Pasienio kontrolės punktai veiksmingiau organizuos darbą (papildyta)

Vyriausybė pirmadienį pasitarime pritarė pasiūlymams, leisiantiems užtikrinti sklandų automobilių kelių pasienio kontrolės punktų (PKP) darbą ir išvengti didelių transporto eilių susidarymo juose.

Vyriausybė pirmadienį pasitarime pritarė pasiūlymams, leisiantiems užtikrinti sklandų automobilių kelių pasienio kontrolės punktų (PKP) darbą ir išvengti didelių transporto eilių susidarymo juose.<br>V. Balkūno asociatyvi nuotrauka
Vyriausybė pirmadienį pasitarime pritarė pasiūlymams, leisiantiems užtikrinti sklandų automobilių kelių pasienio kontrolės punktų (PKP) darbą ir išvengti didelių transporto eilių susidarymo juose.<br>V. Balkūno asociatyvi nuotrauka
Daugiau nuotraukų (1)

ELTA ir lrytas.lt inf.

2013-01-14 16:22, atnaujinta 2018-03-13 20:19

Vyriausybė įpareigojo Susisiekimo ministeriją parengti Pasienio kontrolės punktų plėtros strategijos priemonių plano projektą, kuriame būtų numatytos priemonės, skirtos PKP plėtrai ir pralaidumui gerinti.

Pasienio kontrolės punktų direkcijai pavesta kartu su suinteresuotomis bei atitinkamomis Baltarusijos institucijomis parengti bendrus PKP plėtros projektus ir siekti Europos Sąjungos fondų lėšų ar kitų finansavimo šaltinių jiems plėtoti, taip pat - užtikrinti modernių eismo valdymo priemonių diegimą PKP prieigose.

Siekiant spręsti eilių Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje problemą, Užsienio reikalų ministerijai, Susisiekimo ministerijai, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Muitinės departamentui pavesta stiprinti bendradarbiavimą su atitinkamomis Baltarusijos institucijomis.

Tikimasi, kad šie pavedimai valstybės institucijoms leis efektyviau organizuoti darbą PKP ir jų prieigose, užtikrinti šiuolaikinių techninių priemonių ir informacinių sistemų diegimą, taip pat PKP infrastruktūros plėtrą. Tai savo ruožtu sąlygos geresnį PKP pralaidumą, rašoma Vyriausybės spaudos tarnybos pranešime.

Muitinės direktorius: organizacinės priemonės padidintų pasienio su Baltarusija pralaidumą, tačiau nepašalintų problemos

 Įsisenėjusiai eilių Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje problemai spręsti siūlomos organizacinės priemonės padidintų sienos pralaidumą, tačiau nepašalintų pačios problemos, mano Muitinės departamento generalinis direktorius Antanas Šipavičius.

"Šiuo metu pasienio punktuose esanti infrastruktūra mus verčia dirbti ir balansuoti ant tokios ribos, kad mes kartais esame priversti įtemptai dirbti tam, kad būtų pakankamas kontrolės lygis (...). Priėjome prie tokios nuomonės, kad visos organizacinės priemonės, jeigu ir padidintų kažkiek pralaidumą, nepašalintų problemos", - pirmadienį po Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) ir įvairių institucijų atstovų posėdžio dėl susidariusios situacijos abiejų šalių pasienyje kalbėjo jis.

Pasienio punktų plėtros direkcijos direktorius Arnoldas Tvaranavičius pažymėjo, jog ilgalaikėje perspektyvoje tikimasi praplėsti Medinininkų pasienio punktą, tačiau kol kas nuspręsta apsiriboti tik organizacinėmis priemonėmis.

"Šių metų gale tikimės įdiegti elektroninę eilių valdymo sistemą. Tai reiškia, kad sieną norintis kirsti vežėjas iš anksto turės užsiregistruoti į laisvą sistemoje langelį. Tokiu būdu nereikės visiems fiziškai stovėti ir laukti savo eilės", - spaudos konferencijoje sakė jis, tačiau vėliau pripažino, jog be specialių poilsio aikštelių vežėjams laukti tokia sistema galėtų veikti sunkiomis sąlygomis.

Antra priemone A. Tvaranavičius įvardijo naujų tarptautinių pasienio punktų steigimą, turint tikslą "nuimti" apkrovą nuo Medinininkų, trečia - numatyti vietą minėtajai aikštelei.

Įmonės "Vakarų medienos grupė" valdybos pirmininkas Sigitas Paulauskas, atstovaudamas verslo interesams, pažymėjo, jog Medininkų pasienio punktas turi tapti prioritetiniu, o Lietuva su Baltarusija turi susitarti, kaip spręsti ketverius metus neišsprendžiamą problemą.

"Jeigu mes laiku neišspręsime šitos problemos, tai visiems atsibos ir kroviniai keliaus per Lenkiją, per kitus pasienio punktus (...) Mes turime išsikelti sau strateginį uždavinį tapti kaip konkurencingu prekių srautų koridoriumi", - kalbėjo jis.

Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos "Linava” prezidentas Algimantas Kondrusevičius antrino A. Tvaranavičiui teigdamas, jog dėl neišsprendžiamos problemos pasienyje labiausiai nukenčia verslas.

"Sienos pralaidumo problema daro neigiamą įtaką visos Lietuvos verslo tranzito sistemos konkurencingumui. Nepaisant to, ar mes gilinsime Klaipėdos jūrų uosto patrauklumą, ar gerinsime kelių tinklą, jeigu pasienio postai nebus pakankamai paruošti srautams, mes nebūsime patrauklūs potencialiems savo klientams ir turėsime mažesnes galimybės uždirbti pinigus", - tvirtina jis.

A. Kondrusevičius taip pat pažymi, jog Medininkų pasienio postas yra pagrindiniai vartai, jungiantys dvi didžiules ekonomines erdvės - Rytų muitų sąjungą ir Europoą Sąjungą.

"Lietuva turi užtikrinti tarptautinę prekybą, vykdomą būtent per šituos vartus", - pirmadienį sakė jis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.