„Norime įnešti daugiau aiškumo. Šiaip projektas buvo svarstomas, derinamas komitetuose - projektas paruoštas, tačiau susidūrė su neaiškumais - tarybos nariai pageidavo daugiau aiškumo, kiek lėšų reikės tų investicijų išpirkimui“, - BNS sakė Vilniaus miesto savivaldybės Energetikos skyriaus vedėjas Kęstutis Gruzdys.
Anot jo, papildomų investicijų prašė „Vilniaus energija“, besiruošianti naujiems aplinkosaugos reikalavimams nuo 2016 metų. Bendrovė, ketinusi investuoti ir į biokuro įrangą, prašė patvirtinti 186 mln. litų investicijas, tačiau nutarta siūlyti mažesnes - 72,5 mln. litų investicijas vien dujų įrangai.
„Jų („Vilniaus energijos“ - BNS) pradinis prašymas buvo 186 mln. litų. Kartu su ekspertais, Vilniaus šilumos tinklais pažiūrėjome, pasitarėme ir vis dėlto buvo nutarta, kad neaišku, kaip bus su biokuru - bus vyriausybinė programa kažkokia ar nebus. Kaip žinia, Šilumos įstatymas yra pasikeitęs - dėl to neaišku, kokia situacija, ir susilaikoma nuo investicijų - tik bandoma investuoti į tuos įrenginius, kurie bus arba kaip rezerviniai, arba bus eksploatuojami, deginant dujas. Nes jeigu reikėtų deginti mazutą, sumos investavimo būtų žymiai didesnės“, - BNS sakė K. Gruzdys.
K. Gruzdys teigė, kad „Vilniaus energija“ ketina pateikti daugiau informacijos apie planuojamas investicijas ir jų atsipirkimą, tačiau to nespėta padaryti iki trečiadienio. Jis prognozavo, kad klausimas tikriausiai bus svarstomas rudenį.
„Vis dėlto artėja tas terminas, kada reikės tas aplinkosaugines investicijas vis tiek daryti. Bandomi visokie variantai. Kažkada iš viso siūloma pereiti prie biokuro, tada (planuota - BNS) investicija į tai buvo didesnė. Apie trečiąją termofikacijos elektrinę dabar taip pat nešnekama“, - BNS sakė K.Gruzdys.
Vilniaus tarybos opozicijos - konservatorių - frakcijos seniūnas Valdas Benkunskas BNS sakė, jog kad sprendimą atsiimti klausimą galėjo lemti opozicijos ir žiniasklaidos susidomėjimas šia tema.
„Vidinėje mūsų sistemoje nurodoma, kad rengėjai atsiėmė šį klausimą. Turbūt pamatė, jog opozicija ruošiasi nuomonę pateikti šiuo klausimu, taip pat galbūt išsigando viešumo. Klausimas yra jautrus tiek vilniečiams, tiek verslui, kuris stovi kitoje pusėje“, - BNS sakė V. Benkunskas.
Be to, jis teigė, jog nėra vieningos nuomonės šiuo klausimu: „Matyt, ir vienybės nėra koalicijoje šiuo klausimu“.
Siūlyta pakeisti 2002 metais pasirašytą sutartį su „Vilniaus energija“ ir „Dalkia“ bei įpareigoti įmonę investuoti dar 72,5 mln. litų. Savivaldybė įsipareigotų, pasibaigus šilumos tinklų nuomos sutarčiai su „Vilniaus energija“, nupirkti įsigytą įrangą už likutinę vertę, rašoma dokumento projekte.
Susitarimo projekte rašyta, kad taip siekiama atitikti nuo 2016 metų įsigaliosiančius aplinkosaugos reikalavimus - dabar jų neatitinka antroji Vilniaus termofikacinė elektrinė bei viena katilinių.
„Reikia apie 72,5 mln. litų dydžio investicijų (...). Jei nebus atliktos reikiamos investicijos į taršos mažinimo priemones, pagrindiniai Vilniaus šilumos šaltiniai 2016 metais neatitiks aplinkosaugos reikalavimų ir reikės mokėti baudas arba jų eksploatacija taps negalima“, - rašoma dokumento projekte.
2010 metų lapkritį ES priimta direktyva numato, kad nuo 2016 metų senesnės - iki 2003 metų lapkričio pabaigos pradėjusios veikti elektrinės - privalės įrengti modernius įrenginius, išmetančius į aplinką mažiau teršalų.
Vyriausybė pernai gruodį nutarė prašyti Europos Komisijos išimties taršioms elektrinėms - kad būtų suteiktas pereinamasis laikotarpis taršių termofikacinių elektrinių atnaujinimui. Išimties prašė „Vilniaus energija“ ir Rimando Stonio valdoma Kauno termofikacijos elektrinė.
2002 metais „Vilniaus energija“ įsipareigojo iki 2017 metų investuoti apie 579 mln. litų. Iki 2010 metų vasaros pradžios įmonė teigė investavusi 518,2 mln. litų, iš jų 274,4 mln. litų - iš vartotojų sumokėto tarifo.
„Dalkia“ teigia nesideranti su Vilniaus valdžia dėl sutarties pratęsimo
Prancūzijos koncerno „Dalkia“ valdoma bendrovė „Vilniaus energija“ tikina, kad ji nesidera su Vilniaus valdžia dėl šilumos tinklų nuomos sutarties pratęsimo, o patvirtinti beveik 73 mln. litų investicijas prašoma tik dėl Lietuvos įsipareigojimų Europos Sąjungai. Savivaldybės atstovas sako, kad „Vilniaus energija“ nebeinvestuos į biokuro katilus.
„Šiandien įsipareigojimas ES sumažinti taršą sostinėje išlieka aktualus ir privalomas vykdyti. Bendrovė investuos 72,5 mln. litų į azoto oksidų, išskiriamų deginant gamtines dujas, filtrus ir kitas priemones, skirtas taršai mažinti. Ši investicija nenumatyta šilumos ūkio nuomos sutartyje, todėl likutinė investicijos vertė būtų grąžinta bendrovei, pasibaigus sutarčiai 2017 metais“, - BNS sakė „Vilniaus energijos“ atstovas Nerijus Mikalajūnas.
Anot jo, 2004 metais stodama į ES, Lietuva įsipareigojo iki 2016 metų sausio 1 dienos iš esmės apriboti Vilniaus elektrinių skleidžiamą oro taršą.
Vilniaus miesto savivaldybės Energetikos skyriaus vedėjas Kęstutis Gruzdys BNS sakė, kad dabar atsisakyta „Vilniaus energijos“ investicijų į biokurą, tačiau esą būtinos investicijos, siekiant atitikti ES reikalavimus.
Anot jo, šiuo metu svarstoma investuoti tik į antrąją termofikacijos elektrinę ir į rezervinę 8-ąją katilinę, kuri niekada nebuvo atnaujinama.
Pasak N.Mikalajūno, 2010 metais „Dalkia“ pasiūlė planą ir daugiau nei 800 mln. investicijų, atsisakant dujų ir Vilniaus šilumos ūkį pritaikant pigesnio biokuro vartojimui. Toks žingsnis būtų leidęs ne tik įgyvendinti įsipareigojimus ES, bet ir sumažinti šilumos kainą vilniečiams. Tačiau Vilniaus taryba tuomet atmetė „Dalkia“ pasiūlymą.
„Dalkia“ į sostinės šilumos ūkį yra investavusi 561,8 mln. litų – 96 proc. sutartimi įsipareigotos investuoti sumos.
