Brangias gamtines dujas gamybai naudojanti Kauno termofikacinė elektrinė (KTE) šiluma gyventojus aprūpinančiai bendrovei „Kauno energija” ją parduoda po 18,93 cento už kilovatvalandę.
Biokuru kūrenamose katilinėse pagamintos šilumos savikaina yra nepalyginti mažesnė, tačiau jos šilumą parduoda ne ką pigiau.
Bendrovė „Geco Kaunas” už 1 kilovatvalandę iš „Kauno energijos” gauna 18,36, „Lorizon Energy” – 17,46, Kauno rajone įsikūrusi ENG – 17,43 cento.
Reikalavimą pateikė teismui
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija yra įpareigojusi supirkti šilumą iš nepriklausomų tiekėjų, jei jų siūlomos šilumos kaina yra mažesnė už „Kauno energijos” palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas.
Nors „Kauno energija” viešai skelbia supirkimo kainas, sutartys su kai kuriais tiekėjais yra saugomos po devyniais užraktais.
Frakcijos „Vieningas Kaunas” miesto taryboje seniūnas Povilas Mačiulis prašė „Kauno energijos” vadovybės ir savivaldybės administracijos pateikti sutarčių su bendrovėmis „Geco Kaunas” ir „Lorizon Energy” kopijas, bet gavo neigiamą atsakymą.
Frakcija pateikė skundą Kauno apygardos administraciniam teismui prašydama įpareigoti atsakyti į P.Mačiulio paklausimus.
Skaičiuoja milžinišką pelną
„Kol daugiausia nuperkama šilumos, gaminamos naudojant brangias gamtines dujas, Kaunas bus puiki vieta pasipelnyti biokuro katilinių steigėjams”, – įsitikinęs kitas frakcijos „Vieningas Kaunas” narys verslininkas Visvaldas Matijošaitis.
Jo skaičiavimais, tokios investicijos gali atsipirkti per pusantrų metų. Skirtumas tik tas, kad anksčiau miesto gyventojų pinigai atsidurdavo KTE kasoje, o dabar jie moka tą pačią sumą privačių biokuro katilinių savininkams.
„Jie šilumą parduoda dvigubai brangiau negu savikaina. Tokio pelno turbūt negauna net Kolumbijos narkotikų prekeiviai”, – svarstė V.Matijošaitis.
„Kauno energijos” planai kartu su „Lietuvos energija” įrengti 50 megavatų biokuro katilinę Petrašiūnuose taip pat esą nepakeis padėties, nes niekas nekalba apie jos gaminamos šilumos pardavimo kainą.
V.Matijošaitį stebina ir tai, kad valstybė visiškai nereguliuoja biokuro katilinėse gaminamos šilumos kainų.
Siūlo receptą valdžiai
V.Matijošaitis įsitikinęs, kad Kaunas privalo turėti savo biokuro katilines, nes tik tokiu atveju šiluma galėtų pigti.
„Visi kiti šilumos gamintojai siekia paimti iš kauniečių kuo daugiau pinigų ir neturi tikslo atpiginti šilumos miestiečiams”, – mano V.Matijošaitis.
Niekas nepasikeis pradėjus veikti ir Petrašiūnų jėgainei, mat „Kauno energija” bendroje įmonėje neturės lemiamo balso. Kita vertus, šis objektas bus labai patrauklus pirkinys, todėl greitai gali būti parduotas.
V.Matijošaičio nuomone, skųstis pinigų stygiumi – nevykęs ir pabodęs argumentas. Bankai sutiktų finansuoti projektą, nes „Kauno energija” turi didžiausią turtą – garantuotą rinką.
„Kauno energija” pinigų esą neturi tik todėl, kad anksčiau juos atiduodavo KTE, o dabar vis daugiau jų nusėda biokuro katilinių savininkų kišenėse.
„Jei per pusantrų metų privati įmonė sugeba susigrąžinti investicijas, tą patį gali padaryti ir „Kauno energija” arba tie pinigai liktų kauniečiams, kurie sutaupytų mažiau mokėdami už šilumą”, – aiškino visuomeninio judėjimo „Vieningas Kaunas” įkūrėjas.
Jo nuomone, dalis politikų suinteresuoti, kad Kaune šilumai kuo ilgiau būtų naudojamos brangios gamtinės dujos, nes tuomet kai kam greičiau atsipirktų investicijos.
Meras nedžiūgauja
Andrius Kupčinskas, Kauno meras:
„Matydami padėtį mieste biokuro katilinių savininkai labai menkai sumažina šilumos kainą, todėl vartotojai jokio poveikio nepajunta. Biokuru kūrenamų katilinių šiluma tikrai galėtų būti gerokai pigesnė, nes jos savikaina mažesnė.
„Kauno energija” iš pradžių turėtų pertvarkyti turimą energetikos ūkį ir pritaikyti katilines biokurui. Dėl to nuosekliai dirbama.
Įmonei vien tik savo lėšomis rekonstruoti Petrašiūnų elektrinę būtų pernelyg didelis krūvis, o geriausio partnerio pasirinkimas bendrai veiklai – jau kitas reikalas.”
