Lietuvos apetitas rusiškoms gamtinėms dujoms mažėja kasmet.
Prognozuojama, kad kitais metais dujų vartojimas bus rekordiškai mažas. Tai savotiškai veikia biokuro paklausą.
Neregėtas nuosmukis
Ateinančiais metais Lietuvai reikės beveik 20 proc. mažiau dujų nei pernai, o po dvejų metų – dar kone trečdaliu mažiau.
Tokią suvartojimo prognozę „Lietuvos rytui” pateikė gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid”. Skelbiama, kad kitais metais mūsų šalyje bus suvartota 2,7 mlrd., 2015 m. – 2,6 mlrd., 2016 m. – 2,5 mlrd. kubinių metrų dujų.
Praėjusiais metais importuota 3,3 mlrd. kubinių metrų dujų (įskaitant ir naudotas „Achemos” gamyklos).
Rusiškų dujų paklausa menksta, nes vis daugiau miestų ima deginti biokurą, elektrinės jų irgi atsisako, taip pat mažėja „Achemos” apetitas.
Svarbi ir elektros rinka
„Būtent trąšų gamybos sumažėjimas Lietuvoje gali turėti lemiamos įtakos dujų suvartojimui”, – įsitikinęs Lietuvos energetikos instituto Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos vadovas Vaclovas Miškinis.
Dėl kitų sektorių „Gazprom” neturėtų raudoti. Kol Kaunas ir Vilnius neims masiškai naudoti biokuro šilumos gamybai, dujų poreikis čia negali smarkiai sumažėti. Buitiniai vartotojai irgi išlieka stabilūs pirkėjai.
„Tiesa, statistiką veikia ir elektros importas. Jei jos daugiau pirksime užsienyje, o ne gaminsime patys, dujų reikės mažiau”, – samprotavo mokslininkas.
Tiesa, „Amber Grid” prognozę jis pavadino pernelyg drąsia: „Žinoma, dujų reikia vis mažiau. Tačiau abejoju, ar importas taip drastiškai smuks.”
Beje, „Amber Grid” nepamiršo pasirūpinti savimi: mažėjant dujų kiekiui įmonė prašo didinti jų pardavimo kainą. Dėl to vartotojams dujos brangtų.
Tačiau Vyriausybė kol kas atsisakė tenkinti operatoriaus prašymą.
Poreikis auga kasmet
Biokuras palengva, tačiau stabiliai išstumia rusiškas dujas iš Lietuvos miestų katilinių. Bet tai veikia ir medienos atliekų kainą.
Biokuro tiekėjai neslepia, kad jau atsiranda trintis šiame versle, nes poreikiai auga itin greitai.
„Vien tik Vilniuje kitais metais biokuro reikės dvigubai daugiau nei dabar”, – sakė biokuro tiekimo įmonės „Timbex” plėtros vadovas Linas Mažintas.
Ypač pabrango malkų mediena, nes urėdijos linkusios parduoti nedideliais kiekiais, o pirkėjų daug.
„Trintis tarp biokuro pirkėjų jau atsirado. Pavyzdžiui, sutarei dėl kiekio ir kainos, atvažiavai, o biokurą, pasirodo, jau nupirko kitas už didesnę kainą”, – pateikė pavyzdį L.Mažintas.
Tiesa, gyventojai gali būti ramūs: brangstantis biokuras bent šiais metais nepaveiks šilumos kainų miestuose, kuriuose deginama mediena. Kitąmet, jei iš Baltarusijos bus daugiau importuojama biokuro, kaina šilumos vartotojams irgi neturėtų labai keistis.
Dėl sezono kyla kaina
Energijos išteklių biržoje „Baltpool” nupirkto populiariausio vidutinės kokybės biokuro kaina pasiekė 673 litus už toną naftos ekvivalento, nors ne šildymo sezono metu kaina sukosi apie 609 litus – maždaug 10 proc. mažiau.
„Prekyba biržoje atskleidžia aiškias kainų tendencijas biokuro rinkoje.
Prasidėjus šildymo sezonui išaugusi paklausa lėmė ir padidėjusią biokuro kainą”, – sakė „Baltpool” generalinė direktorė Laura Žalaitė.
„Baltpool” duomenys rodo, kad biokuro kaina priklauso nuo skiedrų kokybės ir pristatymo laiko.
Dujų suvartojimo Lietuvoje prognozė
2014 m. 2,7 mlrd. kub. m
2015 m. 2,6 mlrd. kub. m
2016 m. 2,5 mlrd. kub. m
Šaltinis: „Amber Grid”
