetis. O Fukušimos avarija buvo prieš metus“, - sakė Y. Marignacas.
Šį sekmadienį kartu su Seimo rinkimais vyks konsultacinis referendumas dėl naujos atominės elektrinės.
Rinkėjų bus prašoma atsakyti „TAIP“ arba „NE“ į teiginį „Pritariu naujos atominės elektrinės statybai Lietuvos Respublikoje“.
Referendumas bus laikomas įvykusiu tik jei jame dalyvaus daugiau kaip pusė rinkėjų. Tiek žmonių prie urnų neateina jau beveik dešimtmetį.
Kadangi referendumas yra konsultacinis, tai valdantiesiems į jo rezultatus atsižvelgi nėra privaloma.