Ką reiškia faktas, kad nuo 2014 metų po 6 mėnesius per metus Lietuvos šilumos ūkyje iš viso nebeliks dujų poreikio?
Tai didžiulis žingsnis į priekį – vartojant beveik tris kartus pigesnį biokurą vietoje importuojamų dujų bus užtikrinamos mažesnės energijos kainos galutiniams vartotojams.
Deja, tokia situacija patinka ne visiems. Biokuro rinka yra tarsi rakštis gamtinių dujų, kurių vartojimas Lietuvoje nuolat mažėja, importuotojams. Todėl galima prognozuoti, kad jau netrukus suintensyvės biokuro rinkos dalyvių ir verslo puolimas.
Belieka apgailestauti, kad valstybė šiuo atveju yra ne lietuviško biokuro, o importuojamų gamtinių dujų barikados pusėje.
Mat biokuro vartojimo plėtra tiesiogiai kertasi ne tik su dabartinių dujų importuotojų vamzdžiais. Biokuro rinka stoja skersai kelio ir ateities dujų importuotojų – Lietuvos valdžios – proteguojamo SGD terminalo planams.
Jau netrukus šiltuoju metų laiku tiek vamzdynais, tiek jūra atkeliaujančioms dujoms Lietuvoje nebeliks jokio poreikio – paaiškės, kad terminalas yra neracionalus ir valstybei nereikalingas objektas.
Štai - vos keli skaičiai. Šį šildymo sezoną šilumos įmonės dujas vidutiniškai pirko už 1910 Lt/tne, prieš metus – už 1881 Lt/tne su transportavimo mokesčiu.
Vidutinė biokuro kaina šį šildymo sezoną sudarė 650 Lt/tne ir buvo 100 Lt/tne mažesnė nei prieš metus, kuomet vietinis kuras kainavo 750 Lt/tne.
