Įmonės „Litgrid“ projektų įgyvendinimo grupės vadovas Rimantas Butkus pabrėžia, kad šis projektas yra labai svarbus Lietuvai: „NordBalt“ projektas įtrauktas į Nacionalinę energetikos strategiją, kurią patvirtino Respublikos Seimas. Lietuvai svarbu turėti bent kelias elektros tiekimo alternatyvas, šiuo atveju – kuriamas elektros tinklas su Skandinavijos šalimis“, - kalbėjo R. Butkus.
Pagrindinis elektros jungties statybos darbų užsakovas – Švedijos bendrovė ABB. Įvertinus bendrovių pateiktus sprendimus, kaip nutiesti vamzdynus per itin sudėtingą Kuršių marių dugną, atsižvelgiant į visus klimato ir teritorijos aspektus, pirmajam etapui įgyvendinti buvo pasirinktos dvi įmonės – Vokietijos įmonė „LMR Drilling“, ir Lietuvos įmonė „Kauno dujotekio statyba“.
„Ši jungtis yra sudėtinė viso „NordBalt“ projekto dalis. Dviejų vamzdžių, kurių kiekvieno ilgis siekia 1700 metrų, klojimo darbus atlikome per rekordiškai trumpą laiką, projektą įgyvendinome per daugiau nei mėnesį. Nuolatos dirbo 50 žmonių komanda, kurią sudarė darbuotojai iš Vokietijos, Olandijos, Didžiosios Britanijos ir Lietuvos. Prieš tai su partneriais iš Vokietijos daugiau kaip 8 mėnesius atlikome parengiamuosius darbus, analizavome visą Kuršių nerijos geologiją ir specifiką“, - sakė „Kauno dujotiekio statybos“ atstovas Petras Sabalys.
Pasak P.Sabalio, rengiantis projektui įmonės turėjo įvertinti ir tai, kad visi darbai bus atliekami Kuršių nerijos nacionaliniame parke, kuris yra įtrauktas į UNESCO saugomų pasaulio vietovių paveldo sąrašą.
Įmonės „LMR Drilling“ direktorius Ernst Fengler teigia, kad atliekant darbus visuomet kreipiamas didelis dėmesys saugumui: „Tai nėra pirmas kartas, kai dirbame tokiomis sąlygomis. Mūsų naudojamos technologijos palieka minimalų „prisilietimą“ prie gamtos. Visą purvą ir medžiagas, kurios atsiranda gręžiant – išvežame utilizuoti į už Klaipėdos esančią specialią vietą“.
Vokietis gyrė Lietuvos kolegų profesionalumą ir požiūrį į darbą. Paklaustas, ar nebuvo sunku dirbti su kolegomis iš Lietuvos, vokietis sakė, kad tik su lietuvių pagalba pavyko įgyvendinti darbus per tokį trumpą laiką.
Akcinės bendrovės „Litgrid“ atstovo teigimu, buvo sunku tikėtis, kad darbai bus įgyvendinti per tokį trumpą laiko tarpą: „Manėme, kad darbus įgyvendinti bus sudėtingiau, tačiau projekto įgyvendintojų techniniais pajėgumais buvo labai geras.“, - kalbėjo R.Butkus.
Antrasis projekto „NordBalt“ etapas planuojama, kad bus pradėtas įgyvendinti 2014 metų kovo mėnesį.
