Elektros kainos rinkoje augo. Kodėl?

Vidutinė elektros energijos kaina „Nord Pool Spot“ biržos Lietuvos prekybos zonoje spalį buvo 22,2 centų už kilovatvalandę. Palyginti su rugsėjo mėnesiu, elektros kaina biržoje Lietuvoje paaugo 4 proc.

Prie Lietuvos elektros perdavimo tinklo prijungtos elektrinės spalio mėnesį pagamino 346 milijonų kilovatvalandžių (346 GWh) elektros energijos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Prie Lietuvos elektros perdavimo tinklo prijungtos elektrinės spalio mėnesį pagamino 346 milijonų kilovatvalandžių (346 GWh) elektros energijos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Nov 14, 2013, 1:37 PM, atnaujinta Feb 20, 2018, 9:18 AM

Vasarą biržoje augusi elektros kaina spalio mėnesį pakilo iki didžiausios vidutinės mėnesio kainos nuo elektros biržos veiklos Lietuvoje pradžios. Esminės vasaros, rugsėjo ir spalio mėnesių aukštų kainų elektros biržoje priežastys – tai vietinės konkurencingos generacijos trūkumas, planiniai Karaliaučiaus ir kitų regione esančių elektrinių remontai, BRELL elektros žiedo tarpsisteminių jungčių remontai bei elektros gamybos ir vartojimo Rusijos šiaurės vakarų ir centro regionuose pokyčiai.

Visa tai lėmė didesnį Baltijos vidinių tinklų apkrovimą. Dėl šių objektyvių priežasčių biržoje mažėjo iš rytų importuojamos elektros kiekiai.

Karaliaučiuje nuo liepos mėnesio iki pat spalio 28 d. vykdomi elektrinės remontai lėmė elektros gamybos sumažėjimą regione. Palyginti su 2012 m. rugpjūčio–spalio mėnesiais, Karaliaučiaus krašte generacija šiemet buvo 16 proc. mažesnė.

Remontui išjungus pusę 450 megavatų (MW) galios bloko Karaliaučiaus elektrinėje, likusi generacija regione užtikrino tik vietos vartotojų poreikius, o Lietuvos biržoje nebeliko Karaliaučiuje gaminamos elektros pasiūlos.

Spalio 1–7 d., 12–19 d. ir 26–28 dienomis remontams išjungus visą Karaliaučiaus elektrinės bloką, Karaliaučiaus energetinė sistema tapo deficitine. Tuo metu trūkstama elektra į Karaliaučių buvo parsiunčiama iš centrinės Rusijos, naudojant Lietuvos, Latvijos ir Estijos tarpsisteminių jungčių pralaidumus.

Šios objektyvios aplinkybės iki 140 MW sumažino importo galimybes iš Rusijos ir Baltarusijos į Lietuvą. BRELL elektros žiede vykdyti 750 kV linijų tarp Rusijos šiaurės–vakarų ir centro regionų remontai, taip pat elektros linijų tarp centrinės Rusijos ir Baltarusijos, Estijos ir Latvijos jungties, per kurią į Latviją ir Lietuvą patenka iki pusės rusiškos elektros, papildomai ribojo elektros energijos importą iš Rusijos ir Baltarusijos.

Sumažėjus importui iš Rusijos ir Baltarusijos, augo elektros importas iš Skandinavijos ir Estijos, bet dėl nepakankamo Estijos–Latvijos jungčių pralaidumo dienos metu, importuojamos elektros buvo mažai, o jos kainas didino elektros pirkėjų konkurencija ir brangesnė vietinių elektrinių gaminama elektra. Spalį kainos biržoje augo ir dėl didėjančio elektros vartojimo.

Mėnesio viduryje elektros kainos Lietuvoje kilo išaugus konkurencijai tarp Lietuvos, Latvijos ir Suomijos pirkėjų. Suomijoje šąlant orams augo elektros poreikis, tačiau dėl remontuojamos Švedijos–Suomijos jungties bei Loviisa 2 496 MW atominės elektrinės Suomijoje remonto sumažėjo pigesnės elektros pasiūla.

2013 m. spalį Lietuvos vartotojams iš elektros perdavimo tinklo patiekta 846 milijonų kilovatvalandžių (846 GWh) elektros energijos – tai 10 proc. daugiau nei rugsėjį. Spalį 12 proc. mažėjo elektros energijos generacija didžiosiose Lietuvos elektrinėse. Prie Lietuvos elektros perdavimo tinklo prijungtos elektrinės spalio mėnesį pagamino 346 milijonų kilovatvalandžių (346 GWh) elektros energijos.

Elektros gamyba Lietuvoje spalį sumenko labiausiai dėl mėnesio pabaigoje sustabdytos Lietuvos elektrinės, kurios gamintą elektrą pakeitė importuojama elektra iš Skandinavijos bei Estijos.

Šiluminių elektrinių gamyba, lyginant su rugsėju, sumenko 7 proc. iki 223 milijonų kilovatvalandžių (223 GWh) ir sudarė 64 proc. Praėjusį mėnesį elektros gamyba labiausiai augo vėjo jėgainėse – pučiant stipresniems vėjams vėjo elektrinės pagamino net 57 proc. daugiau elektros. Tai sudarė 14 proc. visos spalį Lietuvoje pagamintos elektros.

Spalio mėnesį importuota 28 proc. elektros energijos daugiau, nei rugsėjį. Labiausia importo struktūroje augo skandinaviškos ir estiškos elektros dalis. Rusiškos elektros importas mažėjo pirmiausiai dėl remontuojamos Karaliaučiaus elektrinės, o importas iš Baltarusijos augo beveik trigubai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.