Nemokamas viešasis transportas jau apkarto Talino gyventojams

„Lietuvos ryto” spec. korespondentė, Talinas

Nemokamas viešasis transportas Talinui per metus papildomai kainuos 12 milijonų eurų (apie 40 milijonų litų).<br>J. Žilinskaitė
Nemokamas viešasis transportas Talinui per metus papildomai kainuos 12 milijonų eurų (apie 40 milijonų litų).<br>J. Žilinskaitė
Daugiau nuotraukų (1)

Jurgita Žilinskaitė

Jan 26, 2013, 8:09 AM, atnaujinta Mar 13, 2018, 5:42 AM

Talino gyventojai nuo sausio 1-osios įgyvendino savo svajonę – nemokamai važinėja viešuoju transportu. Tačiau tuo džiaugiasi ne visi, o kai kas net prabilo apie demokratijos krizę. Kodėl?

Lietuviai dažnai mėgsta sakyti: „Dovanotam arkliui į dantis nežiūrima.”

Tačiau nuo sausio 1-osios nemokamai viešuoju transportu važinėjantys Talino gyventojai, regis, mieliau kartoja amerikiečių pamėgtą posakį: „Nemokamų pietų nebūna.”

Miesto valdžios dovana skuba džiaugtis ne visi taliniečiai. Kai kuriems ji kelia klausimų, abejonių ir net nepatogumų.

„Žinoma, malonu, kad nebereikia mokėti už transportą, bet manau, kad valdžia šiuos pinigus galėtų išleisti naudingiau”, – „Lietuvos rytui” prisipažino nuolat viešuoju transportu važinėjantis Talino gyventojas 26 metų Tauno.

Aptarnavimo srityje dirbanti Thea irgi pasidžiaugė per mėnesį sutaupysianti apie 20 eurų (69 litus) – maždaug tiek Talino gyventojas mokėdavo už viešąjį transportą.

Tačiau estė iš karto pridūrė, kad nauja sistema turi minusų: „Viešajame transporte labai padaugėjo benamių, neblaivių, asocialių asmenų. Anksčiau jų būdavo tik autobusuose, važiuojančiuose iš prastos reputacijos Koplio rajono, o dabar – visur.

Lauke šalta, todėl valkatos nemokamai važinėja visą dieną, nes taip šilčiau.

Be to, dabar transportas dažniau būna perpildytas, todėl neretai tenka laukti kito, tuštesnio, autobuso”, – rodydama, kaip nusigauti į reikiamą autobuso stotelę, greitakalbe bėrė 22 metų estė.

Vairuotojai skundžiasi, kad sumažėjo juostų, kuriomis gali važinėti lengvieji automobiliai, ir padaugėjo mokamųjų mašinų aikštelių.

„Automobilių stovėjimo vietose, kuriose nereikėdavo mokėti, dabar reikia. Taip pat išplėstos brangesnės automobilių stovėjimo zonos.

Kai kas gali sakyti, kad tai tvari plėtra, ir viskas gerai. Tačiau žmonėms susidaro įspūdis, jog valdžia iš esmės taip elgiasi dėl to, kad jai reikia pinigų išlaikyti nemokamą transportą”, – kalbėjo Tartu universiteto profesorius Andersas Kasekampas.

Žaliųjų kortelių pritrūko

Norėdami viešuoju transportu naudotis nemokamai Talino gyventojai turi būti registruoti šiame mieste. Jie taip pat privalo vežiotis tapatybės kortelę ir vadinamąją žaliąją keleivio kortelę, kurią galima įsigyti 4 metams už du eurus (6,9 lito).

Žaliosios kortelės gali neturėti tik kai kurioms grupėms priskiriami žmonės. Dauguma jų – vyresni nei 65 metų.

Tokią kortelę gali nusipirkti ir miesto svečiai, tačiau privalo ją pasipildyti tam tikra pinigų suma. Pavyzdžiui, norint viešuoju miesto transportu važinėti parą, plastikinę kortelę reikia papildyti 3 eurais (10,3 lito).

Be to, galima už 1,60 euro (5,6 lito) nusipirkti vienkartinį bilietą iš vairuotojo.

Jei važinėti reikia daugiau, pirmasis variantas neabejotinai labiau apsimoka. Tačiau čia ir prasidėjo „Lietuvos ryto” žurnalistės nepatogumai.

„Kortelių nebėra. Per mažai pagamino. Prieš porą dienų reportažus apie tai rodė visos televizijos”, – tokiais žodžiais pasitiko Lennarto Meri oro uosto Taline informacijos darbuotoja.

Tą patį teko išgirsti ir dar bent trijose žaliųjų kortelių pardavimo vietose oro uoste bei Talino centre.

Kortelę pavyko įsigyti tik ketvirtu bandymu.

Dėl to nė kiek nesistebėjo paprasti Talino gyventojai ir valdžios atstovai.

Pastarieji sakė netikėję, kad Kinijoje užsakyta 300 tūkstančių žaliųjų kortelių partija šiek tiek daugiau negu 422 tūkst. gyventojų turinčiame Taline bus perkama taip greitai.

Iki šios savaitės vidurio buvo parduota 285 tūkst. kortelių, iš jų 2000 buvo brokuotos. Jas teko keisti.

Todėl Talino gyventojams ir turistams kurį laiką buvo sunku rasti pardavimo vietų, kuriose kortelių dar buvo likę.

Šį savaitgalį padėtis mieste jau turėtų būti geresnė, mat prekybos vietas pasiekė dar 150 tūkstančių kortelių.

Vieni „Lietuvos ryto” kalbinti taliniečiai pasakojo kortelę sugebėję įsigyti pirmame pasitaikiusiame pardavimo punkte, o kiti – kad teko paieškoti, kol rado, kur ją nusipirkti, ir tik tada galėję viešuoju transportu naudotis nemokamai.

Kur dės surinktus duomenis?

Bet ne prailgusios žaliosios kortelės paieškos labiausiai erzina taliniečius.

Ne vienas jų skundžiasi, kad dabar kiekvieną kartą įlipus į viešąjį transportą reikia važiavimo kortelę pažymėti, kitaip gresia bauda.

Anksčiau užtekdavo turėti mėnesinį, vienkartinį ar trumpąja SMS žinute į mobilųjį telefoną atsiųstą bilietą.

Juos keleiviai retkarčiais parodydavo kontrolieriams.

Ne vienas talinietis tikina, kad ankstesnė sistema buvo patogesnė.

„Nesu labai tvarkingas žmogus, todėl man nepatogu kiekvieną kartą įlipus į viešąjį transportą raustis kišenėse ir ieškoti žaliosios kortelės”, – autobuse iš striukės kišenės traukdamas vis ne tą kortelę, kurios reikia, kalbėjo minėtas estas Tauno.

Kiti taliniečiai atkreipia dėmesį, kad registruotiems gyventojams įsigyjant važiavimo viešuoju transportu kortelę ji susiejama su tapatybės dokumentu.

Jei tai daroma pardavimo punktuose, nuskenuojamas jų tapatybės dokumentas (taip pat ir asmens kodas).

Todėl nuolatos pasižymėdami viešajame transporte kai kurie keleiviai net jaučiasi stebimi.

„Jie seka tuos duomenis. Įrašinėja kiekvieno žmogaus judėjimą ir duomenis saugo septynerius metus. Tad didysis brolis mus stebi”, – pasakojo Taline gyvenanti architektė urbanistė Ieva Skudraitė.

Panašų klausimą dėl nuolatinio žaliosios kortelės vežiojimosi ir žymėjimo kelia ir Talino miesto tarybos narė socialdemokratė Andra Veidemann: „Yra klausimų dėl šios stebuklingos žaliosios kortelės, į kuriuos labai norėtume gauti atsakymus.”

A. Veidemann spėlioja, ar Estijos centro partija, kuri po 2009-ųjų vietos rinkimų Talino miesto taryboje turi daugumą, negali panaudoti per žaliąsias korteles apie žmones surinktų duomenų rinkimų kampanijoms.

„Manau, kad tikrai yra tokios informacijos, kuri gali būti kruopščiai parengta ir panaudota.

Jeigu tai geriems tikslams, sakykim, gerai, naudokite. Tačiau mūsų padėtis nėra vienoda, ir tai nėra labai demokratiška. Jie turi informaciją, o mes neturime”, – kalbėjo socialdemokratė.

Bet Talino valdžia bet kokius įtarimus apie tikslingą gyventojų duomenų rinkimą atmeta.

„To reikia patiems žmonėms, perkantiems kortelę, kad sistema atpažintų, ar tu Talino gyventojas, ar studentas, pensininkas, ar neįgalusis.

Miesto valdžiai šios informacijos nereikia, mes jos nesaugome. Tokia informacija lieka registre”, – tikino Talino mero pavaduotojas Taavi Aasas.

Dėl baudos kovotų net teisme

Anot Centro partijai priklausančio T. Aaso, kiekvieną kartą įlipę į viešąjį transportą gyventojai turi pasižymėti žaliąsias korteles, kad specialistai matytų, kokiais maršrutais žmonės važiuoja.

Taip esą galima geriau planuoti viešąjį transportą, pavyzdžiui, tam tikrais maršrutais paleisti daugiau autobusų.

Kai galiojo ankstesnė bilietų sistema, tokios informacijos esą nebuvo galima gauti.

Valdžios atstovai dar tikina, kad žaliosios kortelės ir būtinybė užsiregistruoti Taline padeda kontroliuoti benamius, kurie kitu atveju galėtų plūsti į viešąjį transportą.

Anot T. Aaso, dabar didesnių problemų dėl benamių nei anksčiau Talino transporte nėra.

Vos porą asocialiai atrodančių asmenų Estijos sostinės viešajame transporte išvydo ir dvi dienas juo visur keliavusi „Lietuvos ryto” žurnalistė.

Bet kai kurie gyventojai iš tiesų pasakojo apie transporte padidėjusį benamių skaičių.

Į centrinės autobusų stoties link važiuojantį tramvajų įlipę du asocialiai atrodantys vyriškiai netrukdė kitiems keleiviams ir tvarkingai pavažiavo vos porą stotelių.

Tiesa, ar jie turėjo žaliąsias korteles, neaišku, nes jų nepasižymėjo.

Tačiau lygiai taip pat elgėsi ir dauguma kitų tramvajaus keleivių. Vieni jų greičiausiai dar naudojasi senaisiais viešojo transporto bilietais, kurie galios iki kovo pabaigos, o kiti galbūt nespėjo įprasti ar nenori susitaikyti su naująja sistema.

„Nuolatinis žaliųjų kortelių žymėjimas yra žmonių kankinimas. Jeigu jie nori stebėti žmonių srautus, kodėl negali to daryti tik savaitę ar dvi?” – skundėsi iš Turkijos sostinės Ankaros į Taliną studijuoti atvykęs Teo.

„Dar tik kartą važiavau viešuoju transportu ir žaliosios kortelės neturėjau. Jei būčiau gavęs už tai baudą, eičiau į teismą.

Kodėl turiu mokėti baudą, jeigu viešasis transportas man yra nemokamas? Man patinka nemokamo transporto idėja, bet nepatinka, kaip ši sistema veikia.

Jeigu neturi mokėti, vadinasi, neturi.

Kam taip apsunkinti žmonėms gyvenimą?” – buvo karingai nusiteikęs kitas Talino gyventojas.

Skubėta dėl rinkimų?

Ne vienas talinietis taip pat reiškia nuostabą, kad nemokamo transporto sistema mieste buvo įvesta labai skubiai.

Kalbama, kad tai tapo staigmena net su miesto transporto plėtra susijusiems valdininkams, pernai sužinojusiems apie valdžios planus.

Ar tokia naujovė gali būti susijusi su kitą rudenį vyksiančiais vietos valdžios rinkimais, kuriuose pergalė vėl prognozuojama Centro partijai?

„Tai ir skirta tik rinkimams”, – griežtai nukirto Talino miesto tarybos narys Kalevas Kallemetsas, priklausantis Reformų partijai.

Paklaustas, ar vis dėlto nemokamoje transporto sistemoje galima įžvelgti ką nors gera, politikas prabilo tik dar griežčiau: „Tai komunizmas arba populizmas.”

K. Kallemetsas tvirtino, kad Talino valdžia tuos iš mokesčių mokėtojų surinktus pinigus, kuriuos skiria nemokamam transportui, turėtų perduoti vaikų darželiams ir kitiems vaikų rūpybos reikalams, nes šiai sričiai trūksta lėšų.

„Jeigu žmogus turi bent kokį išsilavinimą, jis turėtų suprasti, kad už jo nemokamą važinėjimą transportu moka kiti mokesčių mokėtojai.

Valdžia šiuos pinigus skiria ne vaikų rūpybos reikalams, nors yra įpareigota tai daryti įstatymu, bet nemokamam viešajam transportui, nors pagal įstatymus to neturi daryti”, – kalbėjo K.Kallemetsas.

Socialdemokratė A. Veidemann atkreipė dėmesį, kad absoliučia dauguma miesto taryboje priėmusi sprendimą dėl nemokamo Talino transporto Centro partija neatsižvelgė į mažumos nuomonę: „Mes Estijoje kalbame apie praktinės demokratijos krizę.”

Įdomu tai, kad praėjusį dešimtmetį apie galimybę Taline įvesti nemokamą transportą pirmieji užsiminė būtent socialdemokratai.

Bet A. Veidemann tikina, kad idėją įgyvendinusi Centro partija viską padarė atvirkščiai, nei būtų darę jie.

Valdančioji partija esą nepateikė detalios informacijos apie naują sistemą ir neatsakinėjo į rūpimus klausimus.

Nors kalbama, kad Talinas galėtų tapti žaliuoju miestu, politikės įsitikinimu, į gatves esą paleista tiktai daugiau senų, aplinką teršiančių autobusų.

„Jie tiesiog pasakė, kad nuo 2013 metų sausio 1-osios visi Talino gyventojai transportu galės naudotis nemokamai. Mes klausiame: „Kokią įtaką tai turės žmonėms, vairuojantiems automobilius kiekvieną dieną?

Kaip bus dėl automobilių statymo vietų ir viso kito?” Jie sakė: „Palaukite, kai ateis laikas, gausite informaciją.”

Nemanau, kad iš tiesų gavome informacijos. Dabar gauname tik patirties ieškodami, kur pasistatyti automobilius”, – sakė A. Veidemann.

Važiavimo kokybė nepakito

Kad įvedant nemokamą transportą viskas pradėta nuo kito galo, mano ir architektė urbanistė I. Skudraitė.

Ji nemokamą Estijos sostinės viešąjį transportą palygino su statomu namu, kuris dar yra be pamatų, tačiau jau rūpinamasi jo langų apdaila.

„Iš esmės gerai, kad transportas yra nemokamas, tačiau svarbūs žingsniai buvo praleisti.

Žiemą šaligatviai Taline nenuvalyti – jais sunku eiti. Transportas daugiausia senas. Pavyzdžiui, tramvajai labai seni, į juos nepateksi nei su invalido, nei su vaiko vežimėliu.

Yra tiktai keli autobusai, į kuriuos galima įkelti vežimėlį. Visa miesto struktūra siaubinga. Miesto širdis yra uostas, tačiau jis nesujungtas su greitkeliais, aplinkkeliais, į juos veda tik siaurutės gatvelės.

Jeigu Taliną lygintume su gyvu organizmu, kurio širdis yra uostas, tai jam – širdies nepakankamumas.

Dabar leidžiami pinigai, kad žmonės daugiau judėtų, bet ar jie tikrai gali daugiau judėti?

Čia nėra patogu nei pėsčiajam, nei vairuotojui, nei dviratininkui”, – kalbėjo I. Skudraitė.

Panašios nuomonės laikosi ir talinietė Ingrid: „Jie padarė viešąjį transportą nemokamą, nors jis ir taip nebuvo brangus, tačiau transporto kokybė dėl to nepakito.”

Taliniečiai nuomonę pareiškė referendume

Pernai kovo 25 dieną Talino gyventojai dėl nemokamo viešojo transporto galėjo pasisakyti referendume.

Tarp vietų, kuriose balsuota, buvo ir parduotuvės, jaunimo, bendruomenių centrai. Už pasiūlymą viešuoju transportu važinėtis nemokamai balsavo apie 75,5 proc. dalyvavusiųjų referendume.

Iš viso referendume dalyvavo 68 059 žmonės, arba 20 proc. teisę balsuoti turėjusių miesto gyventojų.

Talino meras ir Centro partijos lyderis Edgaras Savisaaras po referendumo sakė, kad žmonės pareiškė savo norą, ir miestas jį įgyvendins. Praėjusį rugsėjį nemokamo visuomeninio transporto projektą patvirtino Talino miesto taryba.

Miesto valdžia tada skelbė, kad mokesčio už važiavimą visuomeniniu transportu panaikinimas leis keturių žmonių šeimai per metus sutaupyti iki 600 eurų (apie 2000 litų).

Estijos sostinėje praėjusiais metais visuomeniniu transportu kasdien naudojosi daugiau kaip 100 tūkstančių žmonių. Nemokamas viešasis transportas miestui kainuoja papildomai 12 milijonų eurų (apie 40 milijonų litų) per metus.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.