„Ateinančią vasarą ženkliai padidės energijos, gaunamos iš biokuro šaltinių, skaičius. Tai turėtų sumažinti kainas už šildymą. Manome, jog ženklus kainų mažėjimas ir didelė konkurencija atsiras 2015-2016 metais, kuomet „Kauno energija“ ir kiti šilumos gamintojai baigs įgyvendinti biokuro projektus“, - sakė Kauno meras Andrius Kupčinskas.
Diskusijoje kalbėjęs „Kauno energijos“ valdybos pirmininkas Valdas Lukoševičius akcentavo, jog bendrovė didelį dėmesį skirs šilumos gamybai naudojamos biokuro dalies didinimui. Netrukus bus baigta „Šilko“ katilinės rekonstrukcija, kur biokurui pritaikytas vandens šildymo katilas.
„Pergalės“ katilinėje bus instaliuotas naujas 18 MW galios vandens šildymo katilas. „Inkaro“ katilinę pritaikyti biokurui planuojama 2014 metais. „Kauno energija“ taip pat įgyvendina dviejų Kauno rajone esančių Noreikiškių ir Ežerėlio katilinių pritaikymo biokurui projektus.
„Visuomenė suprato, jog ateityje turi būti deginamas ne iškastinis, o biokuras. Jeigu viskas klostysis gerai, 2016 metais biokuro katilinėse gaunama energija tikimės aprūpinti visą miestą “, - sakė V.Lukoševičius.
Skaičiuojama, jog maksimalus Kauno miesto šilumos poreikis siekia maždaug 400 megavatų (MW), tuo tarpu biokuro dalis šiai dienai siekia 42 MW. Tikimasi, jog kitais metais šis skaičius išaugs iki 180 MW.
„Neteisinga, jog kauniečiams už šilumą tenka mokėti daugiausiai iš Lietuvos didžiųjų miestų. Sėkmingai įgyvendinami šilumos gamintojų biokuro projektai turės sumažinti kainą“, - pabrėžė Kauno vadovas A.Kupčinskas.
