Kasdien susiduriame su panaudotais produktais, atliekomis. Kai kurias atliekas nesusimąstydami metame į šiukšlių konteinerius, kitas – rūšiuojame, atiduotame pakartotinai panaudoti arba prikeliame naujam gyvenimui pakeisdami pirminę jų paskirtį.
Per metus Lietuvoje susidaro 1,3 mln. tonų komunalinių atliekų, tik 15 procentų jų perdirbama, nes gyventojai vis dar vangiai rūšiuoja savo šiukšles. Tokią padėtį lemia ir mitas esą rūšiuoti neverta, nes atliekos vis tiek pateks į sąvartynus.
Šį mitą išsklaidyti nelengva, tačiau verta pasistengti.
Antram gyvenimui prikelti galima ir popierių, ir stiklą, ir plastiką. Rūšiuojant atliekas mažinama atmosferos tarša, saugoma gamta ir energijos ištekliai.
Nuo ateinančių metų Lietuvoje įsigalios naujos Atliekų tvarkymo įstatymo pataisos.
Jos sugriežtins gamintojų ir importuotojų veiklą, tačiau drauge patobulins jau sukurtas komunalinių atliekų tvarkymo sistemas.
Kaip išsaugoti 17 medžių?
Lietuvoje per metus susidaro apie 5 mln. tonų atliekų, iš jų apie 1,3 mln. tonų – komunalinės atliekos. Statistinis Lietuvos gyventojas „prigamina“ apie 400 kilogramų komunalinių atliekų.
Kasmet Lietuvoje perdirbama apie 105 tūkst. tonų popieriaus ir kartono, apie 33 tūkst. tonų plastiko, 39 tūkst. tonų stiklo, 8 tūkst. tonų metalo atliekų.
Popieriaus ir kartono atliekos yra vertinga antrinė žaliava, kuri naudojama popieriaus ir kartono gamyboje, taip keičiant pirminę žaliavą – iš medienos gaunamą celiuliozę. Perdirbus vieną toną laikraščių, į orą nepatenka 2,5 tonų anglies dioksido ir išsaugoma 17 medžių, sutaupoma 2,74 kubinio metro sąvartyno ir pagaminama energijos, kurios maždaug šešis mėnesius pakaktų vienam namui apšildyti.
Iš kartono ir laikraščių gaminamos pakuotės, rašymo reikmenys, popierinės servetėlės, rankšluosčiai, tualetinis popierius, dėžutės kiaušiniams. Popieriaus (kartono) atliekas, atsižvelgiant į popieriaus (kartono) rūšį, galima perdirbti 4–6 kartus.
Stiklo atliekos techniniu požiūriu gali būti perdirbamos 100 procentų.
Tai sudėtingesnis procesas, tačiau iš perdirbto stiklo vėl galima gaminti stiklinius butelius ir indus, stiklo pluoštą, pvz. panaudoti jachtų iš stiklo pluošto gamybai. Daugelis plastikų taip pat perdirbama, iš jų gali būti gaminami indai, baldai, buteliai, maišeliai, pakuotės.
Šaldytuvui ne vieta sąvartyne
Metalo laužas yra geriausiai tvarkomas ir didžiausią ekonominę vertę turintis antrinių žaliavų srautas.
Ir aliuminis, ir plienas gali būti ištirpdyti ir vėl panaudoti. Perdirbti tinka konservų dėžutės, gėrimų skardinės.
Perdirbus aliuminio skardines sutaupoma 95 procentų energijos, reikalingos naujų skardinių gamybai, ir į atmosferą neišmetami dideli kiekiai anglies dioksido.
Iš išskirstyto metalo laužo gaunami metalo dirbiniai.
Pas gyventojus susidarančios pavojingos atliekos – tai jau nebenaudojami buitiniai elektros ir elektronikos prietaisai, baterijos. Senus buitinius elektros ir elektronikos prietaisus galima išmesti į specialius konteinerius, atiduoti įmonei, iš kurios gyventojai įsigijo naują buitinį prietaisą, arba nemokamai palikti savivaldybių įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse.
Šaldytuvai, televizoriai ir kiti elektros ir elektroninės įrangos prietaisai bei atliekos iš pradžių yra rūšiuojami, paskui ardomi, specialia įranga atskiriamos pavojingos medžiagos. Vėliau, šias atliekas perdirbus taikant atitinkamas technologijas, išgaunamos antrinės žaliavos: metalai, stiklas, plastikai.
Pastaraisiais metais Lietuvoje buvo plėtojamas antrinių žaliavų paruošimo perdirbti sektorius.
Šiuo metu Lietuvoje antrines žaliavas rūšiuoja ir paruošia perdirbti apie 30 įmonių, kurių pajėgumai vertinami apie 150 tūkst. tonų per metus. Popieriaus ir kartono, plastiko, stiklo ir metalo atliekas perdirba apie 50 įmonių.
Nėra aplinkosauginio mąstymo
Anot Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorės Vilmos Karosienės, gyventojų sąmoningumas ne slūgsta, o auga, tačiau gamintojai per mažai dėmesio skiria atliekų prevencijai.
Atliekų rūšiavimas Lietuvoje yra labai jaunas reiškinys, palyginti su kitomis ES senbuvėmis, pvz. Vokietija ar Švedija. Todėl dar ir nėra iki galo susiformavusių įpročių bei aplinkosauginio mąstymo.
„Atliekų išrūšiavimas ir jų sutvarkymas, perdirbimas į antrines žaliavas sumažina esamų (ir senkančių) gamtinių išteklių naudojimo poreikį, mažina gamtos taršą ir anglies dvideginio išskyrimą į atmosferą. Sukompostavę visas biologiškai skaidžias atliekas, gautume biodujas ar kompostą – spręstume energetinį ir dirvožemio gerinimo klausimus, gerokai sumažėtų šalintinų atliekų kiekis“, – aiškina V. Karosienė.
Gyventojams turi būti patogu
Ateinančiais metais Lietuvoje įsigalios naujos Atliekų tvarkymo įstatymo pataisos.
Jos sugriežtins gamintojų ir importuotojų veiklą, tačiau drauge patobulins jau sukurtas komunalinių atliekų tvarkymo sistemas.
Elektros ir elektroninės įrangos bei baterijų ir akumuliatorių gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovas Giedrius Mikulskas džiaugiasi Atliekų tvarkymo įstatymo pataisomis, nes jos visą procesą pavers gerokai skaidresniu nei buvo iki šiol.
„Užtekdavo gamintojui arba importuotojui pateikti iš atliekų tvarkytojo gautą pažymą apie sutvarkytas atliekas.
Niekas nesidomėdavo, iš kur tos atliekos gautos nei kaip jos sutvarkytos“, – pastebi G.Mikulskas.
Nauja įstatymo redakcija įpareigoja gamintojus ir importuotojus sudaryti sutartis su visomis savivaldybėmis ir finansuoti tų savivaldybių kuriamas atliekų surinkimo sistemas.
Gamintojai ir importuotojai turės finansuoti savivaldybių įrengtose didelių gabaritų atliekų aikštelėse surenkamų elektros bei elektroninės įrangos atliekų tvarkymo sąnaudas.
Nustatyta, kad 50 tūkst. gyventojų reikia vienos tokios surinkimo aikštelės. Aikštelėse būtų priduodami nebenaudojami elektros ir elektroniniai prietaisai.
„Gyventojui tai turėtų būti labai patogu.
Be to, savivaldybės turėtų sudaryti sutartis su komunalininkais, kurie ne rečiau kaip kas ketvirtį organizuotų išvažiavimo pagal grafiką paslaugą ir surinktų iš gyventojų senus šaldytuvus, televizorius“, – pasakojo G.Mikulskas.
Priims neribotą kiekį atliekų
Asociacijos vadovas teigė, kad labai svarbu yra tai, kad platinimo vietose bus privaloma surinkti neribotą kiekį elektronikos, kuria yra prekiaujama toje parduotuvėje, atliekų. Iki šiol gyventojai galėdavo grąžinti tokią prekę, kokią perka, ir tokį kiekį, kokį perka. Galiojant dabartiniam įstatymui, prievolės surinkti tiek atliekų, kiek atneša pirkėjas, nebuvo.
„Tai daugiau priklausė nuo pardavėjų ar įmonės savininko geranoriškumo“, – pastebi G.Mikulskas.
Jis neneigia, kad atliekų surinkimas pabrangs, nes gamintojai ir importuotojai turės finansuoti savivaldybių steigiamas atliekų tvarkymo sistemas.
Atliekas paverčia vertingu kompostu
Darius Pauliukaitis, bendrovės „Greenlita“ direktorius
„Atliekų kiekio mažinimas susijęs su vartojimo įpročių pokyčiais. Pirmiausia kasdieniame gyvenime turėtume stengtis sukurti kuo mažiau atliekų. Vėliau – naudoti daiktus kuo ilgiau. Kai daikto nebeįmanoma panaudoti, jį perdirbti.
Organinės atliekos sudaro apie 50 procentų visų į sąvartyną patenkančių komunalinių atliekų. Kai tokios atliekos susimaišo su neskaidžiomis, tolesnis rūšiavimas tampa sudėtingas ir brangus. Praktiškiausias ir veiksmingiausias bioskaidžių atliekų tvarkymo būdas – kompostavimas jų susidarymo vietoje.
Švedijos kompanija „Joraform“ gamina įvairaus pajėgumo šiuolaikinius organinių atliekų kompostavimo įrenginius, kurie per 4–6 savaites atliekas paverčia vertingu kompostu. Jie skirti namų ūkiams, sodyboms, daugiabučiams, viešojo maitinimo įstaigoms, įmonėms.
Džiugu, kad atsiranda vis daugiau atsakingai mąstančių žmonių, kurie prisideda prie atliekų perdirbimo, gamtinių ir energetinių išteklių taupymo.“
Ūkininkų laukia seminarai
Antrinių žaliavų ir atliekų surinkėjų, perdirbėjų asociacija nuo šių metų rudens pradėjo įgyvendinti ES projektą Lietuvos jauniesiems ūkininkams šviesti. Projekto tikslas – didinti Lietuvos jaunųjų ūkininkų supratimą apie pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo reikšmę, formuoti atsakingą požiūrį į aplinkos vertybes. Pusantrų metų truksiančio projekto biudžetas siekia 250 tūkst. litų. Projektui įgyvendinti visoje Lietuvoje bus surengti 22 seminarai, trys konferencijos ir du renginiai.
Artimiausias renginys įvyks Aleksandro Stulginskio universitete lapkričio 21 d. Seminare bus kalbama apie pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymą žemės ūkyje, problemas, kylančias tvarkant tokias atliekas, jų apskaitos reikalavimus bei investicijas į ekologiją. Lapkričio 28 dieną vyks antrasis projekto seminaras. Per mėnesį planuojama surengti po du seminarus įvairiuose Lietuvos regionuose.
Baterijoms – dėžutės daugiabučiuose
Sigitas Ašmonas, įmonės „Žalvaris“ komercijos direktorius
„Ekologinis mąstymas kol kas netapo masiniu. Dėl tokio požiūrio pasiteisiname esą mums nepatogu, nes arti namų nėra specialių konteinerių. Gyventojai jau žino, kad baterijos yra kenksminga atlieka, tačiau dar nėra įpročio visas baterijas atiduoti baterijų surinkimo vietose.
Daugiabučių namų laiptinėse nutarėme įrengti specialias baterijų surinkimo dėžutes, kad gyventojams būtų kuo patogiau šias pavojingas atliekas tinkamai tvarkyti, o į sąvartynus patektų kuo mažiau panaudotų baterijų. Pirmąsias dėžutes jau bus galima pamatyti gruodžio pradžioje.
Vien Kaune planuojame pakabinti daugiau nei 400 tokių baterijų ir galvaninių elementų surinkimo dėžučių. Jos yra visiškai nekenksmingos, specialiai pritaikytos baterijoms ir galvaniniams elementams surinkti ir laikyti, jokių kenksmingų medžiagų iš jų negali patekti į aplinką.
Šiuo metu registruojame norinčius šias dėžutes turėti savo laiptinėse.
Bendrovė „Žalvaris“ kartu su partneriais asociacija EEPA yra įsteigęs daugiau kaip 6 tūkst. baterijų surinkimo vietų visoje Lietuvoje. Šiais metais šiuose surinkimo taškuose jau surinkta ir išvežta sunaikinti 44 tonos panaudotų baterijų. Norinčiajam tinkamai atsikratyti šia atlieka tereikia einant į parduotuvę nepamiršti pasiimti baterijų.“
