Kodėl šiluma biokurą vartojančiuose miestuose – tik trečdaliu pigesnė?

Tarp dažniausių klausimų apie biokuro vartojimą yra šis: kodėl biokuras už gamtines dujas yra pigesnis net tris kartus, tačiau šiluma lietuvišką kurą plačiai vartojančiuose miestuose kainuoja vidutiniškai vos trečdaliu pigiau?

Lietuvoje ilgą laiką biokuro skatinimas nelaikytas prioritetine kryptimi, nors būtent šilumai gyventojai išleidžia daugiausia pinigų.<br>V. Ščiavinskas
Lietuvoje ilgą laiką biokuro skatinimas nelaikytas prioritetine kryptimi, nors būtent šilumai gyventojai išleidžia daugiausia pinigų.<br>V. Ščiavinskas
Daugiau nuotraukų (1)

Andrius Janukonis

Apr 24, 2013, 4:42 PM, atnaujinta Mar 7, 2018, 7:08 PM

Klausimas – geras ir vertas išsamaus atsakymo. Iki biokuro revoliucijos visas šilumos ūkis buvo pritaikytas deginti išimtinai gamtines dujas ir mazutą. Norint importuojamas dujas pakeisti biokuru, reikia didelių investicijų į naujų įrenginių, skirtų deginti vietinį kurą, statybas.

Lėšos, kreipiamos investicijoms į naujus įrenginius atpirkti, yra sugeneruojamos per šilumos kainą. Būtent todėl biokuro diegimo procese tokia svarbi valstybės, ES fondų parama.

Tuo atveju, kuomet biokuro projektas yra remiamas, gyventojams nereikia laukti, kol investicijos į biokuro katilą atsipirks. Sprendimo atsisakyti dujų nauda – mažesnė kaina – yra juntama iš karto.

Kuo didesnė parama katilinės statybai, tuo mažesnė šilumos kaina. Tuo atveju, jei biokuro projektas remiamas 50 procentų, maksimalią naudą gyventojai pajus vidutiniškai po 3,5 metų. Jei biokuro katilinės statybos iš viso nėra remiamos, katilas atsipirks ir pilną naudą duos vidutiniškai po 8 metų.

Deja, Lietuvoje ilgą laiką biokuro skatinimas nelaikytas prioritetine kryptimi, nors būtent šilumai gyventojai išleidžia daugiausia pinigų.

Statistika rodo, kad 2004-2013 metais šilumos tiekimo įmonėms perėjimui prie biokuro buvo skirta vos 145 mln. litų valstybės ir ES fondų paramos. Tuo pat metu atliekų rūšiavimui skirta 500 mln. litų, o vandentvarka sulaukė net 3 mlrd. litų.

Galimybes gauti ES paramą biokuro katilinių statyboms 2008-2012 metais apsunkino tuometinė konservatorių valdžia, kurios sprendimų dėka didieji šalies miestai ir šiuo metu išlieka aukštų gamtinių dujų kainų įkaitai.

Pagal iki šiol galiojančią tvarką, biokuro katilinių statybai įmanoma gauti ne daugiau kaip 6 mln. litų paramos. Šios lubos yra vienodos tiek Vilniui, tiek ir Ignalinai. Akivaizdu, jog parama, kuri reikšminga mažo miestelio šilumos ūkyje, negali išspręsti problemos didmiestyje – todėl mažuose miesteliuose biokuro teikiamas efektas jaučiamas jau šiandien.

Belieka apgailestauti, kad konservatoriai pasirinko remti ne pigaus lietuviško kuro, o brangių gamtinių dujų infrastruktūros plėtrą – SGD terminalo statybas. Jei visa energija ir lėšos, kurias politikai nukreipė į terminalo gimimą, būtų skirti biokuro plėtrai, žaliasis kuras ir mažos šilumos kainos karaliautų daugelyje šalies miestų.

Nors šilumos vartotojai yra suinteresuoti pigesne šilumos energija, gaminama iš biokuro, nuo sausio 1 dienos jie priversti mokėti terminalo mokestį.

Norėčiau pabrėžti, kad čia kalbu apie biokuro vartojimą išimtinai šilumos gamyboje. Šiuo metu viešojoje erdvėje kalbant apie atsinaujinančių energijos šaltinių taikymą neretai į vieną vietą suplakama šilumos ir elektros gamyba.

Biokuro vartojimas skirtinguose ūkiuose lemia skirtingas energijos kainas, todėl planuojant žaliosios energetikos ateitį, būtina nubrėžti aiškią liniją tarp šilumos ir elektros sektorių.

Biokuro taikymas šilumos ūkyje lemia trečdaliu mažesnę šilumos kainą nei miestuose, kuriuose vartojamos gamtinės dujos. Biomasės naudojimas elektros energijos gamyboje elektrą brangina, reikalauja subsidijų per tarifą (reali žaliosios elektros gamybos kaina sudaro 38 - 45 ct/kWh) ir mažina mūsų šalies konkurencingumą.

Ši tema yra plati ir svarbi, ją apžvelgsiu artimiausiu metu.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.