Apyvartinių taršos leidimų ispanams pardavusi Lietuva apsirūpins autobusais ir katilais. Dėl pastarųjų užvirė tikra kova.
Jau atrinkti miestai, kuriuos dar šįmet pasieks biokuro katilai. Žadama, kad šiluma tuose miestuose pigs jau kitą šildymo sezoną.
Pretendentų buvo net 60
„Šiluma tuose rajonuose pigs mažiausiai vienu centu už kilovatvalandę”, – žada Mažeikių šilumos tinklų direktorius Jonas Jurkus.
Aplinkos ministerija šią bendrovę įpareigojo surengti šilumos gamintojų konkursą ir nupirkti 36 biokuro katilus.
„Tenka bendradarbiauti ir su Ispanija, nes biokuro katilus perkame iš dalies už jų pinigus.
Tiesa, šilumininkai turės įmokėti ir savo dalį”, – sakė J.Jurkus. Bendra projekto vertė siekia 100 milijonų litų.
Dėl galimybės gauti naujus biokuro katilus rungėsi apie 60 šilumos gamintojų. Tačiau ne visi atitiko iškeltas sąlygas.
Konkursuose susikovė ir 21 katilų gamintojas. Tiesa, konkursas dėl mažųjų katilų bus pakartotas. Išankstiniais duomenimis, 5 megavatų galios katilus tieks Lietuvos įmonių konsorciumas.
„Sutartis bus pasirašyta dar šį mėnesį”, – žadėjo J.Jurkus.
Dujų bus atsisakoma
Jau žinoma, kam ir kiek atiteks katilų, kurie turėtų sumažinti šilumos kainą gyventojams. Jonava ir Mažeikiai jų gaus net po du.
Jonavos rajono savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius tikisi, kad nauji katilai gyventojams kitą sezoną šilumą atpigins bent dviem centais už kilovatvalandę.
„Blogiausiu atveju bent jau sustabdysime šilumos brangimą”, – sakė meras. Du katilai jonaviškiams kainuos apie 10 milijonų litų.
Dėl to Jonava dar šią vasarą vandenį šildys degindama tik biokurą, o rusiškų dujų po truputį bus atsisakoma.
Beje, ispanai siekė, kad katilus už jų pinigus tiektų Ispanijos gamintojai. Tačiau konkurse jie taip ir nepasirodė.
Pats rengia, pats laimi
J.Jurkus nemato nieko keista, kad pats rengia konkursą, pats ir laimi kovą dėl katilų. Mat Mažeikiuose bus įrengti du katilai, pirkti už ispanų pinigus.
„Mums nurodė organizuoti šį konkursą, nes šioje srityje esame labiausiai pažengę”, – tvirtino Mažeikių šilumos tinklų direktorius.
Mažeikių įmonė šilumą gamina daugiausia degindama biokurą. „Mūsų mieste jis yra net keturis kartus pigesnis už dujas, nes prisideda labai didelis dujų transportavimo mokestis”, – sakė J.Jurkus.
Beje, patys ispanai reikalavo, kad būtų skelbiamas vienas bendras konkursas.
Paprastai šalis, kuri perka taršos leidimus, gali nustatyti, kam ir kaip tie pinigai gali būti panaudojami.
Gauta trečdalis milijardo litų
Lietuva jau kelerius metus tarptautinėse rinkose parduoda taršos leidimus. Perteklinius leidimus gali parduoti įmonės arba valstybė.
Nors pasaulyje šių leidimų pasiūla yra didelė, mūsų šalis keletą kartų yra sėkmingai pardavusi leidimus užsienio valstybėms.
Už gautus pinigus perkami biokatilai, ekologiški autobusai ir renovuojami švietimo įstaigų pastatai.
Apyvartiniai taršos leidimai parduodami aukcionuose, o lėšos patenka į Klimato kaitos specialiąją programą, iš kurios ir perkami įrenginiai bei transporto priemonės.
Daugiausia taršos leidimų parduota Ispanijai – už 262,5 milijono litų, Liuksemburgui – už 48,3 mln. litų. Japonams taršos leidimų parduota už 2,7 mln. litų.
