Europos Komisija (EK) paskelbė prioritetinių energetikos infrastruktūros projektų sąrašą, kuriame – penki Lietuvos projektai. Tikimasi, kad įvardijus juos prioritetiniais, paspartės projektų įgyvendinimas, o darbų sklandumui ir spartumui įtakos turės ir Europos Sąjungos (ES) finansinė parama.
Pirmą kartą ES sudarytame prioritetinių energetikos infrastruktūros projektų sąraše iš viso 248 projektai iš visų 28 ES šalių narių. Už energetiką atsakingo EK nario Guntherio Oettingerio teigimu, šis sąrašas yra didelis žingsnis į priekį siekiant užsibrėžtų tikslų energetikos srityje, vienijant Europos energetikos rinką ir mažinant kai kurių šalių narių izoliaciją.
Lygindamas su Europos kelių, geležinkelių ar bendrąją oro erdve komisaras teigė, kad bendroji energetinė rinka yra gerokai atsilikusi.
„Turime sujungti fragmentuotą dujų ir energetikos rinką, kuri pasitarnautų visiems Europos gyventojams. Tačiau be tinkamos infrastruktūros galime pamiršti visas energetikos politikos iniciatyvas“, - teigė komisaras.
Tad tikimasi, kad įgyvendinus ypač svarbius šio sąrašo projektus bus sujungta ne tik 28 ES šalių rinka, bet ir sukurtos būtinos jungtys su strateginiais partneriais – Švedija, Norvegija, Vakarų Balakanų šalimis, Ukraina, Rusija, Turkija, Kaspijos jūros ir Šiaurės Afrikos regionais.
Nauda – mažiausiai 2 valstybėms
Į šį sąrašą įtraukti ir penki Lietuvos projektai: Estijos, Latvijos ir Lietuvos elektros energijos sistemų integracija į žemyninės Europos tinklus, Lietuvos ir Lenkijos elektros energijos jungtis tarp Alytaus ir Elko, elektros energijos akumuliavimo pajėgų didinimas Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje, dujotiekių infrastruktūros atnaujinimas rytinėje Baltijos jūros dalyje, įskaitant dujotiekio jungties tarp Latvijos ir Lietuvos stiprinimą, dujotiekio jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos.
Į sąraša pateko tik tie projektai, kurių įgyvendinamas būtų naudingas mažiausiai dviems šalims narėms. Be to, jie turėtų padėti valstybėms integruotis į bendrą energetikos rinką ir diversifikuoti energetikos šaltinius.
„Kai šie projektai bus įgyvendinti, šalys narės turės bent po 2 dujų tiekimo šaltinius. Pavyzdžiui, Lenkija ir Lietuva ar Rumunija ir Bulgarija bus integruotos į Europos dujų rinką ir nepriklausys 100 proc. nuo vieno tiekėjo. Šiuo atveju Rusijos“, - teigė G.Oettingeris.
EK taip pat įpareigos šali nares, kad šiems projektams būtų supaprastintos licencijų išdavimo procedūros ir geresnės reguliavimo sąlygos. Įpareigojama procedūras sutvarkyti per trejų su puse metų terminą. Leidimus pagal vieno langelio principą turės išduoti viena atsakinga nacionalinė institucija.
Išskyrė Baltijos regiono svarbą
Dar svarbiau, kad šiems prioritetiniams projektams numatyta galimybė gauti finansinę ES paramą. Iš viso jiems per ateinančius septynerius metus numatyta 5,85 mlrd. eurų suma. Tiesa, pinigai nebus skiriami automatiškai ir nevisiems 250 sąrašo projektų.
Komisaras įsitikinęs, kad kai kuriems iš jų pagalbos paprasčiausiai nereikės. Pavyzdžiui, elektros jungtis tarp Nyderlandų miesto Roterdamo ir Vokietijos miesto Kiolno turėtų atsipirkti be europinės paramos, mat abiejuose miestuose yra daug gyventojų bei sutelkta nemažai pramonės.
„Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Suomija bei Kaliningrado sritis ir Baltarusija yra vienas svarbiausių mūsų darbų, norint užtikrinti europinės energetikos rinkos integraciją. Mūsų sąraše Baltijos regionas yra labai svarbus.
Panašu, kad bus du terminalai – vienas Lietuvoje, kitas arba Estijoje, arba Suomijoje. Bet kad terminalai veiktų gerai, kad reikiamas kiekis dujų iš Lenkijos nukeliautų iki Suomijos, reikia naujų jungčių, kurias esame pasiruošę padėti finansuoti. Tikiuosi, po trejų metų pamatysime, kad viskas išanalizuota, licenzijuota, suplanuota, ir pasirašyta“, - kalbėjo G.Oettingeris.
Manoma, kad finansinės paramos projektams prašyti bus galima jau 2014 pradžioje, jei tik bus patvirtintas ateinančių septynerių metų ES biudžetas.
Tiesa, ši inicatyva jau sulaukia kritikos dėl nemažos kainos. Esą, padalinus iš visų ES gyventojų, vienam piliečiui per metus ji atsieis per 50 eurų. Keturių asmenų šeimai - beveik 700 litų per metus. Tačiau energetikos komisaras teigia, kad būtina žiūrėti į ateitį.
„Reikia žiūrėti inovacijų naudą. Įgyvendinus šiuos projektus turėtų sumažėti energijos sąskaitos. 28 fragmentuoti sektoriai atsieina gerokai brangiau nei viena bendrai veikianti rinka“, - teigė G.Oettingeris.
Komisaro nuomone, visi į sąrašą įtraukti projektai yra realūs ir gali būti įgyvendinami. Tačiau jei tai nepasitvirtintų, sąrašą kas dvejus metus planuojama atnaujinti iš jo išbraukiant nerealius projektus ir įtraukiant naujus.
Pirmą kartą ES sudarytą prioritetinių energetikos projektų sąraša per ateiančius du mėnesius turės patvirtinti arba atmesti Europos Parlamentas ir ES Taryba.
