M. Bastys šeštadienį BNS teigė kiek daugiau nei pusmetį pažįstantis “Rosatom” dukterinės bendrovės “Rusatom Overseas” viceprezidentą Aleksandrą Merteną. Šio paprašytas sakė ir kreipęsis į Seimo pirmininką dėl neformalaus susitikimo.
“A. Mertenas mane pažįsta, kreipėsi į mane klausdamas, ar būtų galima suorganizuoti susitikimą su Seimo pirmininku, aš kreipiausi į Seimo pirmininką, kad pageidauja “Rosatom” atstovas susitikti, pakalbėti apie “Rosatom” planus, kas yra daroma, kas yra planuojama Karaliaučiaus srityje, Baltarusijoje, kad iš pirmų lūpų Seimo pirmininkas girdėtų apie planuojamus darbus ir, be abejo, norėjo išgirsti, ką Lietuva planuoja daryti atominės energetikos srityje”, - BNS šeštadienį teigė M.Bastys.
Anot jo, Seimo vadovas Rusijos koncerno atstovui atsakęs, kad dėl Lietuvos planų atominės energetikos srityje kol kas anksti kalbėti ir kad yra laukiama Vyriausybės sudarytos darbo grupės išvadų dėl tolesnės krypties energetikoje.
Rusijos valstybinio koncerno „Rosatom“ įmonė „Atomstroyeksport“ valdo Ignalinos atominės elektrinės uždarymo projektą vykdančios Vokietijoje įsikūrusios bendrovės „Nukem“ 100 proc. akcijų.
Tuo tarpu šiuo metu Lietuvoje lankosi ir su Seimo pirmininku Vydu Gedvilu buvo susitikęs kitos „Rosatom“ bendrovės - „Rusatom Overseas“- viceprezidentas A. Mertenas.Bendrovė „Rusatom Overseas“ įkurta 2011 metais siekiant plėtoti rusiškas branduolines technologijas pasaulio rinkoje.
„Rosatom“ stato atomines elektrines Rusijos Karaliaučiaus srityje ir Baltarusijoje Astrave.
Paklaustas, kodėl “Rosatom” atstovai siekė susitikimo su Seimo vadovu, nors pats Seimo pirmininkas pripažįsta, kad atominės energetikos klausimai šiuo metu yra Vyriausybės žinioje, M.Bastys teigė negalįs į tai atsakyti.
“Sunku būtų atsakyti taip iš karto į šį klausimą, reikėtų gal kreiptis į patį A. Merteną, bet aš manau, kad tiesiog buvo noras išgirsti nuomonę iš Seimo pirmininko, ką jis galvoja būtent atominės energetikos srityje, turbūt visų pirma kaip į politiką kreipėsi”, - sakė M.Bastys.
Paklaustas, kokiomis aplinkybėmis ir kokiu tikslu pats yra susipažinęs su “Rosatom” atstovu A. Mertenu, kurį vadina “gerai pažįstamu”, parlamentaras taip pat teigė nežinąs, ar galįs tai atskleisti.
“Mane anksčiau yra supažindinę, čia dar buvo prieš daugiau kaip pusmetį. (…) Nežinau, ar aš galiu dabar sakyt (kas supažindino – BNS), turėčiau paklausti žmonių, kurie mane supažindino. (…) Manau, turbūt toks ir buvo tikslas supažindinti su politiku, nežinau, aš į šitą klausimą tikrai negaliu atsakyti, negaliu komentuoti šio klausimo”, - sakė socialdemokratas.
Paklaustas, kas dar dalyvavo Seimo pirmininko kabinete vykusiame susitikime vasario 13 dieną, M. Bastys teigė, jog kiti politikai pokalbyje nedalyvavo, o dėl kitų dalyvių pasiūlė kreiptis į Seimo vadovą.
“Jūs šito turėtumėt klausti Seimo pirmininko”, - teigė M. Bastys. Jis prisiminė, jog šis susitikimas vyko netrukus po to, kai Seimo pirmininkas grįžo iš vizito Estijoje.
M. Basčio teigimu, susitikime be daugelio kitų aptartų energetinių klausimų, “Rusatom Overseas” viceprezidentas užsiminė apie galimybę “Rosatom” dalyvauti Visagino atominės elektrinės projekte.
“Buvo apie tai užsiminta, apie tai buvo kalbėta, bet šiais klausimais konkrečiai tikrai negalėjome kalbėtis”, - teigė M.Bastys.
Anot jo, kalbant apie “Rosatom” Karaliaučiuje statomą atominę elektrinę, buvo minima ir Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė.
“Buvo paminėta, kad Kruonio hidroelektrinė galėtų būti daugiau išnaudojama tada, kada veiks Karaliaučiaus srityje ta atominė, buvo paminėta, kad Karaliaučiuje bus statomi du blokai, vienas blokas bus reikalingas Karaliaučiaus reikmėms, o kitas bus naudojamas elektros eksporto reikmėms”, - sakė parlamentaras.
Anot jo, buvo aptartos galimybės tiekti naktinę elektros energiją iš Karaliaučiaus atominės.
“Tikrai buvo paliestas Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės klausimas, kiek mums kaip valstybei būtų naudinga naudoti būtent naktinę elektros energiją, kada yra patys mažiausi tarifai, ar mes esame pasirengę, ar ne ir mes kaip politikai į tokius ūkinius dalykus nelabai norėjome atsakinėti ir palikome perspektyvos klausimams, jei būtų organizuojami kokie susitikimai su Energetikos ministerija, su Vyriausybės atstovais, būtent su energetikais, kurie ir turi užsiiminėti tais klausimais”, - kalbėjo M. Bastys.
Paklaustas, ar buvo kalbama apie galimas naujas elektros jungtis tarp Karaliaučiaus ir Lietuvos, M. Bastys aiškino nesąs specialistas: ”Buvo gana daug klausimų aptarta apie energetiką, tačiau prašau mus teisingai suprasti - mes nesame ekspertai, esame politikai ir į tokius techninius grynai dalykus mes negalėjome atsakinėti, bet daug klausimų buvo iškelta”.
Buvusi premjero Andriaus Kubiliaus vadovauta centro dešinės Vyriausybė planavo naują atominę statyti su Japonijos korporacija „ Hitachi“, tačiau į valdžią atėję socialdemokratai paskelbė šiam projektui nepritarsiantys, kol visiškai neįsitikins, kad jis atsipirks.
Rusija ne kartą yra raginusi Lietuvą prisidėti prie Karaliaučiaus atominės elektrinės projekto, bet Lietuvos vadovai šiuos pasiūlymus atmesdavo.
